Maištingasis Borisas Johnsonas myli Europą, bet ne ES

Apklausos kol kas rodo priešingai, bet iki birželio referendumo dėl tolesnės šalies narystės ES britai dar gali pakeisti nuomonę ir spjauti į Bendriją. Prie euroskeptikų stovyklos prisijungė Borisas Johnsonas.

Po Londoną pėsčiomis vaikščiojantis ir dviračiu į darbą važinėjantis B.Johnsonas populiarumu nusileidžia tik premjerui D.Cameronui.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Po Londoną pėsčiomis vaikščiojantis ir dviračiu į darbą važinėjantis B.Johnsonas populiarumu nusileidžia tik premjerui D.Cameronui.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Po Londoną pėsčiomis vaikščiojantis ir dviračiu į darbą važinėjantis B.Johnsonas populiarumu nusileidžia tik premjerui D.Cameronui.
Po Londoną pėsčiomis vaikščiojantis ir dviračiu į darbą važinėjantis B.Johnsonas populiarumu nusileidžia tik premjerui D.Cameronui.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“ ir „Der Spiegel“ inf.

Mar 1, 2016, 7:16 AM, atnaujinta Jun 6, 2017, 1:01 AM

Legendinio šalies ministro pirmininko Winstono Churchillio biografiją „Churchillio faktorius“ („The Churchill Factor“) Jungtinės Karalystės sostinės Londono meras išleido jau prieš dvejus metus.

Bet ši biografinė knyga išskirtinio dėmesio sulaukė būtent dabar. Ir veikiau ne dėl tvirtomis politinėmis pozicijomis garsėjusio W.Churchillio asmenybės, o dėl jos autoriaus B.Johnsono.

Juk dabar įtakingasis Londono meras yra svarbiausias iš šalies Konservatorių partijos narių, pasisakančių už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš 28 šalis vienijančios Bendrijos.

Ant kortos B.Johnsonas pastatė daug – manoma, kad jam rūpi ne tiek europiečių neva skriaudžiama Jungtinė Karalystė, o jo paties asmeninės ambicijos užsitikrinti patogią ateitį priešakinėse torių gretose.

Vien dėl B.Johnsono apsisprendimo prisijungti prie stovyklos „Išstokime“ nemažai britų politikos komentatorių jį jau vadina realiausiu kandidatu pakeisti Davidą Cameroną Konservatorių partijos vadovo poste. Juolab kad dabartinis premjeras jau pareiškė, kad 2020 metais torių į naujus rinkimus neves.

Kokia yra Londono mero, dėl jo išsidraikiusios šukuosenos vadinamo Šviesiaplaukiu Bitlu, nuomonė apie Europos politiką, aiškinosi Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“. Tiesa, B.Johnsonas dar nebuvo viešai paskelbęs, kad pasirinks „Brexit“ stovyklą.

Sutaupytų daugybę pinigų

– Negalime palikti Europos – esame šio žemyno dalis. Kas iš tikrųjų tas Lamanšo sąsiauris? Priešistorinių laikų upė, kuri tapo šiek tiek platesnė. Temzė ir Sena – abi tos pačios didžiosios srovės nešėjos.

Psichologiniu požiūriu visada būsime Europos dalis. Problema tai, kad šiuo metu euras ir euro zona atima labai didelę dalį emocinės ir dvasinės energijos iš tų žmonių, kurie vadovauja Bendrijai. Tai apmaudu. Europai turėtų rūpėti kur kas daugiau dalykų. Manau, kad dėmesį privalėtume sutelkti į tai, iš ko turi naudos mūsų piliečiai.

– Kas įvyktų, jei po referendumo Jungtinė Karalystė iš tikrųjų paliktų ES?

– Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir visų kitų šalių užsienio reikalų ministerijos nedelsdamos susitiktų ir pasirašytų tam tikrus dvišalius susitarimus, kurie atkurtų visaverčius santykius. Britų atstovavimas Briuselyje liktų toks pat, su tais pačiais žmonėmis.

Pasitraukimas padarytų ir žalos. Pirmiausia nebegalėtume veiksmingai kovoti už tai, ką laikome esant teisinga. Be to, turbūt privalėtume mokėti baudas.

Ir priešingai – pasitraukimas turėtų ir pranašumų.

Tai duotų naudos britų demokratijai, nes už viską, kas yra ne taip, nebūtų galima suversti kaltės Briuseliui. Politikai privalėtų duoti atsakyti už savo veiksmus. Be to, galėtume sumažinti reguliavimo naštą, sudaryti prekybos sutartis su Indonezija ir JAV nesukeldami likusių Europos partnerių nepasitenkinimo.

Kalbant apie indėlį į ES biudžetą, sutaupytume krūvą pinigų. Be to, jei britai per referendumą pasakytų „ne“, Briuselį ištiktų gydomasis šokas. Tada visi pripažintų, kad nueita ne tuo keliu ir kad išties būtina imtis reformų.

Jei britai per referendumą pasakytų „ne“, Briuselį ištiktų gydomasis šokas. B.Johnsonas

Atsisakytų ES direktyvų

– Ar jūs pats neapgailestautumėte, jei Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Bendrijos?

