Privalomoji tarnyba, kuri nuo XIX amžiaus pradžios buvo privaloma daugumoje Europos šalių, nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio palaipsniui pradėta keisti profesionalų pajėgomis.
Vakarų Europoje tik Norvegija, Suomija, Danija, Estija, Austrija, Graikija ir Kipras išsaugojo šauktinių sistemą.
Prie profesionaliosios kariuomenės 7-ajame dešimtmetyje pirmosios perėjo Didžioji Britanija ir Liuksemburgas, o 9-ame ir šio amžiaus pirmame dešimtmečiais šauktinių viena po kitos atsisakė daugelis kitų Europos valstybių, tarp jų Belgija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, Lenkija ir Vokietija.
Vykstant šiam procesui, Norvegija elgėsi priešingai: Oslas planuoja išplėsti privalomąją tarnybą, įtraukiant į ją moteris, pagal pernai birželį priimtą parlamento sprendimą.
Pastaroji priemonė, kuria siekiama užtikrinti lyčių lygybę, turėtų įsigalioti 2015-aisiais. Tačiau Norvegijoje karinę tarnybą galima lengvai pakeisti alternatyvia civiline tarnyba.
Suomijoje privalomoji karinė tarnyba trunka 6–12 mėnesių. Civilinė tarnyba, kurią asmenys gali rinktis dėl savo įsitikinimų, nėra skatinama ir trunka dvigubai ilgiau nei karinė.
Danijoje teoriškai tebeveikia šauktinių sistema, tačiau praėjusiais metais iš 5 000 aktyviosios tarnybos karių 95,8 proc. buvo savanoriai, o likę 4,2 proc. – pašaukti atsitiktine tvarka.
Estijoje taip pat tebegalioja privalomoji karinė taryba, kuri trunka 8–11 mėnesių.
Austrijoje šių metų sausį net 59,8 proc. referendumo dalyvių balsavo už šauktinių kariuomenės išsaugojimą. Kasmet šioje šalyje 6 mėnesius trukmės karinę tarnybą atlieka apie 22 tūkst. piliečių. Nepageidaujantys tarnauti kariuomenėje piliečiai gali rinktis 9 mėnesių civilinę tarnybą.
Kipre ir Graikijoje šauktinių sistema taip pat buvo išsaugota, tačiau jos trukmė palaipsniui sutrumpinta iki 9–12 mėnesių.
Sekmadienį Šveicarijoje vyksiantis referendumas žymi naujausią pacifistų judėjimo mėginimą pasinaudoti šioje Alpių šalyje veikiančią tiesioginės demokratijos sistema, kad būtų atsisakyta šauktinių.
Tačiau visos ankstesnės pastangos ir netgi mėginimas visiškai atsisakyti kariuomenės žlugdavo. Naujausios apklausos rodo, kad apie du trečdaliai šveicarų rinkėjų šįkart pasisakys už esamos padėties išlaikymą.
