Tuo tarp Europos Taryba pasisiūlė ištirti smurtą ir mažumų padėtį Ukrainoje siekiant sumažinti kylančią įtampą tarp Kijevo ir Rusijos.
23 val. 52 min. Buvęs V.Putino patarėjas Andrejus Iljarinovas pareiškė, kad planas užimti Krymą prasidėjo 2013-ųjų vasarą. „Krymas - tik pradžia. Toliau - vakarai, pietūs... Ukrainai liko dvi dienos", - tikino buvęs V.Putino aplinkos žmogus.
21 val. 23 min. Portalas unian.net praneša, kad prie Sevastopolio šturmuojama ukrainiečių kariškių vadavietė „Krym". Vienas Ukrainos kariškis, esantis toje bazėje, sakė, kad Rusijos pajėgos, naudodamos kariuomenės sunkvežimį „KamAZ“, išvertė bazės vartus ir veržėsi prie vadavietės.
Objekte yra apie 100 Ukrainos karių.
Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad Krymo taktinės grupės vadavietę šturmuoja apie 20 žmonių - „kazokų“ ir „vietos savigynos dalinių“ narių, ginkluotų beisbolo lazdomis. Užpuolikai taip pat svaidė kurtinamąsias granatas.
Kaip pranešama, Ukrainos bazės vadas ir jo pavaduotojas išėjo iš vadavietės ir veda derybas su užpuolikais. Kiti Ukrainos kariai užsibarikadavo vienose iš kareivinių.
Kliuvo įvykio vietoje dirbusiems žurnalistams. Pranešama, kad keletas jų žiauriai sumušti. „Aksenovo smogikais“ pavadinti žmonės vijosi žurnalistės Jelenos Mechanik automobilį. Moters telefonas išjungtas.
21 val. 10 min. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, jog Krymo referendumas „akivaizdžiai bus neteisėtas ir pažeis Ukrainos suverenitetą”. D.Tuskas taip pat pranešė, jog Ukrainos ir ES asociacijos sutarties politinė dalis gali būti pasirašyta kovo ir balandžio sandūroje Kijeve. Lenkijos vyriausybės vadovas neatmetė, jog prieš tai jis vyks į Ukrainos sostinę, kad padėtų pasirengti šiam įvykiui.
20 val. 50 min. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, penktadienį telefonu kalbėdamasis su JAV valstybės sekretoriumi John Kerry, įspėjo Vašingtoną susilaikyti nuo skubotų ir neapgalvotų žingsnių dėl Ukrainos, galinčių pakenkti Rusijos ir Amerikos santykiams, praneša „RIA Novosti”.
Pasak S. Lavrovo, galimos JAV sankcijos neišvengiamai kaip bumerangas smogs joms pačioms. Pokalbis įvyko Amerikos iniciatyva. Diplomatijos žinybų vadovai susitarė toliau svarstyti didelės politinės krizės Ukrainoje problemas.
19 val. 20 min. Ukraina neketina prašyti užsienio šalių karinės pagalbos, kad būtų sureguliuota situacija dėl Krymo. Tai penktadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos informacinės politikos departamento direktorius Jevgenijus Perebijnisas. Anot jo, Ukrainos URM siekia, kad būtų surengtos tiesioginės derybos su Rusija „dalyvaujant užsienio partneriams tarpininkams”.
18 val. 37 min. Pirmadienį arba antradienį į Lenkiją turi atskristi pirmieji JAV naikintuvai F-16 ir mažiausiai 300 kariškių. Tai penktadienį pranešė Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas. Ministras informavo, kad per pratybas, kuriuos dalyvaus Amerikos lėktuvai, bus naudojami keli Lenkijos aerodromai. „Tai bus plataus masto pratybos”, - sakė jis.
18 val. 15 min. Du autobusai, kuriais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai mėgino įvažiuoti į Krymą, penktadienį pasuko atgal, kai prie vieno patikrinimo posto kelią jiems užtvėrė ginkluoti vyrai, pranešė AFP reporteris.
Du šaltiniai misijoje sakė, kad 47 karinių ir civilių stebėtojų grupė grįžta į Ukrainos miestą Chersoną, kur praleido naktį po panašaus blokavimo ketvirtadienį.
Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai - vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.
17 val. 43 min. Vidurio Europos, Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pasmerkė Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje ir Krymo vyriausybės planuojamą referendumą dėl galimo prisijungimo prie Rusijos. Ministrai ragina Europos Sąjungą (ES) pasiųsti stebėtojų misiją į Kijevą.
16 val. 55 min. „Gazprom" pagrasino Ukrainai už skolas nutraukti dujų tiekimą, praneša zn.ua.
Ukrainos skola už dujas dabar sudaro 1,89 mlrd. dolerių.
„Ukraina faktiškai nustojo mokėjusi už dujas... Mes negalime tiekti dujas veltui... Arba tegu Ukraina susimoka skolą ir už šiuo metu tiekiamas dujas, arba kyla grėsmė grįžti prie 2009-ųjų metų pradžios padėties“, - taip, anot rusų naujienų agentūrų, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.
2009-aisiais „Gazprom“ buvo nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai; dėl to nutrūko dujų srautas ir daliai Europos Sąjungos.
16 val. 50 min. Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas teigė, kad Rusijos karinė intervencija Kryme parodo Rusijos lyderio Vladimiro Putino „išmintingą politiką“ bei pastangas atnaujinti „saugumą ir stabilumą“ Ukrainoje po „mėginimo įvykdyti perversmą“, informuoja AP.
