Lietuvos tarptautinės politikos ekspertai sako, kad prestižinis apdovanojimas ES buvo skirtas už ekonominę valstybių integraciją, kuri padėjo išsaugoti taiką ir stabilumą Europoje.
„Pagrindinė priežastis buvo anksčiau kariavusių valstybių, tokių kaip Vokietija ir Prancūzija, sutaikymas ir jų ekonominė integracija“, - portalui lrytas.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Anot socialinių mokslų daktaro, prieš 60 metų įkurta Europos anglies ir plieno bendrija buvo pirmoji, kuri tvirtai suvienijo Antrojo pasaulinio karo suvarpytas valstybes – Vokietiją ir Prancūziją. Šioje bendrijoje dalyvaujančios valstybės atsisakė suvereniteto tokiose pramonės šakose, kurios dažniausiai buvo naudojamos karui.
Profesorius Jonas Čičinskas pabrėžė, kad kitos panašios tarptautinės organizacijos nebuvo tokios veiksmingos siekiant išsaugoti taiką. „Tautų lygoje buvo daug šnekama ir diskutuojama apie taiką. Tačiau užtekdavo vienam lyderiui tėkšti kumščiu į stalą ir viskas griūdavo.
Pagrindinė ES idėja – integruoti šalių ekonomikas. Visiems gerai žinoma, kad tos valstybės, kurios tarpusavyje prekiauja, jos nekariauja. Europoje per pusšimtį metų įvyko du pasauliniai karai, kuriuose dalyvavo Vokietija ir Prancūzija. Integravus tų šalių ekonomikas, buvo pasiekta taikos“. - kalbėjo TSPMI dėstytojas J. Čičinskas.
Tarptautinės politikos ekspertas pastebėjo, kad iš dalies ekonominės integracijos reikalavo ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Nuo 1949 metų amerikiečiai „Maršalo planu“ rėmė Antrojo pasaulinio karo sugriautą Europą. „ES patirtis įrodė, kad ta idėja yra veiksminga. Vėliau ją naudojo ir kitos panašios organizacijos. Pavyzdžiui, Rusijos kuriama Eurazijos sąjunga taip pat paremta panašiais principais, kaip ir ES“, - sakė profesorius J. Čičinskas.
Anot specialistų, Nobelio komiteto žingsnį galėjo paskatinti besitęsianti euro krizė. „Matyt, buvo siekiama dar labiau akcentuoti tuos pasiekimus ir vertybes, kurių pasiekė Europos anglies ir plieno bendrija, vėliau virtusi ES“, - kalbėjo TSPMI direktorius R. Vilpišauskas.
Profesorius J. Čičinskas pastebėjo: „Amerikiečiai jau seniai burba, kad ES nesugeba užtikrinti finansų sistemos stabilumo, reikalaujama suteikti finansinių injekcijų ekonomikai. Nobelio taikos premijos įteikimas gali būti ir bandymas pačiai ES priminti tas problemas.“
Nobelio taikos premijos auksinis medalis bus įteiktas per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną. Taip pat laureatui bus skirta 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų).
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija penktadienį buvo paskirta Liberijos prezidentei Ellen Johnson-Sirleaf ir jos tėvynainei, „ taikos karei“ Leymah Gbowee. Ji mobilizavošalies moteris protestuoti prieš šalį apėmusį pilietinį karą. Taip pat Jemeno arabų pavasario aktyvistei Tawakkul Karman, moterų teisių ir demokratijos gynėjai.
