Paviešinta nauja Europos aplinkos agentūros (EAA) studija parodė, kad Bulgarijoje oras, palyginti su kitomis Bendrijos šalimis, yra labiausiai užterštas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Nėra ko džiaugtis ir lenkams. Jų miestai pagal taršą rikiuojasi antrojoje vietoje po Bulgarijos miestų. Turi kuo rūpintis ir kitos šalys.
Net 88 proc. Europos miestų gyventojų veikiami kietųjų dalelių teršalų koncentracijos, viršijančios Jungtinių Tautų nustatytas normas. Negana to, 98 proc. Europos miestiečių gyvena teritorijose, kuriose viršijama ozono tarša.
Pakinta marškinių spalva
Bulgarijos sostinėje Sofijoje, turinčioje beveik 1,2 mln. gyventojų, verslą studijuojantis 25 metų Alexas Melamedas leidiniui „The New York Times” pasakojo miesto taršą jaučiantis ir kasdieniame gyvenime.
„Kai apsivelki išskalbtus baltus marškinius ir pasivaikštai porą valandų po Sofiją, sugrįžęs namo pastebi, jog marškinių priekis ir apykaklė yra gelsvai pilko atspalvio”, – pasakojo jaunuolis.
Jis taip pat papasakojo kartais darantis paprastą eksperimentą: vaikštantis po Sofiją ir nieko neliečiantis, tačiau kai grįžęs plaunasi rankas, muilas pajuosta.
Lietuvė pasekmių nepajuto
Daugiau nei keturis mėnesius Sofijoje savanoriaujančiai lietuvei kalbos apie plaunantis rankas nutekantį juodą vandenį pasirodė perdėtos.
Bet, palyginti su Lietuva ar kitomis Europos sostinėmis, 26 metų Inga Petrokaitė oro taršą Sofijoje iš tiesų pajuto – daugiausia judriose gatvėse ir šalia jų. Prie judrių gatvių lietuvei tampa sunkiau kvėpuoti, norisi užsidengti nosį.
I.Petrokaitė su draugais bulgarais ir svečiais iš kitų šalių diskutavo taršos tema, kai perskaitė publikaciją, jog Sofija yra viena labiausiai užterštų sostinių.
„Pati Sofija – labai žalias miestas, ten daug didelių parkų. Todėl buvo keista, iš kur tokia didelė tarša.
Atsakymo taip ir neradome. Svarstėme, kad gal taip yra dėl senesnių automobilių, sovietų laikais pastatytų gamyklų. Ir patys bulgarai mums negalėjo atsakyti į šį klausimą”, – pasakojo I.Petrokaitė.
Tačiau nei I.Petrokaitė, nei jos draugai Sofijos oro taršos padarinių nepajuto.
Panašiai kalbėjo ir Bulgarijos nacionalinės televizijos žurnalistė Borjana Čerganova. Tiesa, ji gyvena 100 kilometrų į pietvakarius nuo Sofijos – Blagojevgrade.
„Mano miestas arti kalnų, tad sakyčiau, kad oras pas mus puikus. Žiemą, kai žmonės pradeda šildyti namus malkomis ir anglimis, tarša padidėja, tačiau nesakyčiau, kad būna taip siaubinga, kaip rodo statistika.
O gal mes tiesiog prie to pripratę”, – svarstė bulgarė.
Kaltas ir kūrenimas malkomis
Iš visos Europos Sąjungos Bulgarijoje yra didžiausia kietųjų dalelių (mikroskopinių dulkių ir suodžių grūdelių, kurių pagrindinis šaltinis – iškastinio kuro deginimas) koncentracija.
Kietosios dalelės sklinda iš automobilių vamzdžių, kaminų, kitokių šaltinių ir gali sukelti sveikatos sutrikimų – nuo astmos iki vėžio.
2011-aisiais į pietvakarius nuo sostinės Sofijos esančio Perniko miesto ore didelė kietųjų dalelių koncentracija laikėsi apie pusmetį. (Palyginkime: Paryžiuje ir Štutgarte apie penkiolika dienų per metus.)
Iš dalies ši problema Bulgarijai ir jos kaimynėms kyla dėl namų šildymo kūrenant malkas.
