„Paklausykit manęs: jei žengsite toliau, sienos bus atidarytos – turėkite tai galvoje“, – Europos Sąjungai pareiškė R.T.Erdoganas.
Kovo 18 dieną Ankara ir Briuselis pasiekė susitarimą, kad Turkija pažabotų migrantų antplūdį į Europą. Šios pastangos nenuėjo veltui: per Egėjo jūrą į Graikiją atplaukiančių žmonių iš karo krečiamos Sirijos ir kitų šalių smarkiai sumažėjo.
Turkija sutiko sustiprinti jūros ir sausumos pasienio kontrolę mainais į pažadą pajudinti iš mirties taško seniai įstrigusį stojimo į ES procesą, taip pat įvesti bevizį režimą šios šalies piliečiams.
Vis dėlto praėjus spaliui ir nesant jokios pastebimos pažangos vizų bei derybų dėl stojimo klausimu, Ankara apkaltino Briuselį nesilaikant savo susitarimo dalies.
Naujausia kliūtimi tapo ketvirtadienį įvykęs EP balsavimas, kuriuo buvo išreikštas pritarimas pasiūlymui įšaldyti derybas dėl Turkijos narystės. Tokį sprendimą lėmė nerimas dėl Turkijos vykdomo griežtų priemonių plano po nepavykusio perversmo.
Tačiau ši rezoliucija nėra teisiškai įpareigojanti; jos nepalaikė Europos Komisija ir beveik jokia šalis narė.
R.T.Erdoganas sakė, kad ES maldavo pagalbos 2015 metais, nes dešimtys tūkstančių migrantų užplūdo sienos kirtimo punktus su ES nare Bulgarija.
„Jūs pradėjote mūsų klausinėti: „Kas bus, jei Turkija atvers savo sienas?“ – klausė jis.
Europą 2015 metais užplūdo apie milijoną migrantų iš skurdo kamuojamų šalių bei pabėgėlių iš karo krečiamų valstybių. Baimintasi, kad šis antplūdis sukels didžiulę krizę Bendrijos šalių socialinės rūpybos sistemose. Be to, visuomenės nusistatymas prieš atvykėlius smarkiai sustiprino dešiniojo sparno nacionalistų partijų pozicijos.