Rusijos prezidentui adresuotame laiške B.al-Assadas teigė, kad V.Putino veiksmai Rytų Ukrainoje užkirto kelią „teroristiniams ekstremistams“ užimti valdžią Kijeve.
B.al-Assado pasisakymus, pirmuosius nuo Ukrainos krizės eskalacijos praėjusį mėnesį, ketvirtadienį paskelbė Sirijos valstybinė naujienų tarnyba.
Rusija yra nepalaužiama B.al-Assado sąjungininkė per visą trejų metų konfliktą, kuris prasidėjo taikiu sukilimu prieš jo valdymą, tačiau vėliau peraugo į mažiausiai 140 tūkst. gyvybių pareikalavusį pilietinį karą.
B.al-Assadas tvirtina, kad režimo pajėgos kovoja su islamo ekstremistais, norinčiais sunaikinti Siriją.
16 val. 28 min. Gilėjant krizei Ukrainoje Lietuvoje nusileido papildomi šeši JAV karinių oro pajėgų naikintuvai „F-15 C Eagle“, Lenkija kalba apie kariuomenės modernizavimą, o Latvija ragina padidinti gynybos biudžetą. Įprastai neutrali Švedija taip pat siekia „pakeisti gynybos doktriną“, skelbia „Reuters“.
Ne vienus metus NATO sukoncentravus dėmesį į karus, pavyzdžiui, Afganistane, dalis Europos valstybių šalia Rusijos sienų pradėjo planuoti gynybos biudžeto didinimą bei tikisi didesnės NATO paramos.
Daugeliui regiono valstybių vyriausybių pareigūnų daug metų atrodė, kad jų įspėjimų apie Rusijos kategoriškus veiksmus negirdi nei Vašingtonas, nei NATO. Tačiau staiga Rusijai perėmus Ukrainos Krymo regiono kontrolę, Vakarų dėmesys nukrypo nauja linkme pradėjus planuoti gynybos stiprinimą nuo naikintuvų iki priešraketinės gynybos sistemų.
Dalis planų gali atrodyti labai menki europiniu mastu. Lietuvos gynybos biudžetas, pavyzdžiui, sudaro apie 280 mln. eurų. Tačiau pastarieji įvykiai parodo, kaip regiono saugumas vėl atsidūrė darbotvarkėje.
„Po įvykių Ukrainoje, Rusijos agresijos, Lietuvos žmonės geriau supras, jog būtina didinti gynybos biudžetą, ir daugiau žmonių parems tai“, - „Reuters“ sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiteisinimas dėl karinės intervencijos Ukrainoje siekiant apsaugoti rusakalbius regione, sukėlė baimę daugeliui Baltijos šalyse, kuriose etninių rusų mažumų teisės, Maskvos teigimu, taip pat yra pažeidžiamos.
Baltijos šalys ir Lenkija priklausė Sovietų Sąjungai iki jos žlugimo prieš daugiau nei du dešimtmečius. Jos ilgą laiką slėpė nuogąstavimus dėl Maskvos ketinimų regione vis labiau atsigręždamos į Vakarus. Dabar Baltijos valstybės ir Lenkija priklauso Europos Sąjungai ir NATO kariniam aljansui.
„Buvo nerimaujama, kad JAV ir NATO susikoncentravo į kitus pasaulio regionus, tokius kaip Afganistanas ar Kinija, ir nebeskiria pakankamai dėmesio Rytų Europai“, - sakė Londono universitetinio koledžo (UCL) Rytų Europos studijų dėstytojas Allanas Sikkas.
Po Rusijos karinės intervencijos Gruzijoje 2008 metais, buvo pranešta, kad NATO paruošė Baltijos regiono nenumatytų atvejų gynybos planą, kurį Aljansas atsisakė komentuoti.
„Spėju, kad dabar svarstoma apie pokyčius ilgesniam laikotarpiui, tai bus svarbios permainos“, - pažymėjo A.Sikkas.
16 val. 27 min. Narvos mieste Estijoje susitikę Šiaurės, Baltijos ir Višegrado valstybių užsienio reikalų ministrai ir viceministrai griežtai pasmerkė agresiją, nukreiptą prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir paragino Rusiją tuoj pat atitraukti savo karines pajėgas į jų pirminę dislokaciją.
Susitikime taip pat buvo pasmerktas Rusijos Federacijos Tarybos kovo 1 dieną priimtas sprendimas, leidęs panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, ir paraginta jį atšaukti.
Pasak Lietuvai atstovavusio užsienio reikalų viceministro Andriaus Krivo, situacija Ukrainoje yra kritiška, dalis šios valstybės - Krymo pusiasalis, buvo užgrobtas Rusijos kariuomenės.
„Šiaurės, Baltijos ir Višegrado šalys remia naujosios Ukrainos vyriausybės pastangas stabilizuoti padėtį ir skelbia, kad yra pasirengusios padėti Ukrainai žengiant reformų, demokratinės visuomenės, įstatymų viršenybės ir žmogaus teisių užtikrinimo keliu“, - po susitikimo sakė A.Krivas.
Ministrai taip pat pabrėžė būtinybę kuo greičiau į Ukrainą siųsti ES vadovaujamą stebėtojų misiją.
Bendrame pareiškime visi dvylikos šalių atstovai išreiškė tvirtą paramą Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos pasiryžimui siekti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga ir patvirtino, kad remia kuo greitesnį Asociacijos sutarčių su ES pasirašymą.
