„Koordinavimo klausimą reikia pakelti į ES lygį. Taip pat kad atskirose valstybėse būtų sutarta dėl tam tikro lygmens, kas turi atstovauti regionų įgyvendinimo klausimams, kokio rango specialistai, kokie jų įsipareigojimai“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė europarlamentaras.
Jis dalyvauja Seime vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Aplinkos apsaugos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikime apie makroregionines strategijas.
„Manau, kad vienas iš pagrindinių ateities klausimų - sugebėti įtikinti kiekvieną iš mūsų valstybių, kad šios dvi veikiančios ir galbūt trečia ateityje atsirandanti makroregioninė strategija yra naudingos visoms valstybėms, kurios į jas įtrauktos. Šiandien visų valstybių vyriausybėse vyrauja samprata, kad kuo daugiau paimkime pinigų, o kaip kita valstybė šitą daro, mes galbūt dar šiandien neturime mechanizmų (jai daryti įtakos - BNS)“, - sakė Z.Balčytis.
Kaip tokio elgesio pavyzdį jis nurodė „Via Baltica“ projektą.
„Viena iš mūsų kaimyninių valstybių to nedarė savo laiku, mes turėjome didelį „kamštį“, o po dešimtmečio ta valstybė įgyvendino ir matome, kaip šiandien lengvesnėmis sąlygomis galime nuvažiuoti iki Talino“, - tvirtino europarlamentaras.
Kalbėdamas apie Baltijos jūros makroregioninę strategiją politikas pabrėžė, kad į bendrus projektus reikėtų labiau įtraukti Rusiją.
„Ji dar nėra prisijungusi prie visų projektų, o mes vieni visų problemų išspręsti negalime“, - sakė Z.Balčytis.
Graikijos parlamento Aplinkos komiteto pirmininkė Dionysia- Theodora Avgerinopoulou (Dionisija-Teodora Avgerinopulu) teigė, kad jos šalies vienas iš pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų bus naujos makroregioninės strategijos - Jonijos jūros - sūkurimas. Anot jos, kuriant šią strategiją bus atsižvelgta į jau veikiančių Baltijos jūros ir Dunojaus strategijų patirtį.
Pasak D.T.Avgerinopoulou, bus siekiama mažinti Jonijos jūros taršą, iškelti dugne gulinčius nuskendusius laivus, skatinti jūros transportą, spręsti pakrančių erozijos klausimą ir pan.
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius susitikimo dalyviams pristatė prieš dvi savaites Vilniuje įvykusio ketvirtojo ES Baltijos jūros regiono strategijos metinio forumo rezultatus. Anot jo, finansavimas makroregioninėms strategijoms turėtų būti skiriamas iš skirtingų šaltinių: europinių lėšų, nacionalinių lėšų ir privačių lėšų.
„Turime sukurti finansinius mechanizmus, kurie leistų pritraukti privatų finansavimą“, – sakė jis.
Makroregioninės strategijos kuriamos siekiant ieškoti bendrų sprendimų ir imtis koordinuotų veiksmų specifinėms regionų problemoms spręsti, galimybėms išnaudoti.
2009 metais buvo parengta ir priimta pirmoji makroregioninė strategija – ES Baltijos jūros regiono strategija. 2011 metais priimta ES Dunojaus regiono strategija.
Europos Vadovų Taryba paragino Europos Komisiją iki 2014 metų pabaigos pateikti strategijos koncepciją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono.
