13 metų V. Putino valdymo palikimas – ekonomika, kuri visiškai priklauso nuo naftos ir dujų, ir nelanksti politinė sistema, smaugianti skirtingas nuomones, parlamentą pavertusi įstatymų štampuotoju, o teismus – paklusniais valdžios įrankiais.
Žmonės palaiko ne iš entuziazmo
Ar rusai nepavargo nuo savo „mačo“ tipo lyderio, kuriam sekmadienį sueina šešiasdešimt?
Ekspertai sako, kad dar ne, bet daugelis V. Putino rėmėjų palaiko jį iš apatijos ir pokyčių baimės, o ne iš tikro entuziazmo. Tokia parama gali greitai išsisklaidyti, jeigu energijos kainos smuks ir atsiras sunkumai.
Kai kurie stebėtojai vertina naujus represyvius Kremliaus įstatymus ne tiek kaip atsaką į žiemą vykusius masinius protestus prieš V. Putiną, kiek kaip žingsnį bandant užbėgti už akių galimiems dar platesnio masto protestams dėl ekonominių sunkumų. Šią vasarą ja išaugo komunalinių paslaugų ir kiti municipaliniai mokesčiai, ir analitikai prognozuoja, kad liaudies nepasitenkinimas ypač išaugs rudenį.
Analitikai perspėja, kad jeigu Rusijos pajamos iš energetikos sumažės, vyriausybė greitai pritrūks lėšų mokėti atlyginimams ir pensijoms. Netgi esant šioms palyginti aukštoms naftos kainoms, Kremlius stengiasi pritraukti lėšų iš šalies planuojamai pensijų reformai.
Be energijos nieko neturi
Pasak V. Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo, didžiausias jo rūpestis yra ekonomika. Jis apibūdino Rusiją kaip „socialinę valstybę“ ir sakė, kad pensijų sumažinimas šaliai būtų nepriimtinas.
V. Putinas ne kartą žadėjo sumažinti Rusijos priklausomybę nuo energijos eksporto, skatinti aukštųjų technologijų pramonę, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą bei gerinti klimatą investicijoms. Tačiau pajamos iš naftos ir dujų vis dar sudaro didžiąją valstybės biudžeto dalį, o klestinti korupcija ir teismai, vykdantys pareigūnų užsakymus, vis dar gąsdina investuotojus ir stabdo ekonominę plėtrą.
„V. Putinas per savo 13 valdymo metų nepajudino nė piršto, kad pakeistų įsigalėjusį ekonomikos modelį, ir nėra realu tikėtis, kad kokius nors pokyčius jis padarys dabar“, - sakė anksčiau su Kremliumi susijęs politikos konsultantas Stanislavas Belkovskis.
Per savo rinkimų kampaniją V. Putinas dosniai dalijo pažadus didinti atlyginimus ir pensijas, daugiau finansuoti socialines programas ir karinį biudžetą. Netgi jo kabineto pareigūnai pripažino, kad šių pažadų neįmanoma įvykdyti, nedestabilizavus ekonomikos – o tai reiškia, kad kuriuo keliu bepasuktų, jis turės problemų.
„Mes negalime tuo pat metu užtikrinti aukšto paternalistinio stiliaus socialinės apsaugos lygio, išlaikyti labai didelę armiją ir išlaikyti didžiąją dalį ekonomikos valstybės rankose“, - neseniai verslo forume sakė ministro pirmininko pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius.
Konservatyvi linija
Levas Gudkovas, vadovaujantis nepriklausomai apklausų agentūrai „Levada Center“, sakė, kad ištikimiausi V. Putino rėmėjai yra darbininkai, dirbantys valstybinėse gamyklose, kurie tikisi, kad valdžia ir toliau rems jų neefektyvias pramonės šakas. „Šie žmonės labai priešinasi reformoms ir modernizacijai ir ilgisi sovietinių laikų“, - sakė jis.
