Komiteto pirmininko manymu, plane turėtų atsispindėti siekis plėsti javų auginimą, t. y. išartas pievas ne atsėti žole, bet užsėti javais ir skatinti tai daryti; užtikrinti pieno, mėsos gamybą ir perdirbimo pramonės veiklą. Pasak jo, karo grėsmės akivaizdoje gamybą ribojančių taisyklių veikimas turėtų būti stabdomas, o ribojimų taikymas nukeliamas į taikos metą.
„Turime sudaryti sąlygas ūkininkams savo ūkiuose saugoti grūdus valstybės rezervui ir sėklų rezervą, už šią paslaugą mokant jiems tokią kainą, kad ši veikla būtų finansiškai naudingesnė nei šių produktų pardavimas ar eksportas. Svarbu siekti maisto rezervo paskirstymo po visą Lietuvos teritoriją“,- sako V. Pranckietis. Pasak politiko, visos galimai visuomenę priešinančios iniciatyvos ir institucinės reformos turėtų būti atidėtos taikos metui.
KRK vadovas siūlo Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje siekti Lietuvoje užtikrinti trąšų gamybos nenutrūkstamumą, nes tai skatintų užauginti derlių, reikalingą aprūpinti Lietuvos gyventojus krizės atveju. Jo nuomone, AB „Achema“ galėtų tapti strategiškai svarbiu objektu, tačiau čia yra svarbi Žemės ūkio ministerijos iniciatyva kooperuojant ūkininkus, apskaičiuojant reikalingą trąšų kiekį ir jį užsakant.
„Galimų grėsmių atveju, turėtume orientuotis į tuos subjektus, kurie prireikus, galėtų užtikrinti bent 80 proc. valstybės maisto rezervo poreikio. Raginu Žemės ūkio ministeriją jau dabar tartis su didžiaisiais gamintojais – kas, kiek ir kaip galėtų užtikrinti Lietuvos gyventojų aprūpinimą maisto produktais čia ir dabar. Būtina plėsti apsirūpinimo maistu galimybes – ariama žemė karo grėsmės atveju turi būti skirta maistui užsiauginti“, – įsitikinęs komiteto pirmininkas V . Pranckietis.
V. Pranckietis savo pasiūlymuose Žemės ūkio ministerijai taip pat atkreipė dėmesį, kad melioracijos įrenginiai, tarp jų ir grioviai, karo grėsmės akivaizdoje neturėtų būti gadinami, o priešingai – turėtų būti valomi, kad prireikus, galėtų būti panaudoti gynybos ir saugumo tikslais.
