„Tai būtų beveik mirtinas smūgis galimybei, kad ateityje bus pasiektas taikos susitarimas“, - žydų planus įvertino JT vadovas Ban Ki-moonas.
Nepaisydamas šio perspėjimo, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu nurodė nenutraukti statybų planų.
Apie 3,6 tūkstančių namų ir 10 viešbučių statybas šalia Rytų Jeruzalės – ją palestiniečiai nori matyti savo sostine – Izraelis paskelbė penktadienį.
Tądien nepripažintose teritorijose gyvenantys arabai šventė ketvirtadienį pasiektą pergalę JT Generalinėje Asamblėjoje.
Ketvirtadienį dauguma iš 193 JT šalių narių pritarė palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso prašymui pakeisti Palestinos statusą JT iš stebėtojos į neprisijungusios valstybės stebėtojos. Taip prieš Izraelio ir JAV valią palestiniečiai žengė didesnio valstybingumo link.
Ban Ki-moonas perspėjo, kad Izraelis, įkurdindamas daugiau kaip 3 tūkst. namų ūkių strategiškai jautrioje, menkai apgyvendintoje teritorijoje tarp Rytų Jeruzalės ir Vakarų Kranto (vadinamoje E1 zonoje), praktiškai atkirs Rytų Jeruzalėje gyvenančius arabus nuo Vakarų Kranto. Anot palestiniečių, tai trukdys ateityje susikurti Palestinos valstybei.
JT vadovas sekmadienį išplatintame pranešime dėl Izraelio planų išreiškė „rimtą susirūpinimą ir nusivylimą“. Anot jo, bus beveik mirtinas smūgis galimai šių kaimynių taikai.
Jis primygtinai reikalavo, kad statybos E1 zonoje būtų atšauktos.
Išsikvietė ambasadorius
Jungtinės Karalystės vyriausybė dėl naujų nausėdijų kūrimo planų pirmadienį iškvietė Izraelio ambasadorių Londone. Britai pareiškė, kad šis žydų žingsnis sukels abejonių, ar Izraelis „laikosi savo deklaruojamo įsipareigojimo siekti taikos su palestiniečiais."
Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos pranešime Tel Avivas raginamas persigalvoti, kitaip jis sulauksiąs „griežtos reakcijos".
Britų pavyzdžiu pirmadienio rytą pasekė ir Prancūzija, išsikviesdama Izraelio pasiuntinį Paryžiuje. Užsienio apžvalgininkų teigimu, britai ir prancūzai šiuos veiksmus suderino, bet Izraelio žiniasklaidoje pasirodžiusios spėlionės, kad šios dvi Europos šalys galėtų atšaukti savo ambasadorius iš žydų valsybės, esą yra nepagrįstos.
Izraelio ambasadorius buvo iškviestas ir Švedijoje. Tel Avivo ketinimams nepritarimą pareiškė ir Rusija bei Vokietija.
Net Jungtinės Valstijos, kurios žydų ir palestiniečių konflikte dažniausiai palaiko Izraelį, naujų didelių statybų ketinimus pavadino neproduktyviais. JAV teigimu, dėl to tarp kaimynių dar labiau padidės įtampa, ir bus sunkiau atnaujinti taikos derybas.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton savo ruožtu pareiškė, kad yra „be galo susirūpinusi“ dėl galimų naujų statybų.
Palestinos autonomijos vadovas M. Abbasas taip pat paragino Izraelį nutraukti naujų žydų rajonų statybas ir grįžti prie taikos derybų.
Sekmadienį grįžęs iš Niujorko jis tūkstančiams rėmėjų Vakarų Kranto mieste Ramaloje, kur įsikūrę palestiniečių valdžios organai, pareiškė: „Dabar mes turime naują valstybę.“
Rengia keršto akciją?
Tą pačią dieną Izraelyje buvo surengtas ministrų kabineto pasitarimas. Premjeras B. Netanyahu pasmerkė palestiniečių kampaniją JT, jų žingsnį pavadindamas šiurkščiu ankstesnių susitarimų su Izraeliu pažeidimu.
B. Netanyahu taip pat atmetė tarptautinę kritiką dėl Izraelio statybų E1 zonoje planų.
„Mes ir toliau statysime Jeruzalėje ir visose kitose teritorijose, kurios žemėlapyje yra pažymėtos kaip strateginių Izraelio interesų vietos“, - kalbėjo jis.
Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę nuo 1967 metų, kuomet šias teritorijas okupavo Izraelis, čia atsikraustė apie pusė milijono žydų. Jie apsigyvento daugiau kaip šimte gyvenviečių.
Šios gyvenvietės pagal tarptautinius įstatymus, yra laikomos nelegaliomis, tačiau Izraelis ginčija savo teises.
Dvidešimt metų Izraelis ir Palestinos savivalda bando pasiekti susitarimą dėl dviejų valstybių įkūrimo, tačiau derybos nuolat žlunga. Paskutinį kartą jos nutrūko 2010 metais.
Po JT sprendimo suteikti palestiniečiams aukštesnį statusą, Izraelio vyriausybė taip pat paskelbė stabdanti mokestinių pajamų išmokėjimą palestiniečių savivaldai.
Finansų ministras Juvalis Steinitzas vyriausybės posėdžio pradžioje sekmadienį sakė, kad gruodį numatyta 460 mln. šekelių (92 mln. eurų) išmoka bus blokuojama. Šie pinigai esą bus panaudoti palestiniečių savivaldos skoloms Izraelio elektros bendrovei padengti.
Izraelis renka mokesčius Palestinos savivaldos vardu. Šios lėšos sudaro didelę palestiniečių biudžeto dalį ir yra būtinos dešimčių tūkstančių valstybės tarnautojų atlyginimams išmokėti.
„Mes iš pat pradžių sakėme, kad JT sprendimas dėl Palestinos statuso pakeitimo neliks be Izraelio reakcijos“, - valstybinis radijas citavo ministrą.
JT Generalinė Asamblėja, nepaisydama Izraelio protestų, suteikė Palestinai neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą.
Izraelio vyriausybė sekmadienį vienbalsiai atmetė JT sprendimą.
„Be taikos sutarties, kuri garantuoja Izraelio piliečių saugumą, Palestinos valstybės nebus“, - pabrėžė Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu.
Prieš tokios valstybės sukūrimą palestiniečiai, be to, privalo pripažinti Izraelį kaip žydų valstybę ir paskelbti apie konflikto pabaigą.
Parengė Eglė Buitkienė
