Ar tikrai Rusijos pasienyje nutraukta sustiprinta Lietuvos vežėjų patikra? Tokio patvirtinimo kol kas negauna ir Europos Komisija (EK), kurią Maskva šiuo klausimu atvirai ignoruoja.
Pastarosiomis savaitėmis oficialios žinios dėl šio reikalo iš Maskvos Briuselio išvis nepasiekė, nors net du komisarai – Algirdas Šemeta ir Karelas De Guchtas – dar rugsėjo viduryje į Maskvą išsiųstame laiške prašė paaiškinimų ir reikalavo nutraukti taikomas priemones. Tad ir Vilniui, ir Briuseliui belieka laukti. O gal yra kitų spaudimo būdų?
Lietuvos pareigūnai trečiadienį informavo Europos Komisiją, kad padidinta patikra Lietuvos vežėjams Rusijoje pratęsta iki spalio 7 d.
Turi per mažai informacijos
Prieš dvi savaites iš EK išsiųstame ir Rusijos ekonomikos ministrui bei Muitinės vadovui pasiųstame laiške rašoma, kad Rusijos muitinės taikomos priemonės kenkia prekybai, yra diskriminacinės ir galimai pažeidžia Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) susitarimus.
Būtent į šią organizaciją, kurios nare po ilgų derybų Rusija tapo pernai, EK galėtų kreiptis dėl Lietuvos vežėjams taikomų priemonių. Pati savarankiškai Lietuva tokios procedūros pradėti negali, tad tam, kad ginčą spręstų PPO, turėtų pritarti EK nariai. Tačiau bent kol kas tokių veiksmų imtis neketinama.
Briuselyje dirbantys diplomatai lrytas.lt informavo, kad tokiam žingsniui žengti EK pareigūnai turi per mažai informacijos. Mat nėra aišku, kiek tiksliai krovininių automobilių sustabdoma, kiek jų visiškai iškraunama pasienyje ir vidinėse Rusijos muitinėse. Be to, trūksta tikslios informacijos apie vežėjų jau patirtus nuostolius.
Vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius teigė, kad nuostoliai skaičiuojami, tačiau Rusijos muitinės pareigūnams neatšaukus sustiprintos rizikos profilio prieš Lietuvos vežėjus, nuostoliai kasdien auga.
„Net jei detali patikra nutraukta, tikrus nuostolius pasakyti dar sunku. Be to, didžiausias nuostolis tas, kad dalis užsakovų atsisako lietuvių vežėjų paslaugų, krovinius prašo nukreipti kitiems“, - teigė G.Vincevičius.
Kol kas „Linava“ pateikusi tik apytikslius pirmosios sustiprintos patikros savaitės duomenis, pagal kuriuos nuostoliai siekia per 30 mln. litų.
Europa - bejėgė?
Tačiau panašu, kad net jei vežėjų atstovai operatyviai pateiktų reikiamą informaciją, kreiptis į PPO Briuselis neskubėtų.
Užsienio reikalų ministerijos viešųjų ryšių skyrius informavo, kad šioje tarptautinėje organizacijoje bylos inicijuojamos itin retai, tik išbandžius visus įmanomus būdus susitarti.
Tokį sprendimą visgi priėmus, ginčo nagrinėjimas gali užtrukti dvejus metus ir ilgiau. Jei proceso metu susitarimus pažeidžiantys veiksmai būtų nutraukti, PPO gali išvis nutraukti tolimesnį bylos nagrinėjimą. Nebent ieškovas bylą norėtų tęsti vien tam, kad būtų konstatuotas PPO taisyklių pažeidimo faktas.
Be to, net ir šis žingsnis nebūtinai pakeistų Rusijos taikomus veiksmus. Mat ES šių metų liepą pradėjo konsultacijas su PPO dėl Rusijos taikomo mokesčio importuojamiems automobiliams. Net ir tada, kai prie ginčo prisijungė Japonija, Kinija, JAV ir kitos šalys, mokesčio Rusija kol kas nepanaikino.
Tačiau tie patys PPO susitarimai, kuriuos sėkmingai laužo Rusija, ES neleidžia prieš šią prekybos partnerę imtis ekonominių sankcijų. Juos kaip kraštutinę priemonę Ženevoje įsikūrusi organizacija galėtų leisti taikyti tik tuo atveju, jei ginčą pralaimėjusi šalis nenutrauktų neleistinų veiksmų.
Tad ekonominėmis priemonėmis spausti Maskvą Briuselis neskuba, esą, prieš Rusiją nereikia kovoti neleistinais jos pačios metodais. Be to, pripažįstama, kad iš didžiosios kaimynės daugiausiai importuojama Europai būtinų naftos ir dujų, tad bet kokios sankcijos turėtų padarinių visai ES ir jos verslui.
Tačiau konkrečių veiksmų iš EK ketina reikalauti du didžiausios Europos Parlamente Europos liaudies partijos frakcijos nariai – Laima Andrikienė ir Danielis Caspary.
„Pastarieji Rusijos veiksmai turi ekonominio karo prieš savo kaimynes ir visą Europos Sąjungą požymių. Europos Komisija ir valstybės narės privalo sustiprinti spaudimą Rusijai siekiant užkirsti kelią tokiems neteisėtiems ir provokuojantiems veiksmams“, - rašoma politikų pranešime.
L.Andrikienė tikisi, kad prekybinių santykių su Rusija klausimas kitą savaitę bus aptartas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre.
„Net jei sugriežtinta patikra bus nutraukta, nėra jokių garantijų, kad Rusija vėliau ko nors panašaus nesugalvos. Būtina galvoti, kaip toliau elgtis ir kalbėti apie nuostolius“, - lrytas.lt teigė ji.
Ar šis klausimas bus įtrauktas į EP plenarinės sesijos darbotvarkę, turėtų paaiškėti ketvirtadienį.
Laukia žvarbi žiema
Tiesa, kalbama, kad tam tikrų būdų spausti Maskvą Briuselis visgi turi. Apie situaciją asmeniškai informuoti tiek EK pirmininkas José Manuelis Barroso, tiek Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos patikėtinė Catherine Ashton.
Esą, EK pirmininko laiškas aukščiausiems Rusijos valdžios pareigūnams jau paruoštas. Tačiau panašu, kad turimų kozirių Briuselis nenori išmesti per anksti. Mat vienos šalies vežėjų patiriamos problemos Rusijos pasienyje yra gerokai mažesnės už metų pabaigoje laukiančius neišspręstus dvišalius klausimus.
Lietuvoje neabejojama, kad sustiprintos patikros prieš vežėjus imtasi dėl artėjančio Rytų partnerystės susitikimo Vilniuje bei ieškinio prieš „Gazprom“ tarptautiniame Stokholmo arbitraže.
Tačiau Briuselyje nepamirštama, kad dar neišspręstas TIR konvencijos klausimas. Mat vasarą Rusija pareiškė norinti vežėjams įvesti papildomus reikalavimus. Tai gali gerokai sutrikdyti ES ir Rusijos prekybos srautus ir padidinti pervežimų įkainius.
Tarpusavio santykius gadina ir Rusijos reikalavimas ateityje pateikti į Rusiją ar virš jos teritorijos skrendančių lėktuvų keleivių duomenis, nors ES skrydžių bendrovės neturi teisės tokios informacijos teikti trečiosioms šalims.
Tad kai kuriems sinoptikams prognozuojant šalčiausią per 100 metų žiemą, gruodį tradiciškai vyksiančiame ES - Rusijos viršūnių susitikime irgi gali būti žvarbu.