Narvoje ministrai taip pat aptarė kitų Rytų partnerystės šalių perspektyvas, saugumo politiką, bendrų energetikos ir transporto projektų svarbą Europoje. Diskusijoje pabrėžta būtinybė spartinti vidaus energetikos rinkos kūrimą, plėtoti energetikos infrastruktūrą, ypač dujų jungčių projektus bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus. Paminėtas SGD importo iš JAV potencialas, siekiant ES energetinių išteklių diversifikacijos.
Susitikimą rengė Estijos, šių metų Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo (NB8) koordinatorės, ir Vengrijos, šių metų Višegrado ketvertuko pirmininkės, Užsienio reikalų ministerijos. Tai antrasis susitikimas, tęsiantis praėjusių metų vasarį Lenkijoje, Gdanske, pradėtą dvylikos šalių diskusiją aktualiais Europai klausimais.
Višegrado grupė (V4), įsteigta 1991 m., vienija Lenkiją, Vengriją, Čekiją ir Slovakiją. Šiais metais V4 pirmininkė yra Vengrija. Penkias Šiaurės ir tris Baltijos šalis vienijantis neformalus NB8 veikia nuo 1992 m. Šiais metais aštuonetuko darbotvarkę koordinuoja Estija.
16 val. 25 min. Jau antrą dieną iš eilės ginkluoti vyrai kontrolės poste užkirto kelią Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojams, mėginusiems įvažiuoti į Krymo teritoriją, pranešė AFP reporteris iš įvykio vietos.
„Mes tik mėginame pravažiuoti kaip Ukrainos vyriausybės svečiai pagal ESBO mandatą, – sakė vienas stebėtojų. - Mes mėginsime derėtis su šiais žmonėmis“.
Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai - vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.
Netoli Čonharo kaimo rytiniame kelyje AFP reporteris sakė yra kontrolės postas, kuriame budi apie 10 ginkluotų vyrų, kurie stabdo transporto priemones ir tikrina jas. Dalis šio kelio užtverta gelžbetonio blokais.
Karines uniformas su gobtuvai vilkintys vyrai ginkluoti desantininkų ginklais. Nors oficialiai nežinoma, kam jie atstovauja, bet virš kontrolės posto plevėsuoja Rusijos vėliava.
Dalis stebėtojų iš 57 narių grupės nakvojo Ukrainos mieste Chersone netoli Krymo, nes ketvirtadienį jų į Krymą neįsileido ginkluoti vyrai.
16 val. 18 min. Krymo pusiasalyje esančio Belogorsko miesto meras Albertas Kangijevas atsisakė paremti referendumą dėl galimo šio Ukrainos regiono prisijungimo prie Rusijos. Tai penktadienį pranešė leidinys „Novosti Kryma”.
„Mano galva, šis sumanymas neturi nieko bendro su referendumu, išskyrus pavadinimą”, - pareiškė miesto vadovas. Pasak A.Kangijevo, toks referendumas prieštarauja konstitucijai, be to, nėra nei laiko, nei techninių galimybių jam tinkamai pasirengti.
Anksčiau A.Kangijevas priklausė Regionų partijai, kuri iki pastarojo meto buvo valdančioji Ukrainoje. Bet vasario pabaigoje meras iš jos pasitraukė.
Belogorskas - to paties pavadinimo rajono administracinis centras, jis yra už 40 kilometrų nuo Simferopolio. Mieste gyvena apie 18 tūkstančių žmonių. 35 procentai gyventojų - rusai, maždaug tiek pat - Krymo totoriai, 22 procentai - ukrainiečiai, 8 procentai - kitų tautybių atstovai.
16 val. 15 min. Ukraina neatsiskaitė už vasarį pristatytas rusiškas dujas ir dabar jos skola Rusijos dujų bendrovei išaugo iki 1,89 mlrd. dolerių. Apie tai pranešė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.
„Kovo 7-oji buvo galutinis terminas, kai turėjo būti sumokėtas įsiskolinimas už vasarį Ukrainai pristatytas rusiškas dujas. „Gazprom“ įmokų už skolą negavo. Dabar įsiskolinimas išaugo iki 1 mlrd. 890 mln. dolerių“, - sakė jis.
A. Mileris jau anksčiau yra perspėjęs, kad „Naftogaz“ skola bendrovei „Gazprom“ viršija 1,5 mlrd. dolerių, iš kurių grąžinta kol kas tik 10 mln. dolerių, o artimiausiu metu skola gali išaugti iki 2 mlrd. dolerių.
16 val. 10 min. Europos Taryba pasisiūlė ištirti smurtą ir mažumų padėtį Ukrainoje siekiant sumažinti kylančią įtampą tarp Kijevo ir Rusijos, informuoja „Reuters“.
Buvęs Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas, kuris iki gegužės pirmininkauja 47 narių Europos Tarybos Ministrų komitetui, sakė „Reuters“ penktadienį, kad jis ir Europos Tarybos generalinis sekretorius pirmadienį vyks į Kijevą pasiūlyti savo paslaugų.
Maskva pareiškė, jog pagrindinė karinės intervencijos Kryme, kurio gyventojų daugumą sudaro rusai, priežastis yra etninių rusų mažumų teisių gynimas Ukrainoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį davė atkirtį JAV vadovo Baracko Obamos įspėjimui dėl karinės intervencijos Kryme, ir pareiškė, kad Maskva negali ignoruoti rusakalbių Ukrainoje pagalbos prašymų.
„Mes žinome,kad etniniai rusai Kryme yra ne visiškai mažuma, tačiau vis dėlto dėl taikaus gyvenimo Kryme svarbu, kaip žmonės elgiasi vieni su kitais Ukrainoje, kaip gerbiamos žmogaus teisės ir kaip saugomos bei remiamos mažumos“, - kalbėjo S.Kurzas.
