Žinia, kad vėliau ketvirtadienį prie šalies krantų atplaus didžiulis JAV lėktuvnešis „USS George Washington“, kurio įgulą sudaro 5 tūkst. jūreivių, teikė vilties kenčiantiems nuo bado ir troškulio, kurie ketvirtadienį tebeklaidžiojo griuvėsiais virtusio Taklobano miesto gatvėmis.
Tačiau praėjus beveik savaitei po to, kai supertaifūnas „Haiyan“ praslinko virš vidurio Filipinų salų, šluodamas gyvenvietes ir paversdamas griuvėsiais tą jau anksčiau buvusį neturtingą regioną, stiprus pūvančių kūnų dvokas tebetvyroja ore.
„Tikrai jaučiu, kad nuvylėme žmones“, – pripažino Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos vadovė Valerie Amos, aplankiusi Taklobaną trečiadienį.
„Tie, kas galėjo išvykti, taip ir padarė. Daug daugiau tebemėgina tai padaryti. Žmones itin desperatiškai laukia pagalbos, – ji sakė žurnalistams Maniloje. – Turime tuojau pat suteikti jiems pagalbą. Jie jau sako, kad (pagalba) gabenama per ilgai. Užtikrinti greitesnį pristatymą yra mūsų ... betarpiškas prioritetas.“
Rytą Taklobane, esančiame Leitės saloje, apie 200 lavonų, kurie anksčiau buvo suguldyti vienas šalia kito viename vietos vyriausybės pastate, buvo sukrauti į didžiulės duobės dugną. Tikėtina, kad lavonai bus suguldyti keliais sluoksniais, prieš užverčiant juos žemėmis.
„Daugelyje vietų dar likę daugybė lavonų. Tai baisu“, – sakė Taklobano meras Alfredas Romualdezas, pridūręs, kad palaikus renkančios komandos nebesusidoroja su darbu.
„Iš vienos bendruomenės gauname prašymą paimti 5–10 kūnų, o kai ten nuvažiuojam, randam 40“, – A.Romualdezas pasakojo naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad pagalbos agentūrų atsakas į vis labiau gilėjančią krizė yra per lėtas.
Praėjus šešioms dienoms po „Haiyan“ siautėjimo, JAV prezidentas Barackas Obama paragino amerikiečius paaukoti kiek įmanoma daugiau savo buvusiai kolonijai Azijoje. JAV pareigūnai sakė, kad pagalbos kanalai pamažu atsiveria, o lėktuvnešis kartu su daugeliu kitų karo laivų visu greičiu plaukia Filipinų link.
Tačiau nelaimės vietoje pagalba vis dar nepasiekia daugelio išbadėjusių ir ištroškusių, mėginančių išgyventi po stichinės katastrofos.
Sergantys arba sužeisti žmonės bejėgiškai guli tarp griuvėsių, o visi turintys bent kiek jėgų stengiasi ištrūkti iš nusiaubto regiono, tapusio panašiu į pragarą.
Civilinės aviacijos valdybos vietos direktorius Efrenas Nagrama sakė, kad padėtis „dabar yra labai bloga“, stebėdamas išvykti trokštančių žmonių antplūdį nuniokotame Taklobano oro uoste.
„Matome, kaip šimtai jų kiekvieną dieną ateina į kompleksą. Žmonės, kurie ėjo ištisas dienas nieko nevalgę, atėjo čia viena tam, kad lauktų valandas arba dienas po atviru dangumi, – aiškino jis. – Žmonės stumiami prie lūžio taško – jie mato pagalbos lėktuvus, tačiau negali gauti maisto arba išvykti. Ten chaosas.“
Meras A.Romualdezas pridūrė, kad Taklobano žmonėms reikia „milžiniško atsako“ iš pagalbos organizacijų ir vyriausybės.
„Mums reikia daugiau žmogiškųjų išteklių ir įrangos, – maldavo jis. – Negaliu naudoti sunkvežimio lavonams rinkti iš ryto, o po pietų juo išvežioti pagalbos siuntas.“
„Pašalinkime kūnus iš gatvių. Jie kuria baimės ir liūdesio atmosferą“, – ragino meras.
Miesto pareigūnai nurodė surinkę apie 2 tūkst. palaikų, tačiau tvirtino, jog reikės pašalinti daug daugiau.
Jungtinės Tautos baiminasi, kad vien Taklobane žuvo apie 10 tūkst. žmonių, tačiau Filipinų prezidentas Benigno Aquino tikino, kad tas skaičius „per didelis“.
Kol renkami žuvusiųjų kūnai, didėja susirūpinimas dėl likusių gyvų žmonių sveikatos.
Pasaulinė sveikatos organizacija pažymėjo, kad tarp jų esama daug sunkiai sužeistų žmonių, kuriais būtina pasirūpinti, nes atviros žaizdos lengvai gali būti užkrėstos atogrąžų kaitroje.
Ekspertai perspėja, kad būtina užtikrinti patikimą švaraus geriamojo vandens tiekimą, kad žmonėms neprasidėtų viduriavimas, galintis sukelti skysčių netekimą ir mirtį, ypač tarp mažų vaikų.
