Šalia parlamento laukti sprendimo susirinko dvi nesutariančios minios. Apie 10 tūkst. Krymo totorių užtvėrė visus praėjimus į regioninio parlamento pastatą, reikalaudami palikti respubliką Ukrainos sudėtyje. Ir visai šalia susirinko keli šimtai rusų nacionalistų, reikalaujančių prijungti Krymą prie Rusijos, praneša liga.net.
Nusprendė nesvarstyti
Vis dėlto Krymo valdžia nusprendė aštraus klausimo nesvarstyti. Krymo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas pranešė, kad Krymo parlamente nekeliamas autonomijos išėjimo iš Ukrainos sudėties klausimas.
Jis pavadino nepatikima kai kurių žiniasklaidos priemonių išplatintą informaciją, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje planuojama priimti radikalius sprendimus, netgi dėl Krymo išėjimo iš Ukrainos sudėties.
„Krymo parlamente nekeliamas klausimas apie Krymo išėjimą iš Ukrainos sudėties. Tai provokacija, kuria siekiama diskredituoti autonomijos Aukščiausiąją Tarybą, atimti jos legitimumą“, - pareiškė V.Konstantinovas.
Primename, kad anksčiau, priešpriešos Maidane įkarštyje, V.Konstantinovas pats neatmetė galimybės, kad Krymas gali atsiskirti nuo Ukrainos. „Gali būti. Jeigu šalis grius. Viskas prie to ir eina“, - sakė jis vasario 20 d.
Ragino skirstytis
Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čubarovas išėjęs iš parlamento rūmų pas mitinguotojus paragino visus protesto dalyvius organizuotai grįžti namo.
„Labai organizuotai, nežiūrint į tai, kad čia pasitaiko provokatorių, grįžkite namo. Jūs padarėte labai daug – jūs neleidote kilti konfliktui. Mes jums sakome, kad Krymas laimėjo“, – pareiškė jis.
„Grįžkite namo, eikite pas savo kaimynus – Ukrainos rusus, kitų tautybių žmones, sakykite jiems, kad nereikia jokių savigynos būrių. Kartu su jais saugokite cerkves ir mečetes, stebėkite kapines, drauge aprūpinkite mokyklas. Darykite viską kartu“, – pridūrė R.Čubarovas.
Vėliau jis perdavė žodį „Batkivščyna“ frakcijos Krymo deputatui Andrijui Senčenkai, kuris pareiškė, kad dabar svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms jokiose nacionalinėse Krymo gyvenvietėse.
Kalbėdamas apie Krymo vadovybės ateitį jis sakė: „Mes rasime formulę suformuoti Krymo valdžią taip, kad ji būtų labiau subalansuota ir geriau suprantama žmonėms, tačiau tuo pat metu reikia kontroliuoti kiekvieną tos valdžios žingsnį, ir tada ji tikrai dirbs gindama tautos interesus“.
Vėliau R.Čubarovas ir A.Senčenka paragino mitingo dalyvius skirstytis.
Dalis susirinkusiųjų pradėjo po truputėlį išsivaikščioti, tačiau didžioji mitinguotojų dalis liko. Jie būriavosi grupelėmis, bendravo tarpusavyje. Iš pradžių atrodė, kad susistumdymai ir šūkių skandavimai baigėsi.
Vis dėlto, pasak naujienų agentūros AFP reporterio, tarp atskirai mitingavusių promaskvietiškai nusiteikusių gyventojų ir musulmonų Krymo totorių kilo peštynės prie Krymo parlamento pastato, kai vietiniai įstatymų leidėjai atsisakė svarstyti Krymo atsiskyrimo klausimą.
Sužeista apie 20 žmonių
Tarp Ukrainos teritorinio vientisumo šalininkų ir prorusiškai nusiteikusių aktyvistų vyko susidūrimai. Mitinguotojai mėtė vieni į kitus pagalius, akmenis ir butelius.
Valdžios pasikeitimą Ukrainoje palaikantys Krymo kazokai skandavo „Šlovė Ukrainai!“, o prorusiškai nusiteikę mitingo dalyviai jiems atsakė šūksniais „Rusija!“.
Teigiama, kad abi protestuotojų grupes skyrė tik gyvoji policininkų užkarda, o per susidūrimus žuvo mažiausiai vienas žmogus.
BBC pranešė, kad netoli regiono parlamento nugriaudėjo sprogimas.
Per susidūrimus prie Krymo Aukščiausiosios Tarybos nukentėjo apie 20 žmonių.
