Aktyvumas bendraujant su valstybės pareigūnais, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo, žiniasklaidos atstovais – tokia veikla diplomatams, regis, įprasta.
Tačiau JAV administracijai to neužteko.
Daugiau, aktyviau, asmeniškiau – kiekvienam ambasadoriui dabar tenka plušėti antra tiek, kad pagerintų per dešimtmetį nesyk kritikuotą Amerikos įvaizdį.
Juolab kad prisitaikyti prie kiekvienos šalies tradicijų, politikos ypatumų, asmenybių ar problemų gali tapti nelengvu iššūkiu. Lietuva – ne išimtis.
Vos atvykusi į Vilnių 2009 metais A. E. Derse turėjo įrodinėti, kad nepatyrusios naujosios JAV administracijos veiksmai anaiptol nereiškia, kad Amerika nusisuka nuo Lietuvos.
„Mano darbas čia sutapo su itin svarbiais momentais Lietuvos moderniajai istorijai.
Kol buvau čia, Lietuva šventė savo nepriklausomybės dvidešimtmetį, ES ir NATO narystės penkmetį, pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).
Tai – labai aktyvu tarptautiniu požiūriu”, – interviu „Lietuvos rytui” teigė JAV diplomatė.
Nesyk susikirtusios nuomonės ir kartais ne visai malonus kai kurių Lietuvos pareigūnų spaudimas dėl JAV vaidmens mūsų šalyje bei regione atsipalaiduoti neleido.
Tad ką per šiuos trejus metus nuveikė JAV ambasada ir kaip į tai reagavo Vilnius?
Nauja diplomatijos forma
– Ambasadore, praėjo treji metai nuo jūsų darbo pradžios. Kaip trumpai juos apibūdintumėte? Ką per šį laikotarpį pasiekėte?
– Neseniai sakiau kalbą, kurioje pabrėžiau, kad JAV ir Lietuva turėtų bendradarbiauti plačiau – kaip lygios partnerės.
Ar pavyko? Manau, kad pažanga matoma. Lietuva – maža šalis, bet didelė JAV draugė. Labai gerai dėl to jaučiuosi.
Kartu dirbame daugelyje sričių. Pavyzdžiui, saugumo ryšiai visuomet buvo stiprūs. Jau pirmąją darbo dieną, kai prisistačiau prezidentei Daliai Grybauskaitei, su oficialiais pareigūnais išvykau į Afganistaną.
Ten mačiau, kaip gerai dirba lietuviai. Buvau nuoširdžiai nustebinta ir pasiryžau artimiausius metus dirbti stiprindama bendradarbiavimą visomis įmanomomis priemonėmis.
Taip pat įvyko pratybos „Baltops”. Jos labai svarbios, nes matėte stiprius JAV signalus, kad esame pasiryžę stiprinti Lietuvos saugumą.
Labai sėkmingas Lietuvai buvo ir NATO viršūnių susitikimas Čikagoje, kur JAV parėmė Energetinio saugumo centrą Lietuvoje, Baltijos oro policijos misijos pratęsimą.
Galiu pasidžiaugti ir projektais, kurie padeda stiprėti Lietuvos kariuomenei.
Itin svarbus ekonominis bendradarbiavimas – gerokai daugiau JAV bendrovių susidomėjo verslo galimybėmis Lietuvoje.
Labai sėkmingu Finansų ministerijos sprendimu laikau tai, kad Lietuvos ambasadoje JAV dirbs jūsų prekybos atašė. Energetikos sektoriuje irgi atsirado JAV kompanijų.
– Sutapimas ar ne, tačiau jūs visuomet buvote dažnai matoma, daug keliavote – buvote tokia pat aktyvi kaip ir H.Clinton. Ar tai jūsų asmeninė iniciatyva, ar Valstybės departamento nurodymas?
– Žinoma, visi ambasadoriai skiriami atstovauti savo šaliai. Matėte H. Clinton.
Ji yra tiesiog puiki ir labai aiškiai išsakė užsienio politikos prioritetus, kuriais mes, JAV ambasadoriai, turėtume remtis. H.Clinton yra tvirta žmogaus teisių šalininkė.
Jai svarbu, kad ambasados dirbtų kuriant pilietinę visuomenę. H.Clinton vizija – stipri demokratija, o tai neįmanoma be atsakingos ir skaidrios valdžios, rinkos ekonomikos, pilietinės visuomenės.
Viena naujų H. Clinton iniciatyvų – dirbti ne tik su vyriausybėmis, bet ir su visuomene: per nevyriausybines organizacijas (NVO).
– Kurį laiką Amerika, ypač vadovaujant praėjusiai administracijai, buvo siejama su karais. O dabar kalbate apie žmogaus teises ir naujas formas. Ar manote, kad pavyko sėkmingai įgyvendinti naujas gaires?
– Nepamirškite, kad dirbau ir buvusiai administracijai, tad galiu garantuoti, kad žmogaus teisės buvo svarbios ir buvusiai valdžiai.
Kalbant apie Lietuvą, tikrai manau, kad pažanga didelė.
NVO ir pilietinė visuomenė – svarbi demokratijos dalis, todėl padėjome NVO augti ir dirbome kartu.
Antai parėmėme aštuonių NVO žmogaus teisių koaliciją, kuri skatina toleranciją mažumoms.
Džiaugiuosi, kad mums pavyko. Praėjusią kovo 11-ąją matėme eitynes. Linksmą, teigiamą šventę – palyginti su kitais renginiais tą dieną. Tikiuosi, kad tradicija tęsis.
