„Kitą savaitę Strasbūre turėtume priimti rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims“, - sakė Europos liaudies frakcijos atstovė konservatorė Laima Andrikienė.
Politikė antradienį dalyvavo Europos Parlamento narių susitikimuose su ES delegacijų vadovais ir specialiaisiais įgaliotiniais.
Pasak jos, su jais be kitų klausimų buvo aptartas ir Armėnijos sprendimas stoti į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą, tuo sužlugdant viltis pasirašyti laisvos prekybos sutartį tarp ES ir Armėnijos.
„Aišku, reakcija iš ES bus, bet jeigu tai bus įgyvendinta, kas buvo pasakyta, tai turės labai rimtų pasekmių pačiai Armėnijai“,- kalbėjo europarlamentarė.
Anot L.Andrikienės, Rusijos veiksmus galima vertinti kaip spaudimą pačiai ES.
„Rusija, spausdama Armėniją stoti į Muitų sąjungą, veikia ne tiktai prieš Rytų partnerystės šalis, bet prieš visą ES, nes Rytų partnerystės politika yra viena iš šiuo metu aktyviausių ES vykdomų politikų, viena iš ES užsienio politikos vėliavų“, - BNS teigė europarlamentarė.
Europarlamento Socialistų frakcijos atstovas socialdemokratas Zigmantas Balčytis teigia, kad Armėnijos apsisprendimas dėl Muitų sąjungos ir galimas Rusijos spaudimas neliks be ES atsako. „Manau šis klausimas bus ne eilės tvarka įtrauktas į EP Strasbūro plenarinę sesiją“, - sakė europarlamentaras.
„Toks įvykis, kuris iš esmės keičia išankstinius susitarimus ir, galų gale, Rytų partnerystės pačią esmę - galima įdėti daug pastangų, bet per vieną naktį viskas gali pasikeisti“, - kalbėjo Z.Balčytis.
Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas apie sprendimą jungtis prie Muitų sąjungos pranešė antradienį po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. V.Putinas pabrėžė, kad Rusija „visokeriopai parems šį procesą“.
Anksčiau tikėtasi, kad Armėnija asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES parafuos per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje.