– Nemanau, kad tai vienintelis pasirinkimas. Bet mūsų pasitraukimas nereikštų pasaulio pabaigos. Tokio žingsnio kaina nebėra tokia didelė, kokia buvo 1975 metais, kai balsavome už pasilikimą.

Dabar geopolitinė padėtis visiškai pasikeitė. Santykinis europinės rinkos dydis sumažėjo. Ir ji nebėra tokia jau svarbi mūsų ateičiai kaip prieš 40 metų.

Idealiu atveju galėtume likti ES ir bandyti patobulinti Bendriją iš vidaus. Bet galime atsisakyti aibės ES keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, nurodymų, kiek valandų galime dirbti. Mums nereikia ir daugybės potvarkių sveikatos bei saugumo klausimais.

Briuselis turėtų vadovautis savitarpio pripažinimo principu ir atsisakyti viską suvienodinančių direktyvų politikos. Tikiuosi, kad mūsų partneriai vokiečiai rimtai vertina mūsų pageidavimus.

– Šiuo metu Vokietija nėra itin mėgstama Europoje.

– Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schauble pasiūlytas „Grexit“ – Graikijos pašalinimo iš euro zonos planas – nebuvo taktiškiausias iš mano skaitytų dokumentų. Bet jis leidžia pažvelgti į puristo, aiškiai įsivaizduojančio, kaip turi funkcionuoti Europa, smegenis.

– Bet juk būtų labai šiurkštu, nemandagu graikams pasakyti: atiduokite kontrolę arba nešdinkitės iš klubo.

– W.Schauble tiktai pamėgino graikams paaiškinti dilemą. Juk muziką užsako tas, kas sumoka dūdmaišininkui.

– Ar skolų nurašymą laikote geresniu sprendimu?

– Graikai privalo palikti euro zoną – ir dėl to negali būti jokios kalbos. Vargšeliai. Ir jie paliks euro zoną.

Jei jiems būtų nurašytos skolos, ką tada sakytų visos tos šalys, kurios irgi privalėtų įvykdyti arba jau įvykdė skausmingas ekonomines reformas? Tai – viena problemų, kurios sprendimo būdo nėra. Tikrai liūdna.

Neleido naudoti patrankų

– Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas D.Cameronas apie trečiąją kadenciją jau negalvoja. O jūs esate vienas populiariausių šalies politikų. Ar galvojate mesti pirštinę ir kovoti dėl Konservatorių partijos lyderio posto?

– Laimė, šis klausimas iškils tik 2018 metais, jeigu ne dar vėliau. Iki to laiko iškils nauja konservatorių karta, kuri dantis šieps kaip drakonas. Batuta bus perduota toliau.

Beje, W.Churchilis tapo premjeru sulaukęs 65 metų.

– Dabar jums 51-eri. Prieš kiek laiko už ketvirtį milijono svarų sterlingų (317 tūkst. eurų) iš Vokietijos nusipirkote 3 vandens patrankas, bet vidaus reikalų ministrė uždraudė jas naudoti Jungtinėje Karalystėje. Ar tai buvo blogiausias iki šiol jūsų sandoris?

– Nesąmonė, tai buvo puikus sandoris.

– Vokietijai?

– Ne, ši įranga veikia kuo puikiausiai. Jei kur nors staiga kils riaušės, jas būtinai panaudosime.

Garsėja skandalingais ir komiškais pareiškimais

B.Johnsonas yra laikomas komiška Jungtinės Karalystės politine figūra ir garsėja neretai skandalingais savo pareiškimais. Antai apie Karališkojo laivyno paradą, skirtą 60-osioms karalienės Elizabeth II karūnavimo iškilmėms, jis pasakė: „Kaip Diunkerke, tik smagiau.“

Iš Šiaurės Prancūzijos miesto Diunkerko 1940 m. britų armija turėjo sprukti nuo artėjančių Vokietijos pajėgų. Kariai per Lamanšo sąsiaurį tąkart plukdyti ir žvejų laiveliais.

Tuo metu kalbas, kad vieną dieną jis taps Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, B.Johnsonas yra komentavęs šiais žodžiais: „Galimybė, kad tapsiu premjeru, yra tokia pat kaip Elvio Presley suradimas Marse ar mano reinkarnacija alyvmedžiu.“

Tiesa, nors B.Johnsonas yra artimas paprastiems britams, jis – elito produktas. Būsimasis Londono meras Oksforde studijavo senovės graikų ir lotynų kalbas.

Bet nei klasikinis išsilavinimas, nei apkūni figūra negalėjo sulaikyti jo nuo silpnybės gražioms moterims. Šešių asmenų šeimos galva nuolat neigė meilės nuotykius, bet vėliau turėjo prisipažinti išdykavęs – žiniasklaida jau buvo atkapsčiusi nenuginčijamų svetimavimo faktų.

Vis dėlto net ir ši aplinkybė nė kiek nesumažino B.Johnsono populiarumo. Londono merui, kuris mielai pasiraitoja marškinių rankoves ir prisijungia prie sportuojančių londoniečių, britai atleidžia beveik visas nuodėmes – kaip ir jo idealui, išgerti mėgusiam legendiniam W.Churchilliui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.