Žešuvo universiteto Archeologijos katedros profesorius Sylwestras Czopekas priminė, jog iki tol buvo manoma, kad didžiausią kultūrinę įtaką lenkų protėviams padarė V–IV a. pr. Kr. į teritoriją atsikrausčiusios keltų gentys.
Jos atnešė puodininkystės amatą visiškai pakeitusį žiedimo ratą, kuris lenkų gentims iki tol nebuvo žinomas.
Tačiau nauji archeologų radiniai paliudijo, kad prie Žešuvo egzistavusioje skitų gyvenvietėje žiedžiamasis ratas buvo naudojamas jau keliais šimtmečiais anksčiau.
Tai esą liudija, jog lenkų gentims gerokai didesnę, nei manyta, įtaką turėjo ir antikinė Graikija, kurios laimėjimais naudojosi skitai.
Skitai buvo klajoklės iraniečių gentys, VIII amžiuje užvaldžiusios didžiules teritorijas nuo Altajaus iki dabartinės Ukrainos, Bulgarijos, Gruzijos, Kazachstano. Skitai išgarsėjo ne tik ypatingu karingumu, bet ir tuo, kad vadus laidojo didžiuliuose pilkapiuose kartu su ginklais, žirgais, tarnais, brangenybėmis.
Dėl šios priežasties ir į pirmus radinius Hotyncos gyvenvietėje archeologai nekreipė ypatingo dėmesio.
Kad Hotyncos gyvenvietėje žmonės žemėje randa įvairių molinių dirbinių, archeologai žinojo jau seniai, tačiau kasinėjimams vis nebuvo lėšų. Jų atsirado toje vietoje nusprendus tiesti automagistralę A4, dėl to archeologų buvo paprašyta kuo greičiau duoti leidimą statyboms.
Siekdami padaryti tikslias teritorijos nuotraukas archeologai užsisakė bepilotę skraidyklę ir pamatė, kad viename žemės sklype yra šviesesnis 600 metrų apvalus ruožas ir jame esantis pylimas.
Ėmę jį kasinėti archeologai aptiko daugybę arklių kaulų liekanų ir skitiškos keramikos. Profesorius S.Czopekas teigia, jog tai buvo didžiulė gyvenvietė, ir spėja, kad ją įkurti galėjo arba skitai, arba jiems pavaldi ir skitų kultūrą perėmusi Azijos gentis.
Profesorius taip mano todėl, kad antikos istorikų nupieštose skitų teritorijose nėra nurodytos dabartinės Lenkijos žemės.
Žešuvo archeologai svajoja, kad jiems pavyks aptikti pilkapį su gerai išsilaikiusiais papuošalais ir didiko palaikais.
Tačiau tokio pilkapio jie gali ir nerasti, nes juos vėlesniais laikais imta plėšti dėl užkastų brangenybių.
Beje, profesorius S.Czopekas teigia, kad kai buvo aptikta skitų gyvenvietė, daugybė studentų pareiškė norą dalyvauti kasinėjimuose.
Profesorius tikisi, kad net jeigu nebus rastas pilkapis, aptikta skitų gyvenvietė padidins lenkų domėjimąsi šalies praeitimi ir kartu praplės tautiečių žinias apie bendrą žmonijos istoriją.
Juolab kad skitų istorija apaugusi daugybe legendų: pavyzdžiui, kad jie gerdavo pirmo nukauto priešo kraują ir lupdavo skalpus, o iš varžovų kaukolių darydavo vyno taures.
