Į rytus nuo Tel Avivo įsikūrusios klinikos viename siaurame kambaryje A. Sharono sūnūs rytais perskaito jam atneštų naujausių laikraščių pranešimus, o po pietų įjungia televizijos žinių laidas.
Buvęs premjeras turi būti informuotas žmogus: sausio 22-ąją šalis rinko savo parlamentą.
Naujųjų ir senųjų partijų kova dėl valdžios. Jas įveikti dabartiniam premjerui Benjaminui Netanyahu gali būti sunku. Taip rašė Izraelio žiniasklaida.
Vis dėlto Izraelio premjerui pasisekė – jis išlaikė valdžią savo rankose. Viena dešiniųjų politiko sėkmės priežasčių – griežta linija, kuria garsėjo ir kurios visą gyvenimą laikėsi A. Sharonas.
Izraelio karų didvyris
84-erių A. Sharonas, padaręs Izraeliui tokią didelę įtaką kaip joks kitas šalies politikas, negalėjo stebėti rinkimų kovos. Jis jau septyneri metai nebeatgauna sąmonės.
Buvusio Izraelio premjero būtis – tarp gyvenimo ir mirties.
A. Sharoną lanko jo sūnūs ir tiki, jog vieną dieną tėvas grįš į gyvenimą. Bet šalis buvusį talentingą politiką pamažėle pamiršta.
Šešių dienų karo didvyris A. Sharonas 1967 metais atvedė Izraelio karinius dalinius į pergalę prieš Egiptą. O per žydų šventės Jom Kipuro metu prasidėjusį Izraelio karą su Egipto ir Sirijos koalicija 1973 metais jis triumfavo po drąsios atakos Sinajaus pusiasalyje.
A. Sharono vedamos pajėgos iš pradžių sumušė Sueco kanalą – tuometinę demarkacijos liniją peržengusias ir gilyn į Sinajų besiskverbiančias Egipto pajėgas, jas apsupo ir pačių egiptiečių nutiestais pontoniniais tiltais su tankais įsiveržė į Egiptą. Tai buvo karinė Izraelio pergalė, kurią kartu su Sinajumi politikai išmainė į taiką su Egiptu.
Izraelio vadovėliuose iki šiol puikuojasi aptvarstyta galva, bet į mūšį besiveržiančio generolo A. Sharono nuotrauka – jo kaip ryžtingo, drąsaus žmogaus įvaizdis giliai įsirėžė izraeliečiams į atmintį.
Karjerą sutepė krauju
Po antrosios „Likud” partijos pergalės rinkimuose 1981-aisiais A. Sharonas tapo Izraelio gynybos ministru ir suplanavo 1982 metų birželį Izraelio įsiveržimą į Libaną bei Yassero Arafato vadovaujamos Palestinos išvadavimo organizacijos būstinės Beirute apsiaustį.
Rugsėjį jis pasiekė savo karinį tikslą – išvyti Palestinos išsivadavimo organizaciją iš kaimyninės šalies. Tačiau dalis Izraelio visuomenės jau matė ne didvyrį A. Sharoną, o šaltakraujį žudiką ir gana kritiškai vertino jo veiksmus.
Į kritikos ugnį jis pateko tuomet, kai prie Izraelio kariškių akių krikščioniška ginkluota grupuotė palestiniečių pabėgėlių stovyklose Sabroje ir Šatiloje per surengtas kruvinas skerdynes nužudė 800 žmonių.
Kai Izraelio tyrimo komisija pripažino jį „netiesiogiai atsakingą” už įvykius Sabroje ir Šatiloje, A. Sharonas buvo priverstas pasitraukti iš gynybos ministro pareigų.
Susigrąžino reputaciją
Komisija padarė išvadą, jog jis negali eiti jokių pareigų, tačiau A. Sharonas įstengė atkurti savo reputaciją. Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis, eidamas statybos ministro pareigas, skubino gyvenviečių statybą. Už tai izraeliečiai A. Sharoną praminė Buldozeriu.
