Dabar tai padaryti daug paprasčiau nei anksčiau: projektams sumažinti formalieji reikalavimai.
Paraiškas naujiems verslams kviečiama teikti nuo lapkričio 19 d. iki gruodžio 21 d. Išmokos – iki 16 tūkst. eurų. Jos skirtos įgyvendinti verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
Žmonėms ši priemonė – galimybė susikurti darbo vietą. Ypač tose vietovėse, kur aukštas nedarbo lygis. Jeigu užsiimate amatu, turite laisvalaikio pomėgį, kurį galima paversti verslu, ar turite idėją, ši priemonė gali būti kaip tik jums.
„Mūsų tikslas – kad kaimas būtų gyvybingas, kad būtų ten dirbančių žmonių, kad klestėtų verslai. Todėl ir kilo idėja, kad ES priemonė būtų susieta su darbo vietų kūrimu kaimiškose vietovėse“, – pasakoja žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.
Gavusieji paramą įsipareigos darbo vietą išlaikyti 3 metus.
Paraiškoms – sutrumpinti dokumentai
Dar vienas priemonės unikalumas – supaprastinta procedūra. Pretendentams reikės pateikti mažiau dokumentų.
Pirmiausia verslo plano forma sutrupinta šešis kartus, paramos forma – du kartus.
Atsisakyta paramos sutarčių. Sprendimą dėl paramos skyrimo priims Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Verslo plano įgyvendinimas finansuojamas, jeigu suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti, yra susijusios su remiama veikla, yra ne mažesnės negu prašomos išmokos dydis.
Nereikalaujama paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais pasiekti 2 proc. grynąjį pelningumą (tiesiog reikalaujama veikti pelningai), nereikalaujama pateikti komercinių pasiūlymų, tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimui, nereikalaujama pagrįsti skolintų lėšų.
Nereikalaujama įsipareigoti drausti paramos lėšomis įgytą turtą, pateikti paskolos sutartis.
Taigi, norėdamas gauti iki 16 tūkst. eurų išmoką verslo planui įgyvendinti, paramos gavėjas turės įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą: atlikti jame numatytas investicijas, sukurti ir bent 3 metus po projekto pabaigimo išlaikyti ne mažiau kaip 1 darbo vietą, taip pat vykdyti pelningą ekonominę veiklą.
Verslas kaime – klientai visame pasaulyje
„Įdomu ir tai, kad ši priemonė skatina kurti verslus kaimiškose gyvenvietėse, kuriose gyvena iki 6 tūkst. gyventojų.
Paprastai regionuose verslai koncentruojasi rajonų centruose, todėl ši priemonė turėtų paskatinti verslius regiono gyventojus ieškoti galimybių kurti verslą dar mažesnėse gyvenvietėse, jose kurti naujas darbo vietas ir prisidėti prie regionų plėtros“, – pažymi verslumo ir eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas.
G.Morkūnas sako, kad ši finansavimo priemonė yra puiki galimybė susikurti verslą neišvykstant iš gimtojo miestelio ar kaimo ir aptarnauti klientus iš visos Lietuvos ar net viso pasaulio.
„Lietuva nėra didelė šalis, puikiai išplėtota susisiekimo ir ryšių infrastruktūra suteikia visas galimybes sėkmingai užsiimti verslu negyvenant didžiuosiuose miestuose ar net rajonų centruose.
Kita vertus, verslo kaime sąnaudos neretai yra mažesnės ir tai suteikia papildomų konkurencinių pranašumų“, – įžvelgia G.Morkūnas.
Pretenduoti į šios priemonės lėšas gali žmogus, gyvenantis kaime, ir ten registruotas juridinis asmuo. Gyvenimas kaime turi būti deklaruotas.
Juridinio asmens atveju registracijos adresas turi būti toje kaimiškoje vietovėje. Jei tai juridinis asmuo, jis turi būti naujas, t.y. įsteigtas ne anksčiau kaip 6 mėnesiai prieš teikiant paraišką.