V. Putinas taip pat ir toliau mėgaujasi tvirta mokytojų, gydytojų bei kitų, gaunančių atlyginimą iš valstybės, parama, tačiau jų jausmai yra labai nepastovūs. „Jeigu padėtis pablogės, jie gali prisijungti prie protesto judėjimo“, - sakė L. Gudkovas.
V. Putino populiarumas nuolat krenta, bet jis vis dar turi daugumos gyventojų paramą, daugiausia dėl stiprių alternatyvų nebuvimo po metų metus trukusių Kremliaus pastangų malšinti opoziciją.
„Tai politiškai pasyvi dauguma, kuri susitaiko su egzistuojančia tikrove“, - sakė L. Gudkovas.
Sutelkia bendras priešas
Varžydamasis dėl trečiosios kadencijos kovo mėnesį vykusiusoe rinkimuose, V. Putinas naudojosi antiamerikietiška retorika, kad mobilizuotų savo elektoratą, kaltindamas JAV kurstant protestus prieš jo valdžią ir taip norint susilpninti Rusiją. Taip pat jis bandė nekvalifikuotus darbininkus nuteikti prieš išsilavinusius miestų specialistus, sudarančius didžiąją masinių protestų Maskvoje dalį, apibūdindamas pastaruosius kaip išlepusį elitą ir supriešindamas su sunkiai dirbančia dauguma.
Po savo inauguracijos V. Putinas smogė savo priešams išleisdamas drakoniškus įstatymus, kurie numatė 150 kartų didesnes baudas už dalyvavimą neteisėtuose protestuose, dekriminalizuodamas šmeižtą ir pareikalaudamas nevyriausybines organizacijas, kurios gauna finansavimą iš užsienio, užregistruoti kaip užsienio agentus. Šiuo metu svarstomas dar vienas įstatymo projektas, praplečiantis išdavystės sąvoką iki informacijos pateikimo tarptautinėms organizacijoms.
Trys feministinės pankroko grupės „Pussy Riot“ narės rugpjūtį buvo nuteistos dvejiems metams kalėjimo už tai, kad pagrindinėje Maskvos katedroje atliko prieš V. Putiną nukreiptą „pankišką maldą“. Šis nuosprendis sulaukė pasipiktinimo visame pasaulyje ir tapo simboliu, kaip Kremlius slopina kitokią nuomonę.
„V. Putinas pasirinko konservatyvų kursą, remdamasis konservatyviomis vertybėmis ir apeliuodamas į konservatyviausius gyventojų sentimentus“, - sakė nepriklausomas analitikas Aleksejus Makarkinas.
Pasak jo, valdžios institucijos greičiausiai susilaikys ir nenaudos naujųjų įstatymų masinėms represijoms, bet gali jų pagrindu persekioti kai kuriuos aktyvistus, kad kitiems parodytų pavyzdį, kuo tai gali baigtis.
Paaukotų D. Medvedevą
A. Makarkinas prognozuoja, kad V. Putinas toliau žais antiamerikietiška korta, pridurdamas, kad V. Putino aplinka norėtų, kad JAV prezidento rinkimus laimėtų Mittas Romney – respublikonų kandidato požiūris į Rusiją kaip Vašingtono „geopolitinį priešą nr.1“ suteiktų Maskvai svarų pagrindą gilinti savo antiamerikietišką politiką. „M. Romney retorika leistų Kremliui sugriežtinti savo poziciją santykiuose su JAV“, - sakė jis.
V. Putinas šiuo metu stovi galimo ekonominio nuosmukio ir su juo susijusio visuomenės nepasitenkinimo akivaizdoje. Jeigu tai nutiktų, pasak analitikų, prezidentas greičiausiai bandytų išvengti grėsmės paaukodamas savo protežė Dmitrijų Medvedevą, kuris, ketverius metus ištikimai pasaugojęs prezidento kėdę V. Putinui, dabar tapo ministru pirmininku.
