Atrodo neabejotina, kad parlamentas pritars naujausiam planui paskolinti Atėnams iki 86 mlrd. eurų, nes A.Merkel dešiniųjų ir kairiųjų „didžioji koalicija“ kontroliuoja 504 mandatus 631 vietą turinčiuose žemuosiuose rūmuose – Bundestage.
Tačiau kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) bloke buvo girdima vis garsesnių nepasitenkinimo balsų dėl gelbėjimo rato, metamo Graikijos premjero Alexio Tsipro radikaliai kairiajai vyriausybei, nors tas politikas griežtai pasisakydavo apie Europos faktinę didžiausią skolintoją Vokietiją.
Praeitą mėnesį 60 iš 311 A.Merkel parlamentinės frakcijos narių balsavo prieš leidimą pradėti derybas su Graikija dėl naujo finansinio gelbėjimo paketo, o tas pasipriešinimas buvo interpretuojamas kaip skaudus smūgis kanclerei.
Šaltiniai Berlyne sakė, kad nepritariančių deputatų šįkart gali dar padaugėti, nes įstatymų leidėjus teko atšaukti iš atostogų, kad jie galėtų atiduoti savo balsus.
„Jeigu būtume atviri, tai turėtume pripažinti, kad tai paslėptas skolų apkarpymas (nurašymas) mūsų vaikų ir anūkų sąskaita“, – konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėja Dagmar Woehrl antradienį sakė laikraščiui „Rheinische Post“, užsimindama, kad balsuos prieš tą planą.
Tačiau CDU generalinis sekretorius Peteris Tauberis perspėjo, kad balsavimas prieš tą susitarimą „prilygtų dūriui kanclerei į nugarą“, liekant dvejiems metams iki rinkimų, per kuriuos, kaip jos partija labai tikisi, A.Merkel sieks ketvirtosios kadencijos.
Pabrėždamas, kad šis balsavimas bus labai svarbus, partijos vyriausiasis drausmintojas Volkeris Kauderis šį mėnesį grasino imtis sankcijų prieš visus disidentus, bet šis perspėjimas galėjo duoti priešingų rezultatų, supykdydamas nepatenkintuosius.
A.Merkel pasakys kalbą Bundestage ir jau anksčiau pasiuntė savo patikimus sąjungininkus, tarp jų įtakingą griežtosios linijos šalininką finansų ministrą Wolfgangą Schaeuble, kad jie įtikintų konservatyvių pažiūrų deputatus nesivadovauti savo užgautomis ambicijomis.
W.Schaeuble panaudojo savo įtaką, palaikydamas planą, kuriam praeitą penktadienį pritarė euro zonos finansų ministrai, duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF. Ministras teigė, kad palaikymas tam planui yra „teisingas sprendimas, kuriame į viską yra atsižvelgta“.
Kalbėdamas apie išliekančias abejones, ar prie tos programos prisidės Tarptautinis valiutos fondas, kurio vaidmenį dauguma konservatyviųjų pažiūrų deputatų laiko itin svarbiu, W.Schaeuble prašė tikėti, kad TVF spalį sutiks prisijungti prie pagalbos Graikijai plano.
„Esu įsitikinęs, kad pasieksime bendrą padėties vertinimą; taip pat esu įsitikinęs, kad TVF dalyvaus šioje programoje“, – sakė jis.
Banko „Commerzbank“ informaciniame pranešime išdėstomos priežastys, kodėl Vokietija sieja savo viltis su TVF dalyvavimu toje programoje, laikydama fondą stabilumo ir drausmės garantu.
„TVF – vienintelė organizacija, kuri yra sukaupusi dešimtmečių patirtį, padėdama žlungančioms šalims“, – sakoma dokumente.
„Ji galės pasinaudoti ta patirtimi tik tuo atveju, jeigu turės galimybę daryti spaudimą“, kad sutarties sąlygos būtų vykdomos, pridūrė „Commerzbank“.
W.Schaeuble praeitą mėnesį iškėlė perspektyvą, kad Graikija galėtų laikinai pasitraukti iš euro zonos ir kad tai galėtų būti alternatyva naujam finansinio gelbėjimo paketui. Tas pasiūlymas sukėlė siaubą kai kuriems euro zonos partneriams, bet įtikino Vokietijos rinkėjus, kad ministras nėra linkęs sutikti su pagalbos Atėnams planu bet kokia kaina.
Keliuose interviu per pastarąją savaitę jis kartojo galintis švaria sąžine prašyti Vokietijos įstatymų leidėjų patvirtinti tą gelbėjimo planą.
A.Merkel sekmadienį sakė, kad Berlyno, o ypač W.Schaeuble „griežta pozicija“ padėjo įtikinti Graikiją priimti karčius vaistus, kurie, anot kanclerės, yra būtini, kad Atėnai „vėl atsistotų ant kojų“. Be kita ko, Graikija įsipareigojo vykdyti didelio masto ir sunkias ekonomikos reformas.
Nors TVF reikalauja, kad didelė dalis Graikijos skolų būtų nubraukta, Vokietija atmeta bet kokio skolų nurašymo galimybę ir sako, kad galėtų būti ilginamas obligacijų išpirkimo terminas arba taikomos mažesnės palūkanos.
Debatai Bundestage prasidės 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, o balsavimas turėtų įvykti vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku).