Rusija ir Ukraina priklauso Europos Tarybai, kuri, anot S.Kurzo, yra patikima ir kompetentinga mažumų grupių teisių gynėja. S.Kurzas pavadino Ukrainos parlamento įstatymo, įteisinančio rusų kaip oficialios regioninės kalbos statusą keliuose regionuose, atšaukimą „visiška klaida“.
16 val. 05 min. Krymo Aukščiausioji Rada prezidento pareigas einančio O.Turčynovo įsakymą, atšaukiantį jų paskelbtą referendumą, vadina niekiniu. Vietos parlamento puslapyje paskelbtas biuletenio pavyzdys. Du klausimai jame užrašyti trimis kalbomis - rusų, ukrainiečių ir totorių. Biuletenis nuo padirbimo neapsaugotas jokiais specialias ženklais.
15 val. 55 min. Rusija penktadienį apkaltino Europos Sąjungą „itin nekonstruktyviu požiūriu“ į įvykius Ukrainoje, nes ši įšaldė derybas dėl vizų režimo švelninimo, o tai esą komplikuoja keliones tarp Rusijos ir ES.
„Rusija nesutiks su sankcijų ir grasinimų kalba“ ir keršys, jeigu sankcijos bus taikomos, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime apie ES vadovų susitikime ketvirtadienį pasiektą susitarimą.
15 val. 25 min. Virš ukrainiečių karinės ligoninės Sevastopolyje pastebėti sukantys ratus du Rusijos sraigtasparniai Mi-24, praneša liga.net.
15 val. 15 min. Pareigūnai pranešė gavę įspėjimą, kad lėktuve, kuriuo iš Briuselio po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ketvirtadienį namo skrido Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, gali būti surengtas teroristinis išpuolis.
Austrijos vidaus reikalų ministerija penktadienį informavo, kad iš Vokietijos skrydžių kontrolierių buvo gautas įspėjimas apie grėsmę saugumui.
Kai „Austrian Airlines“ lėktuvas ketvirtadienio vakarą nusileido Vienoje, jį patikrino greitojo reagavimo pajėgų nariai, bet nebuvo rasta nieko įtartina.
Tuomet A.Jaceniukas, kaip buvo suplanuota, kitu reisu išskrido į Kijevą.
Vokietijos skrydžių kontrolės tarnybos atstovė spaudai Kristina Kelek sakė, kad pradinis pranešimas apie pavojų buvo gautas iš Belgijos policijos. Tuomet tarnyba perdavė jį Austrijai, nes lėktuvas jau buvo beišskrendąs iš Vokietijos oro erdvės.
14 val. 20 min. Ukrainos parolimpinio komiteto prezidentas Valerijus Šuškevičius patvirtino, jog šalies neįgaliųjų rinktinė dalyvaus penktadienį prasidėsiančiose Sočio parolimpinėse žaidynėse Rusijoje, rašo BBC.
Iki šiol buvo baiminamasi, kad Ukraina gali atsisakyti dalyvauti parolimpinėse žaidynėse dėl Rusijos intervencijos į Krymo pusiasalį.
„Iškelsime savo vėliavas taikos labui, - kalbėjo V.Šuškevičius, paraginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užtikrinti Ukrainos delegacijos saugumą Sočyje. - Parolimpinės žaidynės turėtų būti prisimenamos dėl puikių atletų, ne dėl tarptautinės politikos. Kiekvienas sportininkas turi teisę jose dalyvauti. Linkiu sėkmės Rusijos parolimpiečiams“.
Tačiau komiteto prezidentas įspėjo, jog bet koks konflikto Kryme eskalavimas neišvengiamai baigsis Ukrainos delegacijos išvykimu iš Sočio.
Ukrainiečių sprendimą pasveikino Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas seras Philipas Cravenas.
„Dabar, kai sprendimas priimtas, tikiuosi, kad sportas pelnytai užims pagrindinį vaidmenį spaudos antraštėse“, - sakė Ph.Cravenas.
14 val. 15 min. Ukraina pasirengusi deryboms su Rusija, bet pirmiausia Maskva turi atitraukti savo pajėgas, vykdyti tarptautinius susitarimus ir nutraukti paramą „separatistams bei teroristams“, penktadienį pareiškė vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas.
Jis pranešė paprašęs organizuoti antrą pokalbį telefonu su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu.
Abu premjerai kalbėjosi šeštadienį, ir tai buvo vienintelis Ukrainos ir Rusijos aukšto rango pareigūnų kontaktas nuo krizės pradžios.
„Mes deklaravome pasirengimą vesti derybas su Rusijos vyriausybe, tačiau pirmiausia mūsų kaimynai rusai turi išvesti kariuomenę. Antra, jie turi vykdyti dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus, kuriuos yra pasirašiusi Rusija. Trečia, jie turi liautis remti separatistus ir teroristus Kryme“, - sakė A.Jaceniukas spaudos konferencijoje Kijeve.
Promaskvietiška Krymo vadovybė, atėjusi į valdžią, kai Rusijos pajėgos praėjusią savaitę perėmė šio pusiasalio kontrolę, ketvirtadienį paskelbė, kad regiono parlamentas balsavo už prisijungimą prie Rusijos ir šiuo klausimu kovo 16 dieną bus surengtas referendumas.
„Niekas civilizuotame pasaulyje nepripažins to vadinamojo referendumo, kurį rengia ši vadinamoji valdžia, rezultatų“, - sakė A.Jaceniukas ir pridūrė, jog toks plebiscitas yra neteisėtas ir prieštarauja Ukrainos konstitucijai.
