Konferencijos metu savo įžvalgomis apie tai, kokios priemonės padėtų šiuos iššūkius amortizuoti, dalijosi Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos ir Latvijos mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai bei ūkininkai praktikai.renginio partneriai – Slovakijos žemės ūkio universitetas, Kauno kolegija, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete mokslinė konferencija „Darnus vystymasis: teorija ir praktinis įgyvendinimas 2019“ vyko jau trečiąjį kartą.
Šiais metais tai buvo ir baigiamasis SOILS projekto „Mažų ir šeimos ūkių darnumas“ renginys, kurio metu dalyviai ne tik apibendrino mokslinių tyrimų rezultatus, dalijosi teorinėmis įžvalgomis, bet ir apsilankė trijuose ūkininkų ūkiuose – Algimanto Žemaičio gėlių ūkyje (Alytaus r.), Augų šeimos ūkyje (Druskininkų sav.), Daivos Kvedaraitės šaltalankių ūkyje (Alytaus r.).
Taip pat pasižvalgė nuo Margirio piliakalnio Punioje, susipažino su šeimos ūkių tradicijomis, ūkininkavimo ir žemės ūkio produktų perdirbimo technologijomis, inovacijomis, produktų pardavimo būdais.
„Tai ūkiai, savo veikla demonstruojantys darnaus vystymosi gaires. Visų jų stiprybė yra tai, jog juose sprendimus priima bei įgyvendina vienos šeimos nariai. Svarbu tai, kad šie ūkiai yra tvarūs, juos plėtoja dvi ar net trys šeimos kartos“, – pasakoja viena konferencijos organizatorių, VDU ŽŪA prof. Vilma Atkočiūnienė, pastebinti, kad konferencijos ašimi neatsitiktinai pasirinktas šeimos ūkių segmentas, skatinant juos perdirbti produkciją, kooperuotis organizuojant logistiką ir pardavimus, kurti didesnę pridėtinę vertę, dalyvauti trumposiose maisto tiekimo grandinėse. Nes tai sudaro sąlygas šiems ūkiams vystytis, o kartu stiprina kaimo bei regionų gyvybingumą.
„Prieš ką nors nuspręsdami ir pradėdami įgyvendinti, privalome atsižvelgti į tris „dedamąsias“ – į socialinius visuomenės poreikius, ekonominę naudą bei aplinkosaugą. Žemės ūkyje visa tai darniai suderinti galima tik bendradarbiaujant mokslininkams, ūkininkams, verslininkams, viešojo sektoriaus institucijoms“, – teigia V. Atkočiūnienė.
Konferencijos metu aplinkos apsaugos reguliavimo priemonių poveikio verslo veiklai analizę pristatė Sigitas Šamanskas (Mykolo Romerio universitetas), apie darnaus vystymosi problemas postsocialistinėje erdvėje, remdamasis Belovežo girios miestelių pavyzdžiu, kalbėjo Mantas Davidavičius (Vytauto Didžiojo universitetas), apie socialinę atsakomybę – Jevgenija Česnauskė (Kauno kolegija), apie tvaraus vartojimo elgseną – VDU ŽŪA doktorantė Aistė Čapienė, mažų šeimos ūkių socialinį darnumą įgyvendinant žemės ūkio socialines funkcijas ūkių ir visuomenės lygmeniu pristatė VDU ir VU mokslininkų komanda – Vlada Vitunskienė, Jolanta Drozdz, Asta Bendoraitytė.
Trąšų mokesčių modeliavimo veiksnius siekiant užtikrinti tvarią augalininkystę aptarė VDU ŽŪA doktorantė Erika Besusparienė. smulkių ūkių vaidmenį vietos maisto sistemoje pagal Lietuvos pavyzdį, viešosios paramos Slovakijos, Čekijos, Lietuvos ir Vengrijos ūkiams tendencijas konferencijoje komentavo Neringa Stončiuvienė, Vilma Atkočiūnienė ir Ilona Kiaušienė (VDU ŽŪA).
Joanna Rakowska (Varšuvos gyvybės mokslų universitetas) analizavo klausimą, ar periferinių kaimo vietovių darnumas yra teorija ar praktika. Mokslininkė pažymėjo, kad darnaus vystymosi apibrėžimas lemia vystymosi darnumo problemas praktikoje.
Mokslininkai iš Latvijos – Inga Uvarova, Ilmars Pilinieks, Dzintra Atstaja pristatė žiedinės ekonomikos principais besiremiančių verslų gerosios praktikos pavyzdžius, pademonstravo skirtingus vertės suvokimo modelius.
Anna Kloczko-Gajewska, Piotr Sulewski (Varšuvos gyvybės mokslų universitetas) išvedė paraleles, kaip koreliuoja ūkių darnumas ir Lenkijos ūkininkų informacijos paieškos įpročiai.
Slovakijos žemės ūkio universiteto mokslininkai Patric Rovny, Dusan Dobak, Daniela Hupkova pristatydami SOILS projekto rezultatus pademonstravo algoritminį ūkių veiklos optimizavimo modelį pagal Slovakijos ir Čekijos ūkių pavyzdžius, taip pat pristatė pranešimą „Kainų svyravimai žemės ūkio produktų tiekimo grandinėje“, Ivo Zdrahal (Čekijos, Brno miesto Mendelio universitetas) pateikė žemės ūkio gamybos tendencijas ES šalyse.
Konferencijos metu pristatyta per 20 stendinių pranešimų. Jų temos – nuo finansinio savarankiškumo didinimo kaimiškųjų savivaldybių darnios plėtros postūmiui iki aplinkosauginių mokesčių lengvatų įtakos klimato kaitos valdymui.
