Šis sprendimas, priimtas ES ministrų, nepaisant Atėnų prieštaravimų, žymi kulminaciją kelias savaites darytame spaudime Graikijai, tapusiai pagrindiniais vartais į Europą daugiau negu milijonui pabėgėlių ir migrantų, atvykusių į Senąjį žemyną praėjusiais metais per didžiausią tokio pobūdžio krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.
Praėjusią savaitę paskelbtos Europos Komisijos ataskaitos išvadose sakoma, kad Graikija neįstengia tinkamai suregistruoti atvykėlių ir paimti jų pirštų atspaudų. Tokia padėtis buvo konstatuota pernai lapkritį atlikus inspekcijas prie Graikijos sausumos sienos su Turkija ir keliose salose Egėjo jūroje.
„Itin svarbu, kad Graikija prioritetine tvarka ir skubiai spręstų problemas, išvardytas Komisijos priimtoje ataskaitoje“, – sakoma ES ministrų rekomendacijoje, kuri, pasak dviejų Bendrijos šaltinių, buvo priimta penktadienį.
Minėtame dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad Graikija „per mėnesį ... turi parengti veiksmų planą trūkumams pašalinti ... (ir) po trijų mėnesių nuo tos pačios datos pateikti ataskaitą apie įgyvendinimą.“
Jeigu Graikijai nepavyktų pašalinti tų trūkumų iki gegužės vidurio, Briuselis gali suteikti leidimą kitoms Šengeno erdvės šalims atnaujinti pasų tikrinimą prie šios zonos vidinių sienų – taip pat prie sienų su Graikija.
Tokį režimą būtų galima taikyti iki dvejų metų, nors paprastai sienų kontrolė laikinai atkuriama ne ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui.
Toks scenarijus yra numatytas Šengeno sienų apsaugos kodekso 26-ajame straipsnyje. Vokietija, kuri kartu su keliomis kitomis Šengeno zonos šalimis įvedė tokį sienų kontrolės režimą praėjusių metų pabaigoje, ketvirtadienį pratęsė jį iki gegužės – ilgiausiam dabartinių taisyklių numatomam laikotarpiui.