14 val. Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas pasirašė įsakymą, uždraudžiantį Kryme numatytą referendumą. Įsakymas "Dėl Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kovo 6 d. potvarkio galiojimo sustabdymo" penktadienį paskelbtas prezidento interneto puslapyje. Įsakymas įsigalioja nuo jo paskelbimo momento.
13 val. 40 min. Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad NATO sprendimas apriboti bendradarbiavimą su Maskva rodo, kad „viršų paėmė praeities refleksai, kurie neleido objektyviai suvokti, kas vyksta“ Ukrainoje.
„Itin pavojingais laikome mėginimus įterpti į be to sudėtingą ir trapią situaciją Ukrainoje „NATO veiksnį“, kuris sukuria papildomą įtampos elementą, žlugdydamas padėties normalizavimo perspektyvas“, - pažymima ministerijos išplatintame pareiškime.
Trečiadienį NATO paskelbė, kad iš esmės peržiūri savo bendradarbiavimą su Rusija, ir nurodė, jog sustabdys pasirengimą bendrai misijai, susijusiai su Sirijos cheminių ginklų likvidavimu.
13 val. 35 min. Rusijos URM neigia, kad Rusija nutraukė diplomatinius santykius su Ukraina. Pasak Rusijos URM informacinės politikos departamento direktoriaus Jevgenijaus Perebijnio, tarp šalių nutraukti tik politiniai santykiai, o diplomatiniame lygmenyje bendradarbiavimas tęsiamas, praneša korrespondent.net.
"Rusija sustabdė politinius santykius aukščiausiame lygmenyje, tai yra, nerengia oficialių susitikimų su Ukrainos politikais, nes nepripažįsta naujos Ukrainos valdžios legitimumo. Bet apie diplomatinių santykių nutraukimą, kaip kai kurie rašo, aš nieko nežinau", - sakė jis.
J.Perebijnis taip pat pabrėžė, kad politinių santykių su Ukraina Rusija atsisakė jau daugiau kaip prieš savaitę.
13 val. 11 min. Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad naujoji valdžia pasirengusi vesti derybas su Rusija dėl situacijos Kryme, tačiau turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos.
„Mes deklaravome pasirengimą vesti derybas su Rusijos vyriausybe, tačiau pirmiausia mūsų kaimynai rusai turi išvesti kariuomenę. Antra, jie turi vykdyti dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus, kuriuos yra pasirašiusi Rusija. Trečia, jie turi liautis remti separatistus“, - sakė premjeras spaudos konferencijoje Kijeve.
„Mes pasirengę atkūrinėti santykius su Rusijos Federacija“, - sakė A.Jaceniukas, tačiau pridūrė: „Ukraina niekuomet nebus nei Rusijos pavaldine, nei Rusijos filialu“.
13 val. 10 min. Ukrainos laikinasis prezidentas Olehas Turčynovas atleido iš pareigų Kijevo miesto administracijos vadovą Volodymyrą Makejenką, nurodoma penktadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbtame įsake.
V.Makejenka buvo paskirtas Kijevo meru šių metų sausio 25 dieną. Vasario 20-ąją, sostinėje prasidėjus masiniams susirėmimams, V.Makejenka paskelbė paliekantis tuometę valdančiąją Regionų partiją ir prisiimantis atsakomybę už padėtį Kijeve.
Tuo tarpu vasario 24 dieną atsistatydino Kijevo miesto tarybos sekretorė Halyna Hereha. Kijevo administracijos įgaliojimai buvo pasibaigę 2013 metų birželio 2 dieną.
Ankstesnis Kijevo meras Leonidas Černoveckis atsistatydino 2012-ųjų birželį.
Ukrainos Aukščiausioji Rada nutarė, kad Kijevo miesto tarybos ir mero rinkimai vyks šių metų gegužės 25 dieną, kartu su pirmalaikiais prezidento rinkimais.
13 val. 05 min. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pranešė, kad tarptautiniai donorai planuoja skirti jo šaliai iš viso 15 mlrd. JAV dolerių (37,3 mlrd. litų) finansinės pagalbos paketą.
„Tame pakete bendra finansinės ir ekonominės pagalbos suma sudaro 15 mlrd. JAV dolerių“, – jis sakė per spaudos konferenciją Kijeve po vizito Briuselyje.
Pasak A.Jaceniuko, Ukraina artimiausiu laiku gaus makrofinansinės pagalbos paketą, kurio suma – 2 mlrd. dolerių (5 mlrd. litų).
„Tai 1,6 mlrd. eurų arba 2 mlrd. dolerių. Tai makrofinansinė pagalba, kuri padės vykdyti reformas Ukrainoje ir stabilizuoti padėtį ekonomikoje“, – nurodė premjeras.
13 val. Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pranešė, jog susitarta, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis.
„Vokietijos Angela Merkel, su kuria vakar buvome susitikę, ką tik pareiškė, kad pasirašymas įvyks greitu laiku, artimiausiomis savaitėmis“, - sakė premjeras penktadienį spaudos konferencijoje pristatydamas savo vizito Briuselyje rezultatus.
12 val. 55 min. Kryme šiuo metu yra apie 30 tūkst. Rusijos kariškių, teigia Ukrainos valstybinė sienos tarnyba.
12 val. 50 min. Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį sukritikavo NATO sprendimą apriboti bendradarbiavimą su Maskva dėl įvykių Ukrainoje, rašo „Reuters“.
