Poznanėje trejus metus taikiai gyvenęs siras buvo sumuštas vidurdienį. Niekas iš praeivių nereagavo į trijų jaunų užpuolikų agresiją ir įžeidžius šūkius. Nacionalistų tinklapiuose šis agresijos aktas buvo išaukštintas, kaip sektinas patriotizmo veiksmas. Tačiau valstybės žiniasklaida ir antifašistinės organizacijos pasmerkė ir nusprendė surengti protesto maršą.
Eitynėse dalyvavo du tūkstančiai kairiųjų bei anarchistinių organizacijų atstovų, garsiais šūkiais bei būgnų skambesiu sudrebinusių sostinės centrą. Demonstracija buvo surengta pavadinimu „Solidarumas prieš nacionalizmą“, o eitynių dalyviai ragino baimintis ne pabėgėlių, o vietos rasistų.
Demonstracija prasidėjo prie paminklo Varšuvos geto didvyriams žydams, kurie Antrojo pasaulinio karo metu paaukojo savo gyvybes sukilime prieš nacius.
Demonstrantai pakeliui surengė mitingą ir prie Europarlamento informacinio biuro ir prie Zachentos muziejaus, kuriame 1922 metais dešinysis nacionalistas nušovė iš Lietuvos kilusį pirmą Lenkijos prezidentą Gabrielių Narutavičių.
Dalis antifašistinės demonstracijos dalyvių žygiavo prisidengę veidus, nenorėdami, kad nacionalistai juos atpažintų. Mat ankstesniais metais nacionalistai savo tinklapiuose viešino antifašistų maršo nuotraukas, o kai kurie atpažinti dalyviai vėliau buvo sumušami.
Nacionalistai ankstesniais metais antifašistų demonstracijas apmėtydavo kiaušiniais bei akmenimis, tačiau šiemet eisenos niekas nesutrukdė. Spėjama, kad tokį nurodymą davė nacionalistų lyderiai, susitelkę organizacijoje „Tautinis judėjimas“.
Prieš dvi savaites aštuoni „Tautinio judėjimo“ nariai netikėtai tapo parlamentarais, tad organizacija nusprendė pristabdyti provokacijas. Kraštutiniai nacionalistai į Seimą pateko pirmą kartą per pastaruosius 26 metus. Tai padaryti jiems padėjo prisišliejimas prie visuomeninio rinkiminio komiteto „Kukiz'15“, kurį sutelkė pankroko muzikantas Pawelas Kukizas.
„Tautinis judėjimas“ pagarsėjo antisemitiniais pareiškimais, gąsdinimais neįsileisti pabėgėlių, neapykanta musulmonams ir kvietimais Lenkijai vėl prisijungti Vilnių bei Lvovą. Šūkiai atsiimti Vilnių kasmet skamba per „Tautinio judėjimo“ rengiamą nepriklausomybės maršą, kuris yra organizuojamas lapkričio 11-dieną.
Tą dieną Lenkija mini Nepriklausomybės dieną, ir jau kelerius metus „Tautinio judėjimo“ nacionalistams pavyksta suburti didžiausią – 100 tūkstančių žmonių – sambūrį.
Antifašistininės organizacijos prieš penkerius metus bandė užblokuoti nacionalistų maršą, tačiau to nepavyko padaryti. Keliolika kartų gausesnė nacionalistų ir futbolo chuliganų minia pralaužė ir antifašistų, ir policijos užkardas, nužingsniavo iki savo idėjinio vado Romano Dmowskio paminklo, mušė priešininkus, siaubė sostinę.
Nacionalistai teigia, jog šių metų maršas bus labai taikus, tačiau antifašistai tvirtina, kad jau šio maršo pavadinimas – „Lenkija lenkams, lenkai Lenkijai“ – liudija neapykantą kitataučiams. Nacionalistų marše kasmet dalyvauja ir Lietuvos lenkai, nešantys provokuojančius plakatus, kaltinančius Vilnių diskriminavimu ir raginančius Varšuvą gelbėti juos.
