Dar prieš išrenkant pirmininku, V. Jeremičius paprašė savo vyriausybės 7,5 mln. dolerių finansuoti jo veiklai Jungtinėse Tautose ir suformuoti specialioms komandoms, kurių tikslas – palaikyti jį Belgrade ir Niujorke.
Serbijos spauda pranešė, kad V. Jeremičius pasiskyrė 28 tūkst. dolerių mėnesinį atlyginimą ir papildomą 15 tūkst. dolerių priemoką per mėnesį apartamentų Niujorke nuomai.
Šalyje, kurioje yra beveik milijonas bedarbių, užsienio skola viršija 20 mlrd. eurų, o vidutinis mėnesio atlyginimas yra apie 350 dolerių (apie 980 litų), tokie skaičiai sukėlė pasipiktinimo bangą.
Pagal JT taisykles, pasaulinė organizacija vieneriems metams renkamo asamblėjos pirmininko atlyginimui skiria 300 tūkst. dolerių, o kitas išlaidas prisiima pirmininko šalis.
37 metų V. Jeremičius žiniasklaidos jau anksčiau buvo kritikuojamas už „milijonų dolerių iššvaistymą“ savo rinkimų į pirmininko postą kampanijai, kurią daugelis analitikų vertino kaip jo asmeninę savireklamą.
Generalinės asamblėjos pirmininko pareigos yra gana simboliškos, tačiau V. Jeremičiaus pergalė prieš Lietuvos kandidatą D. Čekuolį Belgrade buvo sveikinama kaip didžiulė Serbijos diplomatijos pergalė.
D. Čekuolį rėmė JAV ir daugelis Vakarų šalių, o V. Jeremičių palaikė Rusija, Kinija ir kai kurios kitos valstybės.
Brangiai kainuoja ne tik paties V. Jeremičiaus išlaidos, bet ir jo nusisamdyti darbuotojai. Serbas surinko tarptautinę patarėjų komandą, kurioje – ir buvęs Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini, ir Ispanijos politikas Miguelis Angelas Moratinosas. Kiekvienam iš jų, pasak žiniasklaidos, paskirtas po 10 tūkst. dolerių mėnesinis atlyginimas.
Rusijos remiamas Serbijos užsienio reikalų ministras V. Jeremičius JT Generalinės Asamblėjos pirmininku išrinktas birželio 6 d., slaptame balsavime Niujorke nugalėjęs Lietuvos nuolatinį JT atstovą D. Čekuolį.
Už serbą balsavo 99 asamblėjos nariai, už D. Čekuolį – 85. Viena valstybė susilaikė, penki biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais.
D. Čekuolis dar prieš rinkimus užsitraukė Rusijos nemalonę dėl pastabos, kad Antrojo pasaulinio karo baigtis Lietuvai reiškė ne laisvę, o tolesnę okupaciją.