„Matome ypač pavojingą bandymą įtraukti „NATO faktorių“ į Ukrainos įvykius, kur situacija itin kompleksinė. Šitaip kuriama papildoma įtampa ir mažinamos galimybės taikiai sureguliuoti konfliktą, - rašoma pranešime. - Bendradarbiavimo apribojimas kovoje su tarptautinėmis grėsmėmis - terorizmu, piratavimu, ekstremizmu ir kitomis, prieštarauja bet kokiai logikai“.
Trečiadienį NATO atstovai pranešė peržiūrėsiantys bendradarbiavimą su Rusija ir sustabdysiantys bendrą Sirijos cheminio arsenalo naikinimo misiją.
12 val. 45 min. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos deeskaluoti Ukrainos krizę nesulaukia jokio supratimo, penktadienį sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Mums labai apmaudu, kad nepaisant visų mūsų prezidento pastangų, jo pasiryžimo faktiškai kiekvieną dieną aiškinti Rusijos poziciją, mes ir toliau susiduriame su nesupratimo siena“, – D.Peskovas sakė duodamas interviu valstybinei televizijai „Rossija 24“, kurį planuojama parodyti sekmadienį.
„Tai gana liūdna, o svarbiausia – tai labai blogai, atsižvelgiant į galimus tolesnius padarinius“, – pareiškė D.Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva nevadovauja įvykiams Ukrainoje.
„Visiškai priešingai, – pareiškė V.Putino atstovas. – Tai, ką dabar matome Ukrainoje ir aplink ją, yra didžiulis neteisėtumo, cinizmo, tarptautinės teisės griūties, dvigubų standartų triumfas.“
12 val. 35 min. Donuzlavo ežere, kad Ukrainos laivynui užblokuotų kelią į Juodąją jūrą, rusų Juodosios jūros laivynas nuskandino dar vieną savo laivą. Priešgaisrinio katerio tipo laivas BM 416 nuskandintas penktadienį apie 7 val. 30 min. Ketvirtadienį toje pačioje vietoje buvo nuskandintas laivas "Očiakovas".
12 val. 30 min. Krymo parlamento deputatai už sprendimą kovo 16 d. skelbti referendumą dėl Krymo statuso balsavo aklai, nematę projekto teksto. Prieš balsavimą parlamento pirmininkas V.Konstantinovas jiems perskaitė tiktai tuos punktus, kurie liečiapatį referendumą, praneša zn.ua. Keletas deputatų prisipažino, kad apie tai, jog parlamentas priėmė sprendimą įstoti į Rusijos federaciją ir kreiptis į prezidentą V.Putiną su prašymu pradėti įstojimo procedūrą, sužinojo tik iš žurnalistų ir spaudos.
12 val. 20 min. Japonijos vyriausybė pasirengusi prisidėti prie finansinės pagalbos Ukrainai teikimo. Konkreti paramos suma turėtų būti nustatyta remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) konsultacijomis. Apie tai praneša naujienų portalas „Segodnja.ua“, remdamasis Japonijos užsienio reikalų ministro Fumio Kishida pasisakymu.
„Mes pritariame finansinės paramos Ukrainai teikimui. Būtina šaliai suma bus nustatyta po TVF misijos atlikto tyrimo ir konsultacijų su pačia Ukraina“, - pareiškė F.Kishida.
Tiesa, jis nieko nesakė apie tai, ar šalis prisijungs prie JAV dėl įvykių Ukrainoje skelbiamų sankcijų.
„Į susidariusią situaciją reaguosime atitinkamai, analizuosime tendencijas ir įvairių valstybių veiksmus“, - teigė politikas.
Anot jo, Tokijas „apgailestaudamas ir susirūpinęs“ stebi situaciją Ukrainoje. F.Kishida pasisakė ir už teritorinį šalies vientisumą.
12 val. 10 min. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas penktadienį paskelbė, jog Rusijai gresia dar daugiau sankcijų iš Europos Sąjungos (ES), jei dabartinių priemonių neužteks įtikinti Maskvą nutraukti Krymo intervenciją, informuoja „Reuters“.
„Jei nesulauksime skubių veiksmų, bus taikomos naujos priemonės politikams ir verslininkams iš Rusijos“, - Prancūzijos radijui „France Info“ sakė L.Fabiusas.
Anot ministro, antrasis sankcijų etapas būtų nukreiptas prieš Rusijos verslininkus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos žmones.
Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo nuspręsta laikinai nutraukti derybas su Maskva dėl vizų ir prekybos sutarties, taip pat nedalyvauti Sočyje planuotame G-8 susitikime.
Apie sankcijų įvedimą Rusijos ir Krymo pareigūnams pranešė ir Vašingtono atstovai, uždraudę į JAV atvykti asmenims, kurie „prisideda prie padėties Ukrainoje destabilizavimo“.
12 val. 05 min. Vokietijos visuomenė nelinkusi palaikyti ekonominių sankcijų Rusijai dėl jos pajėgų įsibrovimo į Ukrainą, tačiau palaiko naująją Kijevo vyriausybę ir itin menkai pasitiki Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rodo naujos apklausos rezultatai.
Transliuotojo ARD ir dienraščio „Die Welt“ užsakymu atlikta agentūros „Infratest Dimap“ apklausa rodo, kad tik 38 proc. respondentų sakė, jog palaikytų ekonomines sankcijas Rusijai, nors 72 proc. pasisakė už finansinės pagalbos suteikimą Ukrainos vyriausybei.
Tik 15 proc. apklausos dalyvių sakė manantys, jog Maskva yra patikima partnerė, o trys ketvirtadaliai laikėsi nuomonės, kad V.Putinu pasitikėti neverta. Net 81 proc. respondentų jį laiko lyderiu, kuris panaudotų bet kokias prieinamas priemones, gindamas Rusijos interesus.
Apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė palaiko Vokietijos kanclerės Angelos Merkel poziciją. Lyderė vengė palaikyti kitokias nei simbolines sankcijas, mėgindama įtikinti V.Putiną sutikti įkurti „kontaktinę grupę“, kuri atnaujintų dialogą tarp Maskvos ir Kijevo.
Šis tyrimas parodė, kad A.Merkel populiarumas padidėjo dviem procentiniais punktais – kanclerę sakė palaikantys 71 proc. respondentų. Tačiau ją pranoko užsienio reikalų ministras socialdemokratas Frankas Walteris Steinmeieris, kurio populiarumas šoktelėjo keturiais punktais iki 74 procentų.
F.W.Steinmeieris vadovavo tiesioginiams diplomatiniams kontaktams su Kijevu ir Maskva, tuo tarpu A.Merkel telefonu vedė derybas su V.Putinu.
11 val. 55 min. Krymo siekį prisijungti prie Rusijos palaikys ir Rusijos parlamento aukštieji rūmai, jeigu gyventojai tokį sprendimą priims referendume. Taip penktadienį pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė.
„Jeigu Krymo žmonės referendume priims sprendimą prisijungti prie Rusijos, (parlamento) aukštieji rūmai, žinoma, palaikya tokį sprendimą“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Federacijos Tarybos vadovę Valentiną Matvijenko.
„Ir toks sprendimas bus legitimus“, - pridūrė ji per susitikimą su Krymo parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.
Krymo parlamentas nusprendė kovo 16 dieną surengti referendumą, ar šis regionas turėtų prisijungti prie Rusijos.
Ji pabrėžė, kad „istorinis“ sprendimas dėl referendumo Kryme atitinka tarptautinę teisinę praktiką.
„Tereikia prisiminti referendumą Škotijoje. Ir Krymo parlamentas pasirinko pačią demokratiškiausią formą, nes būtent referendumas yra pagrindinis žmonių valios išraiškos kriterijus“, – aiškino V.Matvijenko.
Rusijos senatoriai per susitikimą ne kartą plojo Krymo delegacijai.
„Esame sužavėti jūsų ištverme ir ryžtu. Jūs sulaukėte daugybės grasinimų – grasinimų pulti, įskaitant (Rusijos) Juodosios jūros laivyno bazę – tačiau jūs atsilaikėte ir apgynėte savo liaudį. Šie aplodismentai – jums“, – pažymėjo V.Matvijenko.
Federacijos Tarybos pirmininkė pažymėjo, kad Rusijos parlamentas pasiruošęs siųsti savo stebėtojus prižiūrėti referendumo Kryme, kad jo procesas ir rezultatai „niekam nekeltų abejonių dėl jo teisėtumo“.
„Visiški kliedesiai, jog dabar kalbama, esą Ukrainos liaudis kariaus su Rusija, – sakė Rusijos Federacijos Tarybos vadovė. – Niekada nebus jokio karo tarp mūsų broliškų tautų.“
Tačiau ji dar kartą pažymėjo, kad dabartinė Kijevo vyriausybė yra neteisėta.
„Jie yra tie, kas įtraukė Ukrainą į Oranžinės revoliucijos scenarijaus chaosą, – sakė V.Matvijenko. – Rusija nuosekliai pasisakė už padėties nukreipimą konstituciniu keliu ir įstatymų viršenybės atkūrimą Ukrainoje.“
11 val. 35 min. Kelios dešimtys išformuoto specailiojo padalinio "Berkut" darbuotojų kreipėsi į Rusijos konsulatą Simferopolyje norėdami gauti Rusijos pilietybę, pasų išdavimo procesas nuolat tęsiasi, praneša korrespondent.net.
"Jie gauna pilietybę savo prašymo ir Rusijos URM nurodymu", - aiškino Rusijos konsulatas. Taip pat pastebimas ir kitų Ukrainos piliečių prašymų pagausėjimas.
11 val. 25 min. Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas derybose su Rusijos Valstybės Dūmos deputatais Maskvoje pažadėjo prie Rusijos prijungti visą Ukrainą. "Mes, krymiečiai, šioje srityje darysime viską, kad tai įvyktų, kad su Rusija susijungtų ne tiktai Krymas, bet ir visa Ukraina", - sakė jis ir tvirtino laukiantis naujo Bogdano Chmelnickio, kuris tai padarys.
"Ukraina - tai vieningo didžiulio rusiško pasaulio dalis. Po to, kai išspręsime Krymo klausimą - o aš įsitikinęs, kad jį išspręsime, - mes tiesiog privalome sutelkti maksimalias pastangas, kad apgintume ne tiktai Ukrainos rusus", - Rusijos deputatams sakė V.Konstantinovas.
11 val. 20 min. Ukrainos Generalinė prokuratūra paskelbė Krymo parlamento sprendimą surengti referendumą antiteisiniu ir keliančiu grėsmę konstitucinės santvarkos pagrindams, Ukrainos teritoriniam vientisumui, viešajai tvarkai, žmonių gyvybei ir sveikatai, praneša zn.ua.
11 val. Rusijos parlamentas gerbs „istorinį pasirinkimą“, kurį Krymas vėliau šį mėnesį turi priimti per savo referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, penktadienį sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas.
„Mes gerbsime istorinį Krymo gyventojų pasirinkimą“, - sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, kurio komentarai aiškiai rodo, kad Rusijos parlamentas ratifikuos balsavimą už prisijungimą prie Rusijos.
