Škotijos atsiskyrimo tikimybė visai reali, nes nepriklausomybės rėmėjai pastaruoju metu ėmė lenkti vieningos valstybės šalininkų stovyklą, rašo „Lietuvos rytas“.
Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, Jungtinės Karalystės skilimas būtų bloga žinia ES.
– Gal galėtumėte sukonkretinti tas pasekmes? – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Kirkilo.
– Pavyzdžiui, tektų rengti derybas dėl Škotijos narystės ES, o tuomet jau Didžioji Britanija tartų savo žodį dėl priėmimo sąlygų. Jau vien grėsmė, kad JK gali suskilti, neigiamai veikia finansų rinkas.
Kiltų sunkumų ir NATO. Tarkime, neaišku, ką reikėtų daryti su JK branduoline ginkluote, kuri dislokuota Škotijoje.
Galima nebent pasidžiaugti, kad skyrybos vyksta taikiai. Tai švelnina neigiamas šio proceso pasekmes. Turbūt dar bus stengiamasi išvengti visiško JK skilimo, siūloma kokia nors konfederacijos sutartis. Manau, tokie planai jau numatyti.
– Kaip Škotijai tapus dar viena ES šalimi tektų perskirstyti vietas Europos Parlamente (EP), kitose valdymo institucijose?
– Į EP išrinkti škotai turėtų pasitraukti. Daug jų dirba ir kitose ES struktūrose. Jie taip pat privalėtų palikti šiuos postus, juos pakeistų kitų šalių atstovai.
– Ar ne per vėlai ir Londonas, ir Briuselis susirūpino, kad škotai gali balsuoti už atsiskyrimą?
– Išties britų politikai labiau sukruto, kai liko tik savaitė iki referendumo ir ėmė aiškėti, kad gali laimėti atsiskyrimo šalininkai. Premjeras Davidas Cameronas ir partijų lyderiai dabar puolė agituoti škotus nepalikti bendros valstybės. Bet tai reikėjo daryti gerokai anksčiau.
Negriauti JK ragina ir JAV prezidentas Barackas Obama, ir kai kurie ES lyderiai. Bet vėluojama – mat škotų separatizmas brendo dešimtmečiais.
Dar 1994 metais su Lietuvos delegacija lankydamasis Škotijoje įsitikinau, kad škotai nepatenkinti Londonu. Tada jie reikalavo didesnės autonomijos, savo parlamento. Tai jiems buvo suteikta. Bet, matyt, prieštaravimų tarp Edinburgo ir Londono politikų nepavyko pašalinti.
Didelę įtaką turi istorija. Škotai labai didžiuojasi savo praeitimi. Daug JK monarchų, politikų kilę iš Škotijos.
Dabar politinis susiskaldymas dėl nepriklausomybės siekių stebimas net škotų šeimose. Vadinasi, gali skilti ne tiktai JK valstybė, bet ir pati škotų visuomenė. Tai ypač bus juntama, jei referendumo rezultatus nulems labai nedidelis balsų skirtumas, o greičiausiai taip ir įvyks.
– Kaip Lietuva vertina galimą Škotijos nepriklausomybę?
– Lietuva laikosi nuostatos, kad tai JK vidaus problema, nors stengiamės suprasti ir nepriklausomos Škotijos valstybės šalininkus.
Tik man susidarė įspūdis, kad jie neturi aiškios programos, kaip reikės gyventi atsiskyrus.
Nepriklausomybės šūkiai visuomet atrodo patrauklūs, bet vėliau tenka susidurti su realaus gyvenimo problemomis.
Manau, geriausia išeitis būtų, jei pavyktų susitarti dėl didesnės Škotijos autonomijos bendroje valstybėje.
– Ar Škotijos atsiskyrimas dar labiau nesustiprintų euroskeptiškų nuotaikų Jungtinėje Karalystėje?
– Paradoksas, bet škotai yra gerokai didesni ES šalininkai nei britai. Škotijos atsiskyrimas gali išgąsdinti britų euroskeptikus ir jie susimąstys, ar ne per toli nueita. Be to, tai suduotų stiprų smūgį premjero D.Camerono politinėms pozicijoms.
Kitus rinkimus greičiausiai laimėtų leiboristai, o jie yra euroentuziastai. Tuomet gali būti persvarstytas ir D.Camerono pažadas surengti referendumą dėl narystės ES.
– Ar škotai nepaskatins ir katalonų skyrybų su Ispanija?
– Tai skatina ne tik katalonų, bet ir baskų separatizmą. Ispanijos vyriausybė turėtų labai atidžiai išstudijuoti britų politikų klaidas. Reikia tartis su šiais regionais, derėtis dėl platesnės autonomijos.
Vis dėlto Vakarų Europos tautų siekiai sukurti savas valstybes labai skiriasi nuo Baltijos šalių kovos už savo valstybingumą.
Mes veržėmės iš imperijos, o šios tautos gyvena demokratinėse valstybėse ir turi galimybę savo tautinius interesus įgyvendinti autonomijos būdu.
Neatmestina, kad šios separatistinės tendencijos skatinamos ir iš šalies. Juk nesunku įspėti, kam naudinga ardyti ES vienybę.
– Negi Maskvos rankos tokios ilgos, kad siekia ir Edinburgą, Barseloną?
– Rusija skiria milžiniškus pinigus propagandai. Veikia ir diplomatiniai kanalai.