Anot EAA oro kokybės eksperto Valentino Foltescu, žmonėms tenka griebtis malkų dėl aukštų energijos kainų. Bulgarijos miestuose taip pat yra didžiausia anglies monoksido ir sieros dioksido koncentracija.
Susirūpinti turi ir kiti
Apie oro taršą Bulgarijoje kalbama jau ne vienus metus. Tačiau didelės pažangos viena skurdžiausių Europos šalių nepadarė.
Pavyzdžiui, 2011 metų Jungtinių Tautų pranešime skelbta, kad Bulgarija kartu su Armėnija ir Rumunija pirmauja pasaulyje „pagal mirtingumą dėl oro taršos lauke”.
Taršos kietosiomis dalelėmis lygmuo Bulgarijoje tuomet buvo toks, kad net dabar jis lyginamas su neseniai Kinijos sostinėje Pekine užfiksuota kietųjų dalelių tarša.
Pekine praėjusį sausį KD2,5 (iki 2,5 mikrono skersmens itin pavojingos kietosios dalelės) koncentracija 40 kartų viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kietųjų dalelių ore limitą.
Mažiausiai teršia estai
Bėdų dėl oro taršos turi ir kitos Europos šalys. Nors Bulgarijos miestai, tokie kaip Pernikas ir Plovdivas, pirmauja pagal taršą kietosiomis dalelėmis, Lenkijos miestai atitinkamose lentelėse dažnai atsiduria antrojoje vietoje.
Lenkijoje 2002–2011 metais taip pat buvo aukščiausia benzpireno, plintančio dėl naudojamo kokso, plieno pramonės, degalų, tarša. Didelė ji buvo ir Bulgarijoje bei Čekijoje.
Šiaurės Italijos miestai pirmauja ozono tarša, mat šioje šalies dalyje vykdoma pramoninė veikla ir laikosi gana aukšta oro temperatūra.
„Yra visi reikalingi ozono taršos komponentai”, – teigė V.Foltescu.
O Estija gali didžiuotis. Šioje šalyje oras 2002–2011 metais dažnai būdavo vienas švariausių.
Spalio 15-ąją paskelbtoje EAA ataskaitoje apibendrinami dešimtmečio – 2002–2011 metų – duomenys. Jie rodo, jog oro teršalų Europoje mažėja, tačiau kietųjų dalelių ir ozono tarša tebėra problema.
„Didelė dalis žmonių negyvena sveikoje aplinkoje. Europa turės būti ambicinga ir eiti toliau negu dabartiniai įstatymai, kad atsidurtų tvariame kelyje”, – pažymėjo EAA vadovas Hansas Bruyninckxas.
Lietuviai turi kuo pasidžiaugti
Vieni pagrindinių Lietuvos oro teršalų yra kietosios dalelės KD10. 2008 ir 2009 bei 2011 ir 2012 metais jos neviršijo nustatytos normos.
Tiesa, šiais metais padėtis pablogėjusi – daugiausia dėl to, kad praėjusią šaltą ir ilgą žiemą teko ilgiau ir intensyviau šildyti būstus, o nuosavų namų gyventojai daugiau šildėsi kietuoju kuru (malkomis, anglimis, durpėmis), kuris yra vienas pagrindinių kietųjų dalelių šaltinių.
Vis dėlto Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė sako, kad, palyginti su Bulgarija ar Lenkija, padėtis Lietuvoje kur kas geresnė.
Iš 38 Europos valstybių Lietuva patenka į pirmąjį šalių, kurių ore mažiausiai kietųjų dalelių, dešimtuką. Mums pagelbėja tai, kad šalies gyventojų tankumas nėra didelis, be to, nesutelkta pramonė, daugiausia šildomasi dujomis.
Anot Z.Šilienės, ozono tarša, kuri kelia galvosopį pietinių šalių gyventojams, lietuviams nėra opi ir neviršija nustatytų normų, nes mūsų pernelyg nelepina saulės šviesa ir šiluma. Azoto dioksido padidėjimas ore Lietuvoje taip pat užfiksuojamas labai retai.
Anot Z.Šilienės, estai pastaraisiais metais gali džiaugtis dar švaresniu oru nei lietuviai dėl to, kad jų gyventojų tankumas, miestai ir transporto srautai mažesni. Šalis nuo mūsų labiau nutolusi į šiaurę, todėl ozono padidėjimas ten užfiksuojamas dar rečiau.
