Moldovai už jos pasiektą pažangą turėtų būti suteiktas bevizis režimas?

Už Moldovos padarytą pažangą

„Galime padaryti viską, kad šie susitarimai būtų bent inicijuoti“, - teigė L. Linkevičius.<br>J. Stacevičiaus nuotrauka iš archyvo
„Galime padaryti viską, kad šie susitarimai būtų bent inicijuoti“, - teigė L. Linkevičius.<br>J. Stacevičiaus nuotrauka iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Jul 8, 2013, 1:14 PM, atnaujinta Mar 4, 2018, 8:14 PM

Moldova puikiai siekia pažangos ir už savo pažangą jai turėtų būti suteiktas bevizis režimas“, - pirmadienį per Seime vykstantį Europos Sąjungos (ES) reikalų parlamentinių komitetų konferencijos (COSAC) pirmininkų susitikimą sakė L. Linkevčius.

Atsakydamas į parlamentarų klausimą dėl Rytų partnerystės perspektyvų, ministras tvirtino, kad iš techninės pusės Moldova, Gruzija ir Armėnija galėtų greitai baigti derybas, ir galima inicijuoti asociacijos susitarimus su šiomis šalimis.

„Galime padaryti viską, kad šie susitarimai būtų bent inicijuoti“, - teigė L. Linkevičius.

Kalbėdamas apie Ukrainos galimybę pasirašyti Asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga per lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras tvirtino, kad Ukrainai dar „reikia išspręsti įvairių problemų, susijusių su rinkimais, su skaidrumu, konfliktais po rinkimų“. Kita vertus, jis pabrėžė, kad gaunama signalų, jog pažanga Ukrainoje jau daroma.

„Raginame ukrainiečius kalbėti su opozicija, o ne sodinti į kalėjimą (...). O geriausias būdas siekiant užtikrinti, kad šalyje nebūtų selektyvaus teisingumo yra išleisti buvusią premjerę iš kalėjimo, nes ji serga“, - kalbėjo L. Linkevičius.

Anot jo, jeigu ukrainiečiai bus pasirengę, ES bus pasirengusi pasirašyti Asociacijos susitarimą.

Lietuva nuo liepos pirmosios perėmė pusmečio pirmininkavimą ES Tarybai.

Neatsakė, ar dar šiemet šalis gali pradėti derybas dėl narystės ES Kada Makedonija pradės derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, priklausys nuo to, kaip šaliai pavyks bendradarbiauti su kaimynine Graikija, pareiškė Vilniuje viešintis Makedonijos ministras pirmininkas Nikola Grujevskis. Paklausus, ar jau šiemet Makedonija gali pradėti derybas dėl narystės ES, svečias teigė, kad Makedonija dar 2009 metais atitiko visus reikalavimus, tačiau sprendimas buvo atidėtas dėl problemos su pietine kaimyne. „Dėl to mes vėliau ėjome į tarptautinį Hagos tribunolą - ten paaiškėjo, kad visgi Makedonija yra teisi. Ir tarptautinė teisė yra mūsų pusėje, tačiau Graikija yra ES, NATO narė, jie turi veto teisę, taigi jie taip pat turi tam tikrų galių. Žinoma, mes siekiame pradėti dialogą su jais, tačiau šiuo metu atrodo, kad jie nėra taip linkę spręsti šios problemos“, - pirmadienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi sakė N. Grujevksis. Makedonijos ministras pirmininkas informavo apie kolegai iš Graikijos nusiųstą laišką, kuriame raginama suintensyvinti dialogą ministrų pirmininkų lygiu, dalyvaujant Jungtinių Tautų tarpininkui spręsti dvišalių santykių problemą. Atsakymas, pasak N. Grujevskio, kol kas dar negautas. „Dar tik savaitė praėjo, ir tikiuosi, kad po kelių dienų sulauksiu teigiamo atsakymo. Taigi, jei atsakymas bus teigiamas, yra šansų pasiekti sprendimą, o jeigu atsakymo nėra, tuomet nebus sprendimo. Taigi privalome kalbėtis ir derėtis“, - pridūrė jis. Lietuvos premjeras A. Butkevičius pareiškė, kad pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva norėtų matyti pažangą Makedonijos ir ES derybose. Premjeras pasveikino Makedonijos pastangas ir įsipareigojimus euroatlantinei integracijai, tačiau pabrėžė, jog šalis pati yra atsakinga už savo pažangą. „Lietuva remia Makedonijos ketinimus prisijungti prie ES, norėtume savo pirmininkavimo ES Tarybai metu matyti pažangą derybų procese, tačiau Makedonija turi būti iniciatyvi ir siekti pažangos: visiškai įgyvendinti vadinamąjį Kovo 1-osios susitarimą, siekti susitarimo su Graikija dėl pavadinimo, pasirašyti sutartį su Bulgarija dėl gerų dvišalių santykių ir bendradarbiavimo“, - teigė Ministras Pirmininkas ir pažymėjo, kad Lietuvos ekspertai yra pasirengę pasidalinti patirtimi dėl dvišalių istorinių komisijų veiklos. 2011 metais Graikija pralaimėjo ginčą su kaimyne Makedonija dėl pavadinimo. Atėnai neturėjo teisės dėl daug metų besitęsiančio ginčo blokuoti Makedonijos prisijungimą prie NATO, Hagoje nusprendė Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT). Atitinkamas sprendimas priimtas santykiu 15:1 Makedonijos naudai. Graikija, kurios šiaurinė provincija taip pat vadinasi Makedonija, reikalavo, kad Makedonija pakeistų savo pavadinimą. Graikija yra pažadėjusi netrukdyti Makedonijos prisijungimui prie NATO ir kitų tarptautinių organizacijų, jei ji vadinsis Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM). Makedonijos siekis tapti NATO nare 2008 metų balandį dėl Atėnų veto buvo įšaldytas. Nuo 2005-ųjų Graikija dėl to paties ginčo blokuoja ir stojimo derybų su ES pradžią. Graikijos užsienio reikalų ministerija yra skelbusi, kad Atėnai, nepaisant TTT sprendimo, toliau trukdys savo kaimynės narystei NATO. Makedonija savo ruožtu kartoja neketinanti atsisakyti savo pavadinimo. Europos Parlamente yra priimta rezoliucijai dėl Makedonijos, kurioje raginama numatyti, kada bus pradėtos narystės derybos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.