Vos paaiškėjus rinkimų Prancūzijoje rezultatams, 39 metų E.Macrono suskubo sveikinti kitų ES šalių lyderiai – vienintelė Varšuva delsė tai daryti.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ teigė, kad šalies vadovai E.Macroną pasveikino per vėlai, ir ragino kuo greičiau taisyti pašlijusius santykius su Prancūzija.
O žurnalas „Newsweek“ pareiškė, jog Varšuvos ir Paryžiaus santykiai niekada per pastaruosius 27 metus nebuvo tokie blogi, kaip šiuo metu – valdant nacionalistinei Teisės ir teisingumo partijai (TTP).
Tokius kaltinimus savaip patvirtino prezidentas Andrzejus Duda – jis tik po inauguracijos paskambino E.Macronui ir prabilo apie Varšuvos norą perkrauti santykius su Paryžiumi.
Nutraukė svarbų kontraktą
Diplomatinį Varšuvos ir Paryžiaus konfliktą sukėlė pernykštis Lenkijos vyriausybės sprendimas anuliuoti karinių sraigtasparnių pirkimo konkurso rezultatus.
Konkursą, kurio vertė – 13,5 mlrd. zlotų (3,2 mlrd. eurų), prieš dvejus metus laimėjo Prancūzijos firma „Airbus“, bet į valdžią atėjusi TTP nusprendė įsipareigojimų nevykdyti.
„Airbus“ vadovai ėmė grasinti tarptautiniais teismais, o Prancūzijos gynybos ministerija pareiškė ketinanti persvarstyti tarpvalstybinius karinius susitarimus.
Prezidentas François Hollande’as atšaukė planuotą vizitą į Lenkiją ir kaltino Varšuvą ignoruojant ES interesus ir siekiant įtikti JAV.
Be to, paaiškėjo, kad nutraukusi kontraktą su prancūzais Varšuva be jokio konkurso pirks lėktuvus ir sraigtasparnius iš JAV koncerno „Lockheed Martin Corp.“. Konkurso anuliavimą TTP grindė tuo, kad prancūziški sraigtasparniai „Caracale“ yra per brangūs. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad trigrašį įkišo gynybos ministro patarėjas, lenkų kilmės JAV pilietis Waclawas Berczynskis.
Pastarasis anksčiau dirbo ir yra paėmęs kreditą namui pirkti iš lėktuvų įmonės „Boeing“, priklausančios koncernui „Lockheed Martin Corp.“.
Opozicija pareikalavo sukurti Seimo komisiją, kuri ištirtų įtarimus dėl W.Berczynskio korupcijos.
Parodė, ką palaiko
Po šio skandalo Paryžius garsiau kritikavo TTP vykdomas antidemokratines permainas, o tai siutino šios partijos lyderį Jaroslawą Kaczynskį. Prieš prezidento rinkimus Prancūzijoje lenkai akivaizdžiai rodė savo principus.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis dar vykstant rinkimų kampanijai Prancūzijoje susitiko ne su E.Macronu, o su kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lydere Marine Le Pen.
W.Waszczykowskis tapo vieninteliu tokio rango ES politiku, susitikusiu derybų su M.Le Pen, nes pastaroji neslėpė siekių išardyti Bendriją ir gyrė Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš jos.
Politikas pagrasė, kad nesitaikys su tuo, jog Lenkija ir Vengrija gauna didžiulę finansinę paramą, bet ignoruoja fundamentalias vertybes – tokias kaip spaudos ir universitetų laisvė, pabėgėlių priėmimas.
O M.Le Pen bendraminčiais E.Macronas įvardijo ne tik Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, bet ir J.Kaczynskį bei Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.
Puolė gelbėti padėties
Kai paaiškėjo, kad rinkimus laimėjo TTP kritikuojanti E.Macronas, Varšuva pritilo.
Situacijos puolė gelbėti šalies prezidentas A.Duda – po sekmadienį įvykusio pokalbio telefonu su E.Macronu ėmė viešai raginti politikus perkrauti santykius su Prancūzija.
Varšuvos ekspertai teigia, kad dabartiniai santykiai – blogiausi per pastaruosius 27 metus, o juos pataisyti Varšuvai nebus lengva.
Garsus Paryžiaus politologas, europarlamentaras Danielis Cohnas-Benditas aiškino, kad šiuos santykius komplikuoja ne Paryžius, o Varšuva, ignoruojanti demokratinių laisvių ir teisinės valstybės principus.
D.Cohnas-Benditas spėja, kad tol, kol Lenkijoje nepasikeis valdžia, dvišaliai Paryžiaus ir Varšuvos ryšiai gali ir nepagerėti.
Lenkijos politologai baiminasi, kad E.Macronas pasisakys už dviejų greičių ES, o euro neįsivedusi ir demokratijos normas laužanti Lenkija galbūt gaus mažesnį finansavimą, bus izoliuota nuo svarbių sprendimų.
