R. Correa sakė, jog tai, kuo įtariamas „WikiLeaks“ įkūrėjas, „nėra nusikaltimas Lotynų Amerikoje“, ir jog jis nevaidino jokio vaidmens Ekvadorui priimant sprendimą suteikti J. Assange'ui politinį prieglobstį.
R. Correa taip pat užsipuolė Didžiosios Britanijos vyriausybę už jos „prieštaravimus“ - norą išduoti J. Assange'ą Švedijai, neišdavus 1998 metais Londone pagal tarptautinį orderį areštuoto Augusto Pinocheto. Buvusio Čilės diktatoriaus arešto orderį buvo išdavęs ispanų teisėjas Baltasaras Garzonas, kuris dabar vadovauja J. Assange'o advokatų komandai.
„Nusikaltimai, kuriais yra kaltinamas J. Assange'as, - jie nebūtų nusikaltimai 90-yje-95-iuose procentuose planetos, - pareiškė R. Correa. - Nenaudoti prezervatyvo per poros aktą - Lotynų Amerikoje tai nėra nusikaltimas. Tačiau nenoriu daugiau į tai gilintis, tai buvo nesvarbu Ekvadoro priimtam sprendimui. Ir mes visi sutariame, kad Julianas Assange'as turėtų stoti prieš Švedijos teisingumo sistemą“, - sakė prezidentas.
J. Assange'as, išnaudojęs visas savo teisines galimybes Britanijoje išvengti išdavimo Švedijai, birželio 19 dieną atėjo į Ekvadoro ambasadą ir pasiprašė politinio prieglobsčio.
41 metų australas baiminasi, kad vėliau bus išduotas Jungtinėms Valstijoms, kurias yra papiktinęs tuo, jog savo interneto svetainėje paskelbė daugybę slaptų Vašingtono dokumentų.
J. Assange'ui pasislėpus Ekvadoro ambasadoje Londone, britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as priminė Kintui nelabai žinomą 1987 metų įstatymą, pagal kurį britų policija galėtų įžengti į ambasados pastatą ir išsivesti J. Assange'ą.
Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas „turėtų tikrai pykti ant savo užsienio reikalų ministro“, sakė R. Correa.
Ekvadoro prezidentas pridūrė: „Britanija besąlygiškai rėmė Augusto Pinochetą. Ir jie jį paleido, jie neišdavė jo humanitariniais pagrindais, o tuo tarpu nori išduoti J. Assange'ą už tai, kad jis nenaudojo prezervatyvo. Tai - dideli prieštaravimai“.
