Kai Vokietija 1939 m. įsiveržė į Lenkiją, L. Leysonui buvo 10 metų. Holokausto aukomis tapo du jo broliai. Tačiau L. Leysoną išgelbėjo SS sluoksniuose įtakingas O. Schindleris.
1943 m. O. Schindleris gavo leidimą savo fabrikų darbuotojus apgyvendinti šalia darbo. Žydai dirbo O. Schindleriui priklausiusiose amunicijos ir emaliuotų dirbinių gamyklose dabartinės Lenkijos ir Čekijos teritorijose.
Jis slapta tiekdavo savo globotiniams daugiau maisto ir leido jiems gyventi daug patogiau, nei galėjo įsivaizduoti dauguma nacių persekiotų žydų.
Būdamas 13 metų L. Leysonas buvo įdarbintas O. Schindleriui priklausiusioje gamykloje Lenkijoje. Kad pasiektų įrengimus, mažasis darbininkas turėdavo stovėti ant apverstos dėžės. Dėl to pasaulio tautų teisuolio vardą pelnęs O. Schindleris jį vadindavo mažuoju Leysonu.
„Penki iš mūsų išgyveno karą. Tai visi išgyvenę žydai Lenkijoje, kuriuos aš pažinojau“, - apie savo, savo vyresnių brolio ir sesers bei tėvų laimę išgyventi yra sakęs L. Leysonas.
1949 m. jis išvyko į Jungtines Valstijas ir ten 39 metus dirbo mokytoju.
L. Leysonas retai pasakodavo apie savo patyrimus Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau 1993-ųjų filmas „Šindlerio sąrašas“ („Schindler's List“) jį paskatino prabilti ir viešai papasakoti savo istoriją.
„Kartais, kai jis būdavo vienas, jis ateidavo ir pasikalbėdavo su manimi. Jis nurodė man duoti papildomą maisto davinį“, - savo gelbėtojui dėkingas L. Leysonas. Šiuos jo žodžius primena „Daily Mail“.
Kai naciai įsakė visus likusius Krokuvos žydus išsiųsti į mirties stovyklą Aušvicą, O. Schindleris pasitelkė visą savo įtaką ir didžiulius kyšius, kad kuo daugiau žydų saugiai išgabentų kuo toliau nuo jų gimtojo miesto.
Pasak L. Leysono, jo motina ir sesuo buvo tarp 300 O. Schindlerio globotų moterų, kurios atsitiktinai vietoj saugaus išvykimo buvo nukreiptos į Aušvicą. Jos neabejojo, kad jų laukia dujų kambarys, kol išgirdo O. Schindlerio balsą.
„Ką darote su šiais žmonėmis? Čia mano žmonės“, - pasakė jis nacių sargybiniams, kurie, gavę kyšius, moteris paleido.
L. Leysonas dažnai prisimindavo savo brolį Tsaligą, kuris, būdamas 16 metų amžiaus, savanoriškai pasiryžo važiuoti į mirties stovyklą, nes ten siuntė jo mylimą merginą. Jie abu buvo nužudyti.
Po daugelio metų L. Leysonas susitiko O. Schindlerį Jungtinėse Valstijose ir buvo nustebęs, kad vokietis jį prisiminė. „Aš žinau, kas tu esi. Tu – mažasis Leysonas“, - ištarė jis.
JAV L. Leysonas sukūrė šeimą ir su žmona Liz susilaukė dviejų vaikų.
Parengė Eglė Buitkienė
