Lenkijos žmonių nestebina, kad katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) siekia įvairiais būdais atsidėkoti Bažnyčiai už paramą pergalinguose pernykščiuose Seimo rinkimuose.
Tačiau kad Bažnyčios interesams apginti vyriausybė nusiuntė kariškius, nustebino ir papiktino net tikinčiuosius.
Manoma, kad taip TTP ne tik atsidėkojo vyskupams, bet ir norėjo pademonstruoti savo galią.
Mat Poznanė, penktas pagal gyventojų skaičių Lenkijos miestas, jau daug metų valdoma opozicinės Piliečių platformos partijos (PPP) atstovų.
Todėl spėjama, kad tokiu priešininkei TTP skeltu antausiu siekia sutelkti savo šalininkus ir Poznanėje laimėti kitus savivaldybių rinkimus.
Savivalę gina kariškiai
TTP šalininkai ir Bažnyčia didžiulę – penkių su puse metro aukščio – Kristaus statulą Poznanėje statyti sumanė prieš ketverius metus.
Iš pradžių svarstyta atstatyti prieškariu mieste stovėjusią Triumfo arką su Kristaus statula, tačiau Poznanės vadovai tam kategoriškai pasipriešino.
Jie tvirtino, kad senojoje paminklo vietoje dabar stovi kiti du monumentai, todėl milžiniškai 12,5 metro aukščio bei 22 metrų pločio Triumfo arkai nebėra vietos.
Paminklo statybų iniciatoriai tada sumanė atkurti tik pačią Kristaus statulą, vildamiesi, kad jos pastatyti katalikiškoje gimtinėje niekas neuždraus.
Minimą kūrinį sukritikavo garsiausi šalies architektai – jie tvirtino, kad jis neskoningas ir subjauros Poznanės centrą.
Vis dėlto Kristaus statula buvo nulieta net negavus leidimo ją statyti, o iš Krokuvos į Poznanę paminklą atgabeno kariškiai.
Poznanės meras Jacekas Jaskowiakas pareiškė, kad tai neregėta savivalė, tačiau nedrįso siųsti policininkų kariškiams, kurie statė religinę statulą, tramdyti.
Kariuomenė tik religingiems?
Kristaus statulą Poznanės vyskupas pašventins jau šį penktadienį, ją atidengiant dalyvaus kariškių garbės kuopa, o oficialią kalbą pasakys gynybos ministras Antonis Macieriewiczius.
Žurnalistams pasiteiravus, kodėl Gynybos ministerija pasiuntė kariškius nelegaliai statyti skulptūros, ministro pavaduotojas Wojciechas Falkowskis pareiškė, kad paminklas padės formuoti patriotinę karių moralę.
Toks W.Falkowskio atsakymas žurnalistų nenustebino. Prieš mėnesį politikas pareiškė, kad „kariams turi galioti katalikiško Dekalogo principai“.
Dėl to opozicija ėmė kritikuoti valdančiuosius, kad šie nori priverstinai įskiepyti religiją karinėse pajėgose.
Ne mažiau pasipiktinimo sukėlė ir W.Falkowskio pasakymas, kad „ateistas, jei yra sąžiningas ir laikosi moralinių principų, kariuomenėje irgi padarys karjerą“.
Ministrą pašiepę kritikai klausė: gal kariams nuo šiol bus draudžiama šaudyti tikromis kulkomis, kad jie nepažeistų Dekalogo nurodymo nežudyti?
„Nejaugi reikalavimas būti sąžiningiems ir moraliems galios tik kariams ateistams, o religingųjų karjerą užtikrins kunigo patvirtinimas, kad jie stropiai lanko pamaldas?“ – šaipėsi internautai.
Kritikus prilygino fašistams
Konfliktą Poznanėje paaštrino Iniciatyvinės grupės paminklo Kristui statyti pirmininkas, lenkų kalbos profesorius, TTP narys Stanislawas Mikolajczakas.
Jis miesto vadovus, nedavusius leidimo statulai statyti, prilygino naciams, kurie nugriovė iki karo stovėjusį paminklą.
Paminklą naciai nugriovė ir perlydė 1939 m., keršydami už tai, kad lenkai 1919 m. nugriovė toje vietoje stovėjusį paminklą kancleriui Otto von Bismarckui.
Poznanė nuo 1815 metų priklausė Vokietijai, o į 1918 m. atsikūrusios nepriklausomos Lenkijos valstybės sudėtį įėjo po vadinamojo Didžiosios Lenkijos sukilimo.
Šiam įvykiui paminėti ir buvo skirta 1932 m. pastatyta Triumfo arka su centre įrėminta didžiule Kristaus skulptūra. Triumfo arka buvo vadinama Padėkos už Poznanę paminklu arba Kristaus Karaliaus paminklu.
TTP Poznanės skyriaus aktyvistai dabar priminė, kad po dvejų metų bus minimas nepriklausomybės atgavimo šimtmetis, ir pasiūlė, kad šalies valdžia atstatytų Triumfo arką. Jos centre atsidurtų ir nelegaliai iškilusi Kristaus skulptūra.
Todėl miesto vadovai bei architektai jau baiminasi, kad kariškių padedama TTP gali šį planą įgyvendinti, nors senovinis paminklas ir subjauros Poznanės vaizdą.