2001-aisiais, per antrąją intifadą (Palestiniečių sukilimą), tėvynainiai A. Sharoną išrinko ministru pirmininku.
Eidamas šias pareigas ėmėsi pokyčių: buvęs didžiojo Izraelio gynėjas atskyrė Vakarų Jordano kraštą pastatęs betoninę sieną, leido atlaisvinti visas 22 gyvenvietes Gazos Ruože ir netrukus pelnė taikdario vardą.
Nugrimzdo į komą
Bet 2005 metų gruodžio 18-ąją, likus visai nedaug laiko iki naujų rinkimų, per kuriuos A. Sharonas buvo laikomas akivaizdžiu favoritu, jis patyrė nesunkų insultą. Jį prižiūrintys gydytojai skyrė kraują skystinančio preparato, kad parengtų širdies tyrimams. Šis medikų sprendimas A. Sharonui tapo lemtingas.
2006 metų sausio 4-ąją sprogo galvos smegenų kraujagyslė. A. Sharonas pakeliui į Jeruzalę greitosios pagalbos automobilyje neteko sąmonės. Sudėtinga neurochirurgų atlikta operacija leido jam likti gyvam.
Tačiau su aplinkiniu pasauliu A. Sharonas daugiau nebendravo. Nepaisant į nežinomą pasaulį nuklydusio politiko tylos, jo artimieji vilties nepraranda.
„Jis – puikios būklės. Mano brolis Omri, mano žmona Inbal ir aš lankome jį kasdien”, – sakė A. Sharono sūnus Giladas.
Tikisi nebent stebuklo
A. Sharonas iki šiol guli gelsvai pilkos spalvos statinyje, esančiame siauros alėjos gale. Šis pastatas – tai dalis klinikos „Tel-Haschomer”, kuri – didžiausias Artimųjų Rytų ligoninės kompleksas.
Ginkluoti sargybiniai dieną ir naktį budi prie garsaus izraeliečių politiko palatos durų. Nedaugelis kraštiečių žino A. Sharono buvimo vietą, jį gali lankyti tik artimiausi draugai.
Jo sūnūs leidžia tėvui klasikinės muzikos įrašus – pirmiausia Wolfgango Amadeaus Mozarto, atneša gėlių iš jo „Sikamorų rančos”, išdėlioja anūkų nuotraukas. Kartais sūnūs mėgina į komą nugrimzdusio tėvo pojūčius dirginti jo mėgstamiausių patiekalų kvapais. Buvęs Izraelio premjeras maitinamas dirbtinai pro nedidelį, tiesiai į skrandį implantuotą vamzdelį.
„Jis visada atrodo vienodai: nei geriau, nei blogiau”, – sakė buvęs A. Sharono vairuotojas Gilbertas Cohenas. Nepaisant to, ir jis vis dar tiki, kad buvęs premjeras pasveiks.
Gyvens dešimtmečius?
Izraelyje liūdnai juokaujama, kad A. Sharonui galimybės pasveikti beveik tokios pat kaip artimiausiu metu taikiai išspręsti Artimųjų Rytų klausimą – nesutarimus tarp žydų ir palestiniečių.
„Jo smegenys kontroliuoja tik kraujospūdį, širdies plakimą ir kvėpavimą. Tik jo smegenų kamienas liko nepažeistas.
Kai jis atmerkia akis ar pakrutina pirštus, tai ne kas kita kaip nesąmoningi refleksai”, – sakė advokatas Dovas Weissglasas, artimas draugas ir kadaise premjero tarnybos vadovas.
Ligoninės, kurioje po kraujo išsiliejimo į smegenis buvo gydomas Izraelio premjeras, neurologijos profesorius Avinoamas Rechesas teigė, jog tikimybė, kad tokio paciento kaip A. Sharonas būklė pagerės, esą lygi nuliui.
Vis dėlto, anot mediko, tol, kol tokiais ligoniais kaip A. Sharonas gerai rūpinamasi, jie galėtų gyventi dešimtmečius.