Nuomonių skirtumai nekliudo?
– Ar susidūrėte su kliūtimis Lietuvos politikoje?
– Ne, tikrai ne. Jokių didelių sunkumų nekilo.
Net ir kalbant apie tokius sunkius ir opius klausimus kaip holokaustas.
Svarbu, kad judėtume į priekį. Taip, išties, kartais nesutapdavo nuomonės.
Viskas gerai. Skirtumus aptariame ir išsprendžiame.
– Lietuvos užsienio politika pastaraisiais metais pakrypo chaotiška, labiau eurocentrine nei iki tol vyravusia euroatlantine, proamerikietiška linkme.
Viešumoje netgi šmėkštelėjo prezidentės asmeninių nuomonių, padvelkė antiamerikietiškumu. Ar jums teko su tuo susidurti?
– Kaip JAV ambasadorė dirbsiu su bet kuriuo šalies vadovu. Sėkmingai dirbome su visomis Lietuvos institucijomis.
Gerai, kad Lietuva yra aktyvi ES, juk Bendrija – didžiausia JAV partnerė, mus vienija bendros vertybės.
Šie santykiai mums svarbiausi, o Lietuva – jų dalis.
Prieš tai, kai Lietuva dar nepriklausė ES ir NATO, bendravimo lygis buvo kitoks.
Dabar jau tapote tos bendruomenės dalimi, o tai atveria kelią į naują santykių erą.
Be to, Lietuvos ir JAV santykiai pagrįsti ne asmeniškumais, o vertybėmis ir bendradarbiavimu.
D.Grybauskaitė ir Barackas Obama buvo susitikę ne kartą. Tad judame į priekį.
– Užsiminėte apie naują JAV ir Lietuvos santykių lygį.
Koks jis?
– Reikėtų klausti ne to, ką JAV gali padaryti Lietuvai, o ką galime nuveikti kartu – kaip lygūs partneriai.
Tai – normali evoliucija, kokios mes ir tikėjomės. Tikiuosi, kad ir toliau dirbsime su įvairiomis iniciatyvomis.
Signalai – ne itin teigiami
– Lietuvai JAV daug padėjo paremdama NATO gynybos planus, oro policijos misiją.
Ar jaučiate, kad Vilnius atitinkamai reagavo?
– Žinoma, be jokios abejonės. Pavyzdžiui, Lietuvos bendradarbiavimas holokausto klausimu.
Turime mokyti savo vaikus, kad tokios tragedijos nepasikartotų.
Žinau, kad anksčiau buvo daug dirbama ir rezultatai pagaliau matomi. Į priekį žengti pasiryžo ne tik Vyriausybė, išleidusi kompensacijos žydams įstatymą, bet ir eiliniai žmonės.
Taip pat svarbus įstatymas dėl smurto šeimoje kriminalizavimo – jį priimdama Lietuva žengė žingsnį, kurį JAV rėmė.
– O kaip dėl gynybos finansavimo? Lietuva ne kartą žadėjo jį didinti – didžiosios partijos sutarė, kad dabartinė padėtis, kai gynybai skiriame bene mažiausiai visoje NATO, nėra gera.
Bet pažadų niekas taip ir nesilaikė, o finansavimas gynybai mažėja.
Kokią Lietuvos ateitį NATO matote, jei lėšų nebus skiriama ir toliau?
– Pirmiausia suprantame, kad ekonominė krizė mus visus privertė susimąstyti apie gynybos finansavimą. Kitos valstybės – ne išimtis.
Vis dėlto verta pažymėti, kad NATO XXI amžiuje turi naujų iššūkių.
Tie 2 proc. nepaimti iš oro. Toks skaičius optimalus siekiant vien išlaikyti turimus pajėgumus.
Taigi raginome ir raginsime Lietuvą labai rimtai pažiūrėti į šį klausimą, net ir puikiai suprasdami, kad tęsiasi krizė, kad žmonės pirmiausia mato ekonomines problemas.
Neprašome, kad viskas įvyktų radikaliai, per naktį.
Kita vertus, neturėtume kalbėti apie procentus.
Labiausiai norime matyti pažangą – pajėgumus, kuriais galėtumėte apsiginti patys.
Norėtume, kad išleistumėte pinigus protingai.
JAV visuomet rems Lietuvos saugumą, dėl to nėra jokių klausimų – kaip ir dėl 5-ojo NATO straipsnio. Tačiau ginčams dėl biudžeto vykstant ir Vašingtone, visi klaus, ką šie partneriai daro dėl savo saugumo.
Karjeros diplomatė
* A. E. Derse gimė 1954 metais JAV Ohajo valstijoje. JAV valstybės departamente pradėjo dirbti 1981 metais.
* Prieš tai ji baigė prancūzų kalbos ir lingvistikos bakalauro studijas Makalesterio koledže Minesotoje ir įgijo tarptautinių santykių magistro laipsnį Johno Hopkinso universitete.
* JAV ambasadore Lietuvoje A. E. Derse paskirta 2009 metų liepą. Iki tol ji vadovavo Amerikos diplomatiniam korpusui Azerbaidžane, kur pradėjo dirbti 2006-aisiais.
* Diplomatė per savo karjerą yra dirbusi Irake, Filipinuose, Pietų Korėjoje, Singapūre ir kitose šalyse.
* Be gimtosios anglų kalbos, A. E. Derse gerai moka prancūzų, italų ir azerbaidžaniečių kalbas. Vilniuje ji neblogai pramoko ir lietuviškai.
* A. E. Derse yra ištekėjusi ir su vyru susilaukė keturių vaikų.