Jei tai fizinis asmuo, jis turi būti nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d. nevykdęs ekonominės veiklos arba per nurodytą laikotarpį vykdęs ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų. Mat šios priemonės skirtos būtent naujiems verslams.
Programa domisi emigrantai
Aptariama priemonė aktuali ir emigrantams. Jiems tai dar viena galimybė grįžti į gimtinę ir įsitvirtinti sukūrus nuosavą verslą, panaudoti svetur sukauptas žinias ir idėjas.
„Emigrantų paraiškoms yra taikomi pirmumo balai. Į mane kreipėsi keletas žmonių, kurie yra emigravę, ir klausė, kas čia per naujovės, galimybės. Žmonėms aktualu ir grįžimas, ir paskatinimas“, – pasakoja D.Liutikas.
Pasibaigus projektui statistika parodys, kiek kreipėsi emigrantų, o kiek jaunų šeimų.
„Jaunos šeimos pirkdamos būstą kaimo vietovėse naudojasi subsidija, o jų paraiškoms gauti paramą taip pat taikomi pirmumo balai“, – kalba D.Liutikas.
Taigi paraiškos bus vertinamos balais. Iš viso galima surinkti 100 balų. Minimaliai reikia surinkti 45. Balai skiriami už atitiktį taisyklėse nustatytiems projektų atrankos kriterijams.
Pirmumo balai projektui teikiami, jeigu įsipareigojama sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti nesezoninę darbo vietą. Taip pat jeigu projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje.
Pirmumo balų pareiškėjas gauna, jei yra neseniai (ne anksčiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo) iš emigracijos grįžęs asmuo.
Taip pat kai pareiškėjas arba jo sutuoktinis yra gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.
Be to, kai pareiškėjas ilgiau negu 1 metus yra registruotas kaimo vietovėje. Pirmumas ir pareiškėjams, jei jie yra iki 40 m. arba vyresni negu 54 m., jeigu pareiškėjas – negalią turintis asmuo arba pareiškėja yra moteris.
Parama kaimui – nebe pirmus metus
Projektams skiriama 1,6 mln. eurų, maksimali projekto vertė – 16 tūkst. eurų. Taigi gali būti finansuojama apie 100 projektų, jei kiekvienam iš jų bus skiriama didžiausia paramos suma.
G.Morkūnas mano, kad 100 naujų verslų Lietuvos kaimuose yra daug. Jam antrina D.Liutikas ir primena, kad 100 naujų verslų bus iki šiol vykdytų projektų tęsinys.
„Parama verslui kaimo vietovėse ir kaimo turizmui buvo skirta ir 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu. Dabar greta šios iki 16 tūkst. eurų priemonės, pagal tą pačią programą, baigiasi šaukimas dar vienai priemonei kaimo vietovėse iki 40 tūkst. eurų.
Priemonė, teikianti iki 40 tūkst. eurų paramą, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jai finansuoti buvo skirta 3,4 mln. eurų, o paraiškų gavome 23 mln. eurų“, – apie finansavimo kaimo verslininkams tęstinumą pasakoja žemės ūkio viceministras.
Beje, priemonės „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ išmoka bus mokama 2 dalimis: pirmoji išmokos dalis (50 proc.) mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusi dalis (50 proc.) mokama tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai.
Paramos gali tikėtis įvairiausi sumanymai: ir grožio salonas, ir (elektroninė) prekyba, ir buhalterinės paslaugos, smulkioji gamyba, autoservisas ir pan.
„Iš ankstesnių finansavimo projektų matome, kad žmonės steigia ir kepyklas, ir teikia statybos, pastatų apšiltinimo paslaugas ir t.t.“, – vardija D.Liutikas.
Jeigu ši priemonė pasiteisins, ateityje jai įgyvendinti planuojama skirti daugiau lėšų.
Beje, D.Liutikas pabrėžia, kad priemonės paramos gavėjai, pradėję veiklą, nebus palikti likimo valiai. Jiems bus teikiamos konsultacijos dėl iškylančių klausimų ir problemų.