„Mes palaikysime laisvą ir demokratinį Krymo gyventojų, taip pat ir Sevastopolio gyventojų, pasirinkimą“, - pridūrė jis per susitikimą su Krymo parlamentarų delegacija Valstybės Dūmoje. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.
„Kad ir kas mums nutiktų, referendumas įvyks ir situacija krymiečiams bus apibrėžta“, - sakė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.
Pasak jo, jiems akivaizdu, kad tos šalies, kuri Kryme buvo mylima, nebėra. „Naujo darinio (Ukrainos naujosios valdžios) mes nesuprantame. Jis neteisėtas. Mes jo bijome“, - sakė V.Konstantynovas.
Jo teigimu, visi šiuo metu Krymo autonominėje respublikoje priimami sprendimai yra teisėti. „Mes einame teisiniu keliu“, - sakė jis.
Krymo aukščiausiosios tarybos sprendimą dėl prisijungimo prie Rusijos V.Konstantynovas pavadino istoriniu.
„(Tačiau) yra dar vienas niuansas – ar Rusija nori mus paimti?“, - pridūrė jis.
Rusijos pajėgos de facto perėmė strateginę svarbą turinčio Krymo, kur yra dislokuotas Kremliaus Juodosios jūros laivynas, kontrolę – po to, kai vasario 22 dieną buvo nušalintas promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Šio pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, parlamentas ketvirtadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino leisti prisijungti prie Rusijos ir paskelbė, kad kovo 16 dieną įvyks referendumas šiuo klausimu.
S.Naryškinas sakė, kad šis žingsnis susijęs su būtinybe užtikrinti „piliečių teises bei laisves ir tiesiog ginti žmonių gyvybes“ Kryme, Ukrainą krečiant neramumams po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo.
Tačiau Dūmos pirmininkas pripažino, kad jį taip pat paskatino „istorinio, dvasinio ir pasaulėžiūrinio pobūdžio“ priežastys.
Leonidas Sluckis, kuris yra Valstybės Dūmos NVS, eurazinės integracijos ir ryšių su tėvynainiais reikalų komiteto pirmininkas, sakė, kad po referendumo parlamentas veiks greitai, kad būtų pripažinti jo rezultatai.
„Manau, kad tiesiog per kelias dienas po referendumo Valstybės Dūma įformins sprendimą deramu būdu“, - sakė jis.
Krymo prorusiški lyderiai prognozavo, kad pusiasalio gyventojai didele dauguma nubalsuos už prisijungimą prie Rusijos.
10 val. 50 min. Politiniai santykiai tarp Rusijos ir Ukrainos nutraukti, nes Maskva nepripažįsta dabartinės Ukrainos valdžios teisėtumo, pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas prie JTO Vitalijus Čiurkinas, rašo zn.ua.
„Maskva nepripažįsta dabartinės Ukrainos valdžios legitimumo, todėl nutraukia diplomatinius santykius su Ukraina“, - pasakė jis.
10 val. 40 min. Prancūzijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, jog jeigu pirmosios sankcijos, paskelbtos Rusijai dėl karinės intervencijos Ukrainoje, neduos pageidaujamų rezultatų, gali būti imtasi tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Rusijos verslą ir prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmones.
„Jeigu nebus labai staigių rezultatų, bus naujų priemonių, nukreiptų prieš atsakinguosius ir Rusijos verslą“, – ministras Laurent'as Fabiusassakė radijui „France Info“.
10 val. 30 min. Prancūzija nesiųs jokių ministrų į Sočio parolimpines žiemos žaidynes – protestuodama dėl Rusijos pozicijos Ukrainos krizės klausimu, penktadienį kelios valandos prieš žaidynių atidarymą paskelbė Paryžius.
„Jų ten nebus. Būtų labai nederama prancūzų ministrams būti ten“, - šalies radijui sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent‘as Fabiusas, kuris pridūrė, kad prancūzų sportininkai žaidynėse dalyvaus.
10 val. 45 min. Rusijos parlamentas gerbs „istorinį pasirinkimą“, kurį Krymas vėliau kovo 16 d. turi priimti per referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Taip penktadienį sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Sergejus Naryškinas.
„Mes gerbsime istorinį Krymo gyventojų pasirinkimą“, - sakė Valstybės Dūmos pirmininkas, kurio komentarai aiškiai rodo, kad Rusijos parlamentas ratifikuos balsavimą už prisijungimą prie Rusijos.
„Mes palaikysime laisvą ir demokratinį Krymo gyventojų, taip pat ir Sevastopolio gyventojų, pasirinkimą“, - pridūrė jis per susitikimą su Krymo parlamentarų delegacija Valstybės Dūmoje. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.
Užpuolė žurnalistus
Liga.net praneša, kad Simferopolyje vadinamieji Krymo savigynos būriai užpuolė žurnalistus iš Bulgarijos. Žurnalistai restorane Kamelot“ bandė įsirengti spaudos centrą. Prie pastato privažiavo baltas mikroautubusas, iš jo iššokę asmenys su kaukėmis ir be jų įsiveržė su rankiniais automatais ir pistoletais, privertė žmones gultis ant žemės. Tuo metu kiti asmenys išnešė transliacijos įrangą.
Visa tai stebintys Bulgarijos žurnalistai davė skubų interviu portalui an.crimea.ua, tačiau operatorius buvo užpultas grasinant pistoletais ir paguldytas ant žemės. Ginkluoti asmenys atėmė iš jo kamerą ir telefoną, o tada nusivijo merginą ir iš jos atėmė fotoaparatą ir telefoną.
Parengė Jurgita Noreikienė
