TTP – pirmoji partija, kuri po šalies išsivadavimo iš sovietinės sistemos per Seimo rinkimus sugebėjo iškovoti tiek balsų, kad galėjo viena suformuoti vyriausybę.
Prieš metus tokią istorinę pergalę TTP pasiekti padėjo sandoris su Bažnyčia bei populistinis pažadas rekordiškai padidinti socialinę paramą.
Valdantieji per pirmus kadencijos metus įgyvendino daugumą pažadų, susijusių su socialine gerove, todėl išsaugojo didelį populiarumą varginguose Lenkijos provincijos rajonuose.
Tačiau opozicija kalba, kad socialinės paramos didinimas buvo tik priedanga įgyvendinti autoritarinius užmojus: uzurpuoti saugumo institucijas, teismus, valstybines įmones bei žiniasklaidą ir įtvirtinti TTP valdymą ilgiems metams.
„TTP valdymo metai – chaoso ir Lenkijos pozicijų griovimo metai“, – taip kalbėjo opozicinės Piliečių platformos partijos (PPP) lyderis Grzegorzas Schetyna.
O didžiausio šalies dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Jaroslawas Kurskis TTP valdymą pavadino prasčiausiu per pastaruosius 27 metus – sunaikinusiu daugybę demokratijos institucijų ir supriešinusiu tautą į dvi nesutaikomas stovyklas.
Vyriausybės pasigyrimas
Švęsdama valdymo metines TTP vyriausybė trečiadienį Seime surengė pasipuikavimo renginį, kuris užsitęsė net penkias valandas. Premjerė Beata Szydlo bei ministrai gyrėsi, jog įgyvendino visus prieš rinkimus visuomenei duotus pažadus, ir patikino, kad juos vykdys ir toliau.
B.Szydlo aiškino, kad kol kas vyriausybės prioritetas buvo šeima, o kitąmet svarbiausias bus ekonomikos plėtra.
Politologai pripažino, kad jokia kita ankstesnė vyriausybė taip principingai ir skubiai neįgyvendino pažadų, kaip TTP, tačiau nerimauja dėl jų pasekmių.
Per pirmuosius TTP valdymo metus buvo daug nuveikta gerinant vargingų žmonių padėtį.
Valstybė ėmė mokėti tėvams mėnesinę pašalpą – po 500 zlotų (112,5 euro) už vaiką iki 18 metų, gerokai padidino minimalią algą ir minimalų valandinį atlygį, sumažino pensinį amžių ir sudarė ilgą sąrašą vaistų, kurie žmonėms, sulaukusiems 75 metų, duodami nemokamai.
Vyriausybė taip pat sumažino mokesčius mažoms įmonėms ir nustatė didesnę rinkliavą bankams bei draudimo firmoms. Ketinta įvesti specialų mokestį ir didiesiems prekybos centrams, tačiau šį sprendimą kaip diskriminacinį užginčijo ES vadovybė.
Kadangi dauguma bankų bei prekybos tinklų priklauso užsienio koncernams, TTP žadėjo, kad užversdama juos dideliais mokesčiais gins mažas firmas.
Tokie grasinimai išgąsdino dalį investuotojų ir dėl to rekordiškai nusmuko Varšuvos vertybinių popierių biržos rodikliai, sulėtėjo ekonomikos augimas.
Ėmė trūkti biudžeto lėšų
Opozicija vis dėlto priminė, kad TTP įvykdė ne visus pažadus: nepakėlė neapmokestinamųjų pajamų dydžio, o mėnesinės 500 zlotų pašalpos neskyrė pirmagimiams – tik vėlesniems vaikams, nors buvo žadėta visiems.
Spėjama, kad pirmam vaikui buvo nuspręsta neskirti pinigų, nes TTP išsigando, jog neužteks lėšų. Finansų ministerija apskaičiavo, kad kasmet minėtoms išmokoms reikės 22 mlrd. zlotų (apie 5 mlrd. eurų), ir prisipažino, kad šįmet gali pritrūkti maždaug ketvirtadalio šios sumos.
Opozicija įtaria, kad didesnis bankų, draudimo firmų bei prekybos tinklų apmokestinimas ir planuojami didesni mokesčiai turtuoliams buvo sugalvoti tik tam, kad būtų padengtas išmokų vaikams trūkumas.
