„Galiu pasirinkti skirti lygtinę bausmę arba viešųjų darbų, užuot pasiuntusi žmogų į kalėjimą“, – C.Westerlund, kuri yra Upsalos apylinkės teisėja, sakė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau alternatyvias bausmes galima skirti ne visiems pažeidėjams.
„Kalbant apie kitus nusikaltimus, tokius kaip ... įsilaužiamosios vagystės, narkotikai arba lytinis smurtas, sakyčiau, kad nuosprendžiai per pastaruosius 10 metų nepasikeitė“, – nurodė teisėja.
Dabar teisėjai neretai įpareigoja pažeidėjus dėvėti elektronines apyrankes arba skiria kitokias bausmes, kad sumažintų kalėjimuose laikomų žmonių skaičių. Dėl to Švedijoje laisvės atėmimo įstaigos uždarinėjamos, nors nusikalstamumo lygis didėja.
Nuo 2005 metų visi nuteistieji, kuriems skirta trumpesnė negu šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, turi teisę prašyti leisti dėvėti elektroninę apyrankę, o ne siųsti už grotų, ir daugelis teisėjų palankiai vertina tokią politiką.
Kaip ir kitos Šiaurės šalys, Švedija pasižymi vienu iš mažiausių kalinių skaičiumi: tūkstančiui gyventojų tenka tik pusė kalinio, o šis rodiklis yra perpus mažesnis negu Prancūzijoje ir dešimt kartų mažesnis negu Jungtinėse Valstijose.
Per pastarąjį dešimtmetį Švedijoje kalinamų asmenų sumažėjo beveik tūkstančiu, o dabar jų tėra apie 4,3 tūkst., nurodė Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba.
Tačiau vien platesnis elektroninių apyrankių naudojimas ir dažniau skiriamos lygtinės bausmės negali paaiškinti spartaus kalinių mažėjimo.
„Tiriame priežastis, tačiau kola kas per anksti pateikti išsamius atsakymus“, – sakė Kalėjimų ir probacijos tarnybos vadovas Nilsas Oebergas.
Neseniai Stokholmo universiteto kriminologijos katedros paskelbtoje studijoje nurodoma, kad bausmės be įkalinimo smarkiai nulėmė kalinių skaičiaus mažėjimą.
2011 metais Aukščiausiasis Teismas paskelbė naujus kriterijus byloms dėl prekybos narkotikais, leidžiančius skirti švelnesnes bausmes už lengvesnius nusikaltimus, nurodė Švedijos teisingumo ministerija.
Švedijos teismai dabar taip pat labiau linkę paleisti kalinius lygtinai, atlikus du trečdalius bausmės termino.
Dar vienas veiksnys gali būti didelės valstybės investicijos į reabilitacijos ir pakartotinių nusikaltimų prevencijos programas.
Norteljės kalėjime laikomas 38 metų vyras, atsisakęs atskleisti savo vardą, sakė, kad Švedijoje kaliniams suteikiama galimybė įgyti išsilavinimą ir „galimybė pradėti iš naujo“.
„Laisvės atėmimo bausmę atlieku pirmą kartą, ir tikiuosi – paskutinį“, – jis sakė AFP.
Tačiau mažėjantis kalinių skaičius atrodo nesusijęs su nusikalstamumo rodikliais: užregistruotų nusikaltimų skaičius išaugo nuo 1,2 mln. 2004 metais iki 1,4 mln. – 2012-aisiais, rodo Švedijos nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos statistika.
Be kita ko, užfiksuotas reikšmingas su narkotikais susijusių nusikaltimų, sukčiavimo atvejų ir užpuolimų pagausėjimas.
Dabartinė centro dešinioji vyriausybė siekė sugriežtinti bausmes už sunkius nusikaltimus, ypač nužudymus, tačiau jos pasiūlymai susidūrė su teisininkų pasipriešinimu: jie įsitikinę, kad reabilitacija yra veiksmingesnė negu bausmės.
Tokį atlaidesnį požiūrį palaiko daugelis švedų, bet jis turi ir kritikų – ypač Nacionalinėje pagalbos nusikaltimų aukoms asociacijoje.
„Laisvės atėmimo bausmės žmogžudysčių bylose nebėra dažnos“, – sakė asociacijos vadovas Svenas Erikas Alhemas.
2013 metais dėl sumažėjusio kalinių skaičiaus buvo uždaryti keturi Švedijos kalėjimai ir vienas reabilitacijos centras iš 82 pataisos institucijų.
N.Oebergas sakė, kad tie kompleksai buvo „gana seni“ ir kad jiems renovuoti būtų reikėję didelių investicijų.
Daugelyje tebeveikiančių institucijų vietų yra daugiau negu kalinių.
„Jeigu trumpos laisvės atėmimo bausmės atliekamos lygtinai, tai ištuština kalėjimus“, – sakė Norteljės kalėjimo
inspektorius Andersas Ekstroemas. Šioje institucijoje, turinčioje 200 vietų, laikomi 160 kalinių.
N.Oebergas nemano, kad šalies kalėjimuose laikant mažiau nusikaltėlių padidės smurtas arba kas jis neteks darbo.
„Tai gera proga dėti pastangas pakartotinių nusikaltimų prevencijoje ir ieškant veiksmingesnių būtų viešajai tvarkai bei saugumui sustiprinti ilguoju laikotarpiu“, – aiškino jis.