Pasak liudininkų, kai kurie patyrė lūžius ir kitokias traumas. Tris nukentėjusiuosius išvežė greitosios pagalbos automobiliai.
Rusija „susirūpino" saugumu
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija imasi saugumo priemonių savo Juodosios jūros karinio laivyno saugumui Ukrainos Krymo pusiasalyje užtikrinti, rašo BNS.
„Mes atidžiai stebime, kas vyksta Kryme, kas vyksta aplink Juodosios jūros laivyną. Imamės priemonių Juodosios jūros laivyno objektų, infrastruktūros ir arsenalų saugumui užtikrinti“, – sakė S.Šoigu, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas turi bazę Krymo pusiasalio Sevastopolio mieste. Šis regionas, kurio gyventojų dauguma yra rusakalbiai, buvo prijungtas prie Ukrainos šeštajame dešimtmetyje, kai ji dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.
NATO palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą
NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė remią Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, kai nuvertus prezidentą Viktorą Janukovyčių kilo abejonių dėl šios šalies ateities, rašo BNS.
„Suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina, tvirtai pasiryžusi tapti demokratiška ir teisine valstybe, yra svarbiausia euroatlantiniam saugumui“, – sakoma ministrų pareiškime, paskelbtame per jų susitikimą Briuselyje.
„NATO šalys ir toliau palaikys Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, demokratinę raidą bei sienų nepažeidžiamumo principą kaip svarbiausius stabilumo ir saugumo veiksnius centrinėje ir rytų Europoje bei visame žemyne“, – nurodoma NATO gynybos ministrų pareiškime. Rusijos bastionas
Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas. Šis pusiasalis, kurio uostamiestyje Sevastopolyje yra dislokuota dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno, yra vienintelis Ukrainos regionas, kuriame pagal gyventojų skaičių dominuoja etniniai rusai.
Krymas dabar yra paskutinis didelis opozicijos naujajai politinei tvarkai Kijeve bastionas ir naujieji Ukrainos lyderiai reiškia susirūpinimą dėl ten matomų separatizmo ženklų.
Etniniai totoriai, skanduodami „Ukraina nėra Rusija“ ir „Allahu Akbar“ („Dievas (visų) didesnis“) mitingavo su melsvos spalvos vėliava. Jie taip pat šaukė „Ukraina! Ukraina!“ ir Maidano šūkį „Šalin gaują!“.
Prorusiška minia, kurioje buvo kazokų su šilko ir ėriuko vilnos kepurėmis, savo ruožtu šaukė „Krymas yra rusų!“
Totoriai - už Maidaną
42 metų verslininkas, totorius Rudikas Asmanovas sakė: „Mums reikia pademonstruoti savo paramą Kijevui, pagerbti „Dangaus šimtinę“. Jis turėjo omenyje beveik 100 Kijeve žuvusių protestuotojų.
Krymo totoriai aktyviai dalyvavo protestų prieš V.Janukovyčių judėjime ir jaučia didelį apmaudą Kremliui, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo masiškai deportuojami pagal Josifo Stalino įsakymą.
„Neleisime, kad mūsų žemės likimas būtų sprendžiamas be mūsų, - sakė 54 metų inžinierius Nuridinas Seitablajevas. - Esame pasirengę kovoti už Ukrainą ir savo ateitį Europoje“.
Netoliese, kitoje milicijos gretų pusėje, 52 metų Antonas Liachovas mojavo Rusijos vėliava. „Tik Rusija gali apginti mus nuo fašistų Kijeve ir islamo radikalų Kryme“, - sakė jis.
17-metis Aleksejus iš prorusiškos minios, kuris veidą slėpė po skara ir kuprinėje nešėsi beisbolo lazdą, sakė: „Totoriai dabar yra mūsų priešai. Jie susideda su banditais Kijeve.“
„Mums reikia apsiginti, kitaip bus chaosas“, - sakė jis.
Įtampa - ir Maidane
Įtampa jaučiama ir Maidane. Sukilėliai stebi situaciją Kryme ir laukia žinių iš kitų Rytų Ukrainos regionų.
Tuo metu Aukščiausioje Radoje, kuri yra visai šalia Maidano, bus tvirtinama naujoji Vyriausybė. Tas politinias klausimas gali įžiebti naują konfliktą, nes sukilėliai yra pasirengę supleškinti parlamento pastatą, jei Ministrų kabinete bus Maidanui nepriimtinų žmonių.
Parengė Jurgita Noreikienė
