Antradienį dešimt kiaulių ūkyje sunaikintos ir užkastos maždaug už aštuonių kilometrų nuo bendrovės „Dainiai“ fermų. Specialistai aiškinasi, kokiu keliu virusas galėjo patekti į ūkį.
Lietuvoje per šiuos metus, t. y. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, VMVT duomenimis, jau yra nustatyti 5 protrūkiai kiaulių laikymo vietose. Pastarasis AKM židinys Jurbarko seniūnijoje yra itin skausmingas, kadangi dėl šio protrūkio į apsaugos ir priežiūros zonas pateko du dideli komerciniai ūkiai, kuriuose laikoma 6 tūkst. ir 24 tūkst. kiaulių. Šiems ūkiams taip pat bus taikomi veiklos ribojimai, kaip numato šią ligą reglamentuojantys teisės aktai, bus draudžiamas gyvų kiaulių bei produkcijos išvežimas bei įvežimas. Dėl šių protrūkių bus plečiama ir ribojimų zona.
VMVT apie kiaulių laikymo vietose nustatytus AKM protrūkius informavo Europos Komisiją bei Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas.
Veterinarijos specialistai primygtinai ragina kiaulių laikytojus griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų ir saugoti auginamas kiaules nuo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių šviežiai nušienauta žole. Taip pat ir patiems einant į tvartą laikytis pagrindinių reikalavimų – pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos. VMVT perspėja, kad užkratą ant avalynės, drabužių ar įrankių į ūkį galima „parsinešti“ iš gretimų laukų ar miško.
Liepos 28-ąją Skirsnemunės seniūnijoje taip pat nustatytas Afrikinis kiaulių maras. Liga nustatyta po to, kai pavojingo viruso protrūkis buvo fiksuotas kitoje Nemuno pusėje – Kidulių sen. Nustačius ligą Skirsnemunė atsidūrė trijų kilometrų apsauginėje zonoje.
Tyrimai parodė, kad viename iš ūkių, Jakaičių kaime, kiaulės užsikrėtusios maru. Įtarimų dėl ligos kilo tuomet, kai viena kiaulė nugaišo. Tuomet buvo paimti tyrimai, kurie parodė, kad nuojauta neapgavo – ūkyje įsisuko Afrikinis kiaulių maras.
Atvykę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai likusias penkias kiaules nugaišino, gyvuliai buvo užkasti netoliese esančiame lauke.
Liepos pradžioje Šakių r., Kidulių sen. esančiame kiaulių ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo auginamos 4 penimos kiaulės, buvo nustatytas kiaulėms ir šernams pražūtingo afrikinio kiaulių maro židinys. Apie sergančią kiaulę ūkininkas informavo vietos veterinarijos gydytoją, o šis, kilus įtarimams, pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).
Perspėja saugotis
VMVT primena, kad kiaulių laikytojai šiuo metu privalo būti ypač budrūs, kadangi miškuose suaktyvėjus AKM šernų populiacijoje, šios pavojingos ligos virusą bet kada galima parsinešti iš užkrėstos aplinkos į savo ūkį, jei nebus laikomasi biologinio saugumo reikalavimų.
Net ir nedideliame nekomerciniame ūkyje laikoma viena užkrėsta kiaulė sukelia didžiulius nuostolius regionui dėl kelis ar keliolika mėnesių taikomų prekybos ir judėjimo apribojimų. Liga gamtoje sparčiai plinta. Jurbarko r. pastaruoju metu fiksuoti du atvejai, kai šernai krito nuo maro.
Gauna premijas
Tačiau VMVT Tauragės padalinio patarėja Aušra Stumbrienė. neatmeta, kad tarnybai pranešama toli gražu ne apie visas rastas gaišenas. Patarėja gyventojams primena, kad už rastą šerno gaišeną VMVT moka išmoką – 30 eurų. Jei randama daugiau kritusių šernų, minėta suma sumokama už kiekvieną gyvūną.
Pranešti apie kritusius šernus galima telefonu (8 446) 20 306. „Yra buvę atvejų, kai apie kritusius šernus pranešę žmonės užsidirbo nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų“, – sakė A. Stumbrienė, ragindama nenutylėti apie rastus nugaišusius šernus.
Apie AKM:
Afrikinio kiaulių maro virusas nėra pavojingas žmonėms, šiuo virusu serga tik kiaulės ir šernai. AKM yra labai užkrečiama liga, todėl labai svarbu kuo greičiau šią ligą diagnozuoti ir sustabdyti jos plitimą tarp kiaulių ir šernų, sergančios ir užsikrėtusios kiaulės ar šernai turi būti tinkamai sunaikinti.
Įtarus AKM, privaloma kuo greičiau kreiptis į savo vietos veterinarijos gydytoją arba Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ir imtis reikalingų prevencinių priemonių.
Šiuo virusu užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
Pasireiškus AKM, ūkininkai gali netekti visų ūkyje auginamų kiaulių.
Liga stipriai paveikia smulkius ir stambius kiaulių augintojus bei daugelį kitų veiksnių, dalyvaujančių kiaulininkystės ir jų produktų tiekimo grandinėje. O tai gali sukelti didelius šalies ekonominius nuostolius.
Viena efektyviausių priemonių kovojant su AKM viruso patekimu į kiaulių ūkius ir su medžiokle susijusiose veiklose – biologinio saugumo reikalavimų laikymasis. Neskleisti viruso užkrato padeda darbo drabužių, avalynės pakeitimas bei dezinfekcija tiek prižiūrint kiaules, tiek ir medžioklės metu.