Pažadas jas įvesti nulėmė TTP pergalę Seimo rinkimuose ir valdantieji žūtbūt sieks jas išsaugoti, kad nesmuktų partijos populiarumas. Net nepaisoma ekspertų gąsdinimų, kad tai gali įklampinti valstybę į skolas ir sumažinti investicijas į verslą.
Šią savaitę Statistikos departamentas atskleidė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomika paaugo tik 2,5 proc. – mažiausiai per pastaruosius trejus metus.
Opozicija priminė ir tai, jog mažėja užsienio bei vidaus investicijos, o pinigus užsienyje tenka skolintis brangiau.
Verslui kenkia ir tai, kad visus didžiųjų valstybinių įmonių vadovus TTP pakeitė partijos bičiuliais, neturinčiais atitinkamos kvalifikacijos ir reikiamų sugebėjimų.
Opozicija kaltina TTP vykdant ne laisvosios rinkos, bet partinio vadovavimo politiką ekonomikoje, kokia egzistavo komunistinėse valstybėse.
Kaip neatsakingos ekonominės politikos pavyzdį ekspertai nurodo šį trečiadienį Seime priimtą įstatymą dėl senos pensijų reformos grąžinimo.
Nuo šiol vyrų pensinis amžius bus skaičiuojamas nuo 65-erių, o moterų – nuo 60 metų.
Ankstesnė vyriausybė buvo nustačiusi naują vienodą 67 metų pensinį amžių abiejų lyčių atstovams, tai leido per metus biudžetui sutaupyti apie 20 mlrd. zlotų (4,5 mlrd. eurų).
Ekonomistai teigia, jog toks populistinis TTP sprendimas trumparegiškas ir dėl didėjančios jaunimo emigracijos bei ilgėjančios amžiaus trukmės įklampins vietos „Sodrą“ į dar didesnes skolas.
Tiesa, TTP nutylėjo, kad anksčiau užtarnauto poilsio išėję žmonės gaus ir gerokai mažesnę pensiją, todėl ir piliečių džiaugsmas bus trumpalaikis.
Moralinė revoliucija
Žurnalas „Newsweek“ teigė, jog geriausias TTP valdymo pavyzdys – 26 metų Bartlomiejus Misiewiczius, per asmenines pažintis tapęs gynybos ministro atstovu spaudai, nors turėjo vien darbo vaistinėje patirtį.
Paaiškėjus, jog valstybės paslaptys buvo patikėtos asmeniui, kuris net nebaigė aukštojo mokslo ir buvo įdarbintas pažeidžiant įstatymus, kilo skandalas ir vaikiną teko atleisti.
Opozicija teigia, kad atsakingos pareigos valstybinėje administracijoje bei firmose skiriamos tik pagal partinio lojalumo bei giminiškumo principą.
Antai TTP uzurpavus valstybinį radiją, televiziją bei informacijos agentūrą, buvo atleista daugybė apolitiškų darbuotojų. Į jų vietą buvo pakviesti TTP palankių bei katalikiškų leidinių atstovai.
Keičiami ir teatrų, muziejų bei kitų kultūros institucijų vadovai, nes, anot opozicijos, jie demonstravo per menką patriotizmą, nacionalizmą. Kultūros ministerija ėmė riboti nepriklausomų institucijų finansavimą, o lėšas didina toms įstaigoms, kurios iškelia lenkų tautos bei katalikybės didingumą.
Todėl sustiprėjo Bažnyčios įtaka valstybės gyvenime. Vyskupams reikalaujant, vyriausybė nutraukė dirbtinio apvaisinimo finansavimą, pažadėjo uždrausti kontraceptines priemones, o tikybos abitūros egzaminą padaryti privalomą. Siekta ir visiškai uždrausti abortus, bet tokį įstatymą priimti sutrukdė kilusios masinės moterų protesto demonstracijos.
Vos pradėjusi eiti premjero pareigas B.Szydlo nurodė iš spaudos konferencijų salės išnešti ES vėliavą ir palikti tik Lenkijos. O TTP nariai ES vėliavą viešai pavadino „skuduru“ bei „europinės kolonizacijos simboliu“.
