Trečiadienį į Vengriją atvyko maždaug 3 241 migrantas, tarp jų beveik 700 vaikų. Tai didžiausias kada nors per vieną dieną į šalį atvykusių migrantų skaičius, sakoma policijos pranešime.
Dauguma tų žmonių kirto sieną netoli Reskės miestelio. Dauguma migrantų savo sekinančią kelionę pradėjo Sirijoje, Afganistane arba Pakistane.
Sieną kertantis geležinkelis ties Reske yra viena iš nedaugelio vietų, dar neužtvertų nauja spygliuotų vielų tvora, kuri turėtų būti įrengta palei visą 175 km ilgio sieną su Serbija iki šio mėnesio pabaigos.
Budapeštas deda tolesnes pastangas apriboti tą antplūdį, o policijos vadovas Karoly Pappas nurodė, kad papildomi 2 000 „pasienio medžiotojų“ rugsėjį bus pasiųsti patruliuoti prie sienos, kur jau dabar sutelkta daug saugumo pareigūnų.
Serbijos ir Makedonijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą imtis veiksmų, sprendžiant migrantų krizę, kai Balkanų vakarinių šalių lyderiai susirinko į susitikimą, kuriame taip pat dalyvauja Vokietijos kanclerė.
„Jeigu nebus Europos atsako į šią krizę ... niekam nevertėtų turėti iliuzijų, kad tai bus išspręsta“, – pareiškė Makedonijos diplomatijos vadovas Nikola Poposkis, o Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius paragino ES parengti „veiksmų planą“.
Tiek Serbija, tiek Makedonija tapo svarbiomis tranzito šalimis dešimtims tūkstančių migrantų, mėginančių pasiekti ES valstybes.
Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ sakė svarstanti galimybę pasiųsti armiją padėti suvaldyti šią krizę, kai perpildytame pabėgėlių registracijos centre Reskėje kilo riaušės, o policija tramdė migrantus ašarinėmis dujomis.
„Neteisėti migrantai tampa vis labiau agresyvūs; negalime toleruoti to, kas įvyko Reskėje, negalime sutikti su tokia agresija“, – sakė įtakingas „Fidesz“ veikėjas Szilardas Nemethas, parlamento Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas.
Dėl to pasiūlymo vyks debatai neeilinėje parlamento sesijoje rugsėjo pradžioje, per kurią įstatymų leidėjai taip pat balsuos dėl pasiūlymų numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą sienos kirtimą ir pasienio užtvarų gadinimą.
Europą krečiant didžiausiai migrantų krizei nuo Antrojo pasaulinio karo, Vengrija, kaip ir Italija bei Graikija, tapo „pafrontės“ šalimi, kuriai tenka didžiausia našta.
Migrantams, kurie patenka į Vengriją, Šengeno zonos narę, tampa gana lengva pasiekti turtingesnes ES šalis, tokias kaip Vokietija ir Švedija, kur svajoja patekti dauguma atvykėlių.
