„Palestina JT pasiekė istorinį laimėjimą“, - sakė M. Abbasas miniai, kuri susirinko prie prezidentūros komplekso Ramaloje ir kuri jį sveikindama skandavo jo vardą ir mojavo palestiniečių vėliavomis.
M. Abbasas pažadėjo atnaujinti pastangas dėl konkuruojančių palestiniečių frakcijų susitaikymo.
„Artimiausiomis dienomis išnagrinėsime žingsnius, būtinus susitaikymui pasiekti“, - sakė M.Abbasas tūkstančiams džiūgaujančių tėvynainių, pranešė BNS.
Ką reiškia JT sprendimas?
Kaip ir tikėtasi, Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje triuškinama dauguma balsavo už tai, kad Palestinai būtų pripažintas neprisijungusios valstybės stebėtojos statusas. Ar išties svarūs šie pokyčiai?
Iš pirmo žvilgsnio Palestinos autonomijos, veikiančios Vakarų Krante, prezidentui Mahmoudui Abbasui tai pergalė, o JAV ir Izraeliui – skaudus diplomatinis pralaimėjimas.
M. Abbasas pareikalavo, kad Jungtinės Tautos išduotų „gimimo liudijimą” palestiniečių valstybei, ir buvo apdovanotas 138 šalių balsais – 8 daugiau, nei tikėtasi.
Tokia pergalė nebuvo netikėta, bet labai laukta ir sukėlė emocijų bangą – Izraelio okupuotame Vakarų Krante, Ramalos mieste, tūkstančiai žmonių šaudė į orą ir džiaugsmingai šaukė. Bet šūviams ir šūkiams nurimus viskas vėl grįžo į savo vėžes.
„Niekas nepasikeis. Rytoj atsibusime, o Izraelio armija tebebus čia, kaip ir žydų nausėdijos”, – skeptiškas išliko Vakarų Krante netoli žydų naujakurių gyvenantis 24 metų Abbadas Khaledas.
Priešininkai džiaugėsi nenoriai
Suprantama, pergalės kvaitulys po istorinio balsavimo JT apėmė daugelį palestiniečių – ypač Gazoje.
Dalis džiaugėsi taip, tarsi JT būtų besąlygiškai pripažinta Palestinos nepriklausomybė.
Antai Gazos mieste apie tūkstantį žmonių nužygiavo prie JT atstovybės demonstruodami, kad palaiko balsavimą, ir mojuodami įvairių palestiniečių judėjimų, tarp jų – netgi „Fatah”, vėliavomis.
Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas”, kuris yra įnirtingas „Fatah” varžovas, pastarosiomis dienomis be didelio entuziazmo palaikė M. Abbaso ambicijas užsitikrinti JT pripažinimą, kai tremtyje gyvenantys jo lyderiai pareiškė pritarimą šiems siekiams.
Kova už laisvę tęsis?
Tiktai devynios šalys įsiklausė į Izraelio perspėjimus, kad šis žingsnis gali vesti į didesnį smurtą, ir balsavo „prieš”.
Dar 41 valstybė, tarp jų Lietuva, susilaikė.
Šis ribotas palestiniečių diplomatinis laimėjimas buvo pasiektas minint 65 metų sukaktį nuo tos dienos, kai per Jungtinių Tautų balsavimą Šventoji žemė pirmąkart buvo padalyta tarp žydų ir arabų, kurie vėliau nuolat dėl jos kovėsi.
Palestinos vėliava buvo išskleista Generalinėje Asamblėjoje paskelbus palestiniečių pergalę.
Tačiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pasmerkė „nuodingą” palestiniečių lyderio kalbą, kurioje M.Abbasas aiškino, kad kova už Palestinos laisvę tik atsinaujins.
Iš pradžių aiškinęs, kad palestiniečiai nepriims „nieko kita nei Palestinos valstybės nepriklausomybė su jos sostine Rytų Jeruzale”, M. Abbasas vėliau, regis, įsiklausė į JAV nuogąstavimus: jis teigė pasinaudosiąs šiuo balsavimu kaip proga atnaujinti jau kelerius metus įstrigusias taikos derybas su Izraeliu.
JAV stengėsi nesureikšminti šio balsavimo, bet ir diplomatiškai perspėjo apie galimas pasekmes.
„Ši rezoliucija nenustato, kad Palestina yra valstybė.
Šio balsavimo nereikėtų neteisingai interpretuoti kaip suteikiančio teisę į JT narystę”, – perspėjo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Anot JAV ambasadorės JT Susan Rice, palestiniečių džiaugsmas truks neilgai.
„Didingi pareiškimai greitai nublanks, o palestiniečiai rytoj pabus ir supras, kad jų gyvenimas mažai tepasikeitė – išskyrus, kad tvarios taikos perspektyvos atitolo”, – teigė ji.
Tik apsunkino savo padėtį?
JAV ir Izraelis turi dėl ko nerimauti, mat iki neprisijungusios valstybės stebėtojos statuso Palestiną paaukštinęs balsavimas reikš, kad palestiniečiai turės tokias pat galias, pavyzdžiui, kaip Vatikanas.
Dėl Šventojo Sosto Izraelis neturi ko nerimauti, o net nevisateisė Palestinos narystė reikš, kad ji galės stoti į JT agentūras ir potencialiai tapti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) nare. O čia palestiniečiai teoriškai galėtų prašyti atlikti tyrimą dėl Izraelio veiksmų.
Vis dėlto palestiniečių ateitis diplomatinėje arenoje tebėra neaiški. Nors jiems atsiveria galimybė užmegzti glaudesnius ryšius su JT sistema, ne visi to sužavėti. Mat JT agentūros, kurios sutiks su palestiniečių dalyvavimu, dėl šio balsavimo taip pat veikiausiai neteks šimtų milijonų dolerių finansavimo iš JAV.
M. Abbasas gali netekti apie 200 mln. JAV dolerių pagalbos, nors ši dabar yra blokuojam JAV Kongreso.
B. Netanyahu perspėjo, kad dabar tartis su Izraeliu, o tai ir iki šiol buvo itin sudėtinga, bus dar sunkiau.
„Mes visuomet nusiteikę taikingai, bet palestiniečių valstybė nebus įkurta jai nepripažįstant Izraelio, kaip žydų tautos valstybės”, – vieną pagrindinių sąlygų įvardijo B. Netanyahu.