Anot garsios filosofės Magdalenos Srodos, TTP vykdo moralinę revoliuciją ir nori įtvirtinti religingų dešiniųjų radikalų ideologiją kaip privalomą valstybinę. Tam esą yra kuriami nauji mitai, kurių vienas svarbiausių – prakeiktųjų karių aukštinimas.
Prakeiktaisiais kariais buvo pavadinti tie pokario partizanai, kurie nepakluso nei sovietinės valdžios, nei emigracinės vyriausybės įsakymui sudėti ginklus. Nors minėti partizanai siekė atkurti vienatautę šalį ir žudė tautinių mažumų atstovus, jų minėjimo dieną TTP pavertė valstybės švente.
TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis iškilmingai pranešė, kad prakeiktųjų karių atminimui bus įkurtas specialus muziejus. Pranešta, kad paminklai bus statomi lietuvių žudynes Dubingiuose inicijavusiam Zygmuntui Szendzielarzui, pravarde Lupaszka, ir baltarusių bei žydų civilių žudynėmis Palenkės regione išgarsėjusiam partizanui Romuldui Rajsui.
Pastarajam paminklas iškils nepaisant to, kad 2005 metais Tautos atminties institutas pripažino, kad R.Rajso partizanų būrio vykdytos baltarusių žudynės atitinka tautinio genocido apibrėžimą.
Valdo „pilkasis kardinolas“
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ premjerės B.Szydlo metinį darbą įvertino dvejetu, pareiškęs, kad ji tik vaidina premjerę, o iš tiesų aklai vykdo partijos vado J.Kaczynskio nurodymus. Iš karto po TTP pergalės J.Kaczynskis sakė, kad kurs strateginio vadovavimo centrą, per kurį kontroliuos ir vyriausybės, ir prezidento veiklą.
Anot žurnalo „Polityka“ , J.Kaczynskis nusprendė pratęsti savo idėjinio vado, prieškario Lenkijos vadovo maršalo Józefo Pilsudskio tradiciją. Jis garsėjo polinkiu į autoritarizmą ir pomėgiu Lenkiją valdyti iš užkulisių.
J.Kaczynskis prasitarė, kad pagal jo planą TTP valdys 20 metų, tad kiekvienas ministras į pareigas bus skiriamas bandomajam laikotarpiui ir turės įrodyti, ar yra jų vertas. Ministrai gerai žino, kad J.Kaczynskis bet kada gali juos atstatydinti, tad nesipriešindami vykdo jo paliepimus.
Buvusių prezidentų kritika
TTP valdymo metus negailestingai sukritikavo visi trys eksprezidentai – Lechas Walęsa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis. Profsąjungos „Solidarumas“ įkūrėjas bei vadovas, pirmasis iš komunizmo gniaužtų išsivadavusios Lenkijos prezidentas L.Walęsa pareiškė, jog ne taip įsivaizdavo laisvą ir demokratinę tėvynę, kokia ji yra dabar.
Dėl esą akivaizdžiai antidemokratinių TTP veiksmų L.Walęsa prisipažino patiriantis didžiulę gėdą, nes privalo, bet nesugeba dėl jų pasiteisinti pasauliui. A.Kwasniewskio nuomone, Lenkijos pastarųjų dešimtmečių sėkmę lėmė tai, kad dėl strateginių šalies tikslų – demokratijos kūrimo, stojimo į NATO bei ES – visos vyriausybės vadovaudavosi santarvės principu.
O TTP laikosi požiūrio, kad viską sprendžia ji viena. Dėl to nyksta valdžios dialogas su opozicija, didėja visuomenės susiskaldymas ir daroma žala šalies įvaizdžiui.
A.Kwasniewskis baiminasi, kad pasaulis atitols nuo Lenkijos, nes niekas nelauks, kol Varšuva užbaigs šį politinį eksperimentą.
B.Komorowskis palinkėjo, kad radikalų vyriausybės valdymas kuo greičiau baigtųsi, nes atsiribojimas nuo europinės integracijos, draugystės su kaimynais ir laisvosios rinkos logikos gali šaliai per brangiai kainuoti.
TTP autoritarinį valdymą bei demokratijos normų laužymą jau pasmerkė ES vadovai bei JAV prezidentas Barackas Obama, senatoriai.
O kai Amerikos prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas, Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ parašė, kad „TTP yra Europos Trumpas“.
