Iki šiol augalų ir (ar) jų dalių, taip pat dirvožemio ėminiai AAP likučiams nustatyti buvo imami tik kilus įtarimui ar gavus ūkio subjekto prašymą. „Kovojant su nelegalių AAP platinimu ir jų naudojimu, šiais metais suplanuotų ūkių patikrinimų metu dėl AAP naudojimo bus paimti apie 30–50 ėminių“, – sako Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas.
Tarnybos specialistai prieš imdami ėminius atsižvelgs į nustatytus kriterijus – naudojamus AAP, pasėtas kultūras, valdoje esančius vandens telkinius ir pan. Paimti ėminiai AAP likučiams nustatyti, kaip ir kasmet, pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, bus tiriami akredituotoje laboratorijoje.
Nustačius, kad ūkyje buvo naudoti Lietuvoje neregistruoti, falsifikuoti, ar AAP neįrašyti Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnale, ir (ar) naudoti ne pagal produkto etiketėje nurodytą paskirtį, fiziniams asmenims numatoma bauda nuo 600 iki 2200 Eur.
Be to, neleistinų produktų naudotojas dar turės apmokėti ir išlaidas, patirtas ėminiui paimti, transportuoti, ištirti. Tai jam gali atsieiti nuo kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų.
Informaciją apie ūkio subjektų padarytus pažeidimus dėl netinkamo AAP naudojimo Augalininkystės tarnyba perduoda Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri, remdamasi nustatyta tvarka, mažina paramos išmokas.
Pernai patikrinimų metu buvo nustatyti 5 Lietuvoje platinamų neregistruotų AAP atvejai, o atlikus augalų dalių tyrimus, aptiktas dar vienas toks pažeidimas. Pažeidėjai neišvengė atsakomybės – jiems surašyti protokolai bei paskirtos baudos.
Nelegalių AAP naudotojai rizikuoja ne tik sulaukti baudos, netekti paramos, patirti kitokių išlaidų, bet ir prarasti derlių dėl nenuspėjamo neaiškios kilmės ir sudėties AAP poveikio.
Neregistruoti, falsifikuoti produktai gali kelti didelį pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, nes kenksmingi cheminiai elementai (veikliosios medžiagos, priemaišos) gali kauptis augalinėje produkcijoje, užteršti dirvožemį, vandens šaltinius.