Slegia didybės našta?
Kai kurie komentatoriai ir bendražygiai priekaištauja buvusio premjero sūnums, kad jie stengiasi palaikyti tėvo gyvybę dėl egoizmo ir neleidžia A. Sharono šalininkams atsisveikinti su juo.
„Jie pavogė jį iš tautos. Tol, kol jis gyvas, nė viena gatvė, aikštė, joks institutas nebus pavadintas jo vardu”, – sakė buvęs A. Sharono patarėjas, nenorėjęs nurodyti savo pavardės.
Yra ir kita priežastis, kodėl kai kurie izraeliečiai siūlo nutraukti dirbtinį A. Sharono egzistavimą – jo politinis palikimas esą aižėja. „Izraelis nebeprisimena jo”, – skundėsi jo draugas ir kadaise žiniasklaidos klausimų patarėjas Raananas Gissinas.
Ir tai ne šiaip skundai, o realybė. Antai buvusio premjero įkurta partija „Kadima” pašalino jį iš savo tinklalapio.
Tiesa, ironiška, jog nauji „Kadima” lyderiai šiai partijai sėkmės per rinkimus nelėmė – ji iškovojo vos 2 vietas Knesete.
Apie A. Sharono sveikatą Izraelio žiniasklaidoje pastaruoju metu nebuvo užsiminta nė žodžiu.
„Gal izraeliečiams nepakeliama A. Sharono didingumo našta? Net ir būdamas komos būsenos jis vis dar užtemdo visus kitus politikus”, – teigė R. Gissinas.
2013 metų Izraelio rinkimų rezultatai
Iš 120 vietų Knesete 60 laimėjo dešiniųjų partijos, kurių priekyje yra B. Netanyahu sąrašas. Jo partija „Likud” ir sąjungininkai „Yisrael Beiteinu” aplenkė visus varžovus ir iš viso gavo 31 vietą.
Žydų ortodoksų rėmėjai – „Žydų namai” ir radikali „Shas” – po 11 mandatų. „Jungtinis Toros judaizmas” – 7 vietas.
Centro pažiūrų „Yesh Atid” – 19 vietų, kairiųjų pažiūrų Darbo partija – 15, Izraelio arabų partijos – 12 vietų, buvusios premjerės Tz.Livni „Hatnuah” partija ir kairuoliška „Meretz” – po 6 vietas, buvusi A.Sharono „Kadima” – vos 2 vietas.
Buvęs premjeras – tikras izraelietis?
Arielis Sharonas (Arielis Scheinermannas) gimė 1928 metų vasario 27-ąją britų valdomoje Palestinoje išeivių iš Lenkijos Samuilo ir Veros Scheinermannų šeimoje.
1953 metais vedė, su žmona Margalita susilaukė sūnaus Guro. 1962-aisiais jai mirus, po metų vedė jos seserį Lily. Iš šios santuokos susilaukė dviejų sūnų. 1967 m. žaisdamas su ginklu žuvo A. Sharono sūnus Guras.
2010 m. vienoje Tel Avivo galerijų buvo demonstruojamas A. Sharono natūralaus dydžio muliažas (nuotr.). Izraelio dailininko Noamo Braslavsky instaliacija vaizdavo buvusį šalies premjerą, kuris ištiktas komos guli ligoninės lovoje.
Panašus į tikrą A. Sharoną muliažas prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato ir galima matyti, kaip jis „kvėpuoja”.
N. Braslavsky sakė, jog buvusį premjerą pasirinko todėl, kad „A. Sharonas – tarsi atviras Izraelio visuomenės nervas, kuris išprovokavo visą spektrą emocinių reakcijų į tai, ką reiškia būti izraeliečiui”.
Buvęs patarėjas R.Gissinas, dalyvavęs instaliacijos pristatymo ceremonijoje, pareiškė, kad tai „itin unikalus kūrinys”, bet pridūrė, jog nenorėtų, kad jo draugas būtų prisimenamas tokiu būdu”.
