„Krymo totoriai gins savo tėvynę, nes kitos neturi. Išvažiuoti ir tapti pabėgėliais nenorime ir to nedarysime. O būti Rusijos piliečiai nenorime. Net neįsivaizduoju, kad Krymas galėtų atsidurti Rusijos sudėtyje. Jis yra nepriklausoma, suvereni Ukrainos teritorija”, - sakė jis.
Pasak A.Adžimambetovo, Krymo totoriai nori, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje, pirmiausia todėl, kad jie myli laisvę. „Ukrainiečių tauta siekia demokratijos, europonių standartų, europinio gyvenimo būdo ir laisvės. Krymo totorių tauta irgi labai myli laisvę”, - pabrėžė jis.
A Adžimambetovas pripažino, jog nepriklausoma Ukraina nepakankamai rūpinosi iš tremties grįžusiais Krymo totoriais - „ar tai būtų senųjų Krymo vietovardžių grąžinimas, ar sklypų skyrimas nuosaviems namams statyti”. „O juk Krymo totoriai yra iš esmės vieninteliai Ukrainos piliečiai Kryme, kurie gina nepriklausomos Ukrainos interesus ir jos teritorijos vientisumą”, - pažymėjo A. Adžimambetovas.
Anot jo, jeigu Krymas bus prijungtas prie Rusijos, „tai bus galima dėti kryžių ant visos tarptautinės teisės - Vokietija galės reikšti pretenzijas dėl Karaliaučiaus, Lenkija - dėl vakarinių Ukrainos sričių, Ukraina - dėl vakarinių Rusijos regionų”. Tada jau būtų galima kalbėti apie trečiąjį pasaulinį karą, mano Krymo totorių atstovas.
Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos 2013 metų lapkričio 1 d. duomenimis, iš 2 milijonų Krymo gyventojų 58,5 procento yra rusai, 24,5 procento - ukrainiečiai, 12,1 procento - totoriai, 1,4 procento - baltarusiai, 1,1 procento - armėnai, 2, 6 procento - kitų tautų atstovai.
Referendumo laukia su nerimu
Krymo gyventojų mažumą sudarantys musulmonai totoriai - Stalino 1944 metų masinių deportacijų aukos - nepatikliai ir su nerimu vertina sekmadienį įvyksiantį referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris gali dar labiau komplikuoti krizę šiame Ukrainos Juodosios jūros pusiasalyje.
Didžiojoje mečetėje Bachčisarajuje, esančiame netoli pietinio Krymo pakraščio, vietos totorių atstovas Achtemas Čijgozas kovo 16 dienos balsavimą pavadino „neteisėtu“.
Referendumu siekiama patvirtinti praėjusį ketvirtadienį priimtą Krymo promaskvietiško parlamento sprendimą prisijungti prie Rusijos Federacijos. Vakarų remiama valdžia Kijeve tokio referendumo skelbimą paskelbė neteisėtu.
Prieš pat maldas A.Chijgozas maždaug 100 tikinčiųjų, atėjusių į beveik prieš 500 metų pastatytą mečetę, paragino laikytis ramiai ir „nepasiduoti provokacijoms“.
Skubėdamas pro šalį šis jaunas imamas greit pridūrė: „Esame už taiką, štai ir viskas“.
Praėjusią savaitę prorusiškos pajėgos palaipsniui perėmė Krymo, kuriame gyvena 2 mln. žmonių, kontrolę.
Nors tokius veiksmus sveikino Krymo gyventojų daugumą sudarantys rusakalbiai, totoriai didelio entuziazmo nerodo.
„Mūsų bendruomenėje ekstremistinės retorikos nėra, - sakė 33 metų Dilaveras, atsakydamas į komentarus apie radikalius elementus šioje bendruomenėje. - Vienintelė reali grėsmė yra Rusija, kur nėra žodžio laisvės“.
Eskenderas, vienas pagyvenęs vyras tikinčiųjų minioje, kalbėjo taip pat atvirai: „Mes nedalyvausime referendume, jį organizuoja Rusijos separatistai“.
Tačiau jeigu reiktų rinktis tarp aneksijos ir visapusiško konflikto, prisijungimas prie Rusijos „vis tiek būtų ne toks baisus kaip karas“, pripažino jis.
Pranešimai, kad panikos apimti totoriai bėga iš Krymo, yra tik gandai, sakė Eskenderas.
Keli šimtai pabėgėlių, daugelis jų – totoriai, pastarosiomis dienomis tikrai pabėgo iš Krymo į Vakarų Ukrainą, įskaitant Lvovo miestą.
Tačiau tai tik maža dalis šios 240-300 tūkst. žmonių bendruomenės, kuri sudaro 12-15 proc. Krymo gyventojų.
Pažeidžiama bendruomenė
Totorių santykiai su Rusija yra ilgi ir komplikuoti.
Bachčisarajus yra buvusi Krymo chanato – galingos totorių 15-18 amžių valstybės - sostinė, bet kai Maskva 18-ojo amžiaus pabaigoje įveikė Osmanų imperijos sąjungininkus totorius, Krymas atiteko Rusijai.
Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas 1954 metais perdavė regioną Ukrainai. Tuomet tas sprendimas neturėjo beveik jokios reikšmės, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.
„Tai mano namai, čia gimė mano protėviai. Mes neišvyksime, net jei jie ateis ir mus nužudys“, - sakė Rustemas Mamutovas, kurio senelis 1944 metais Stalino deportuotas mirė traukinyje pakeliui į centrinę Aziją.
Pats R.Mamutovas iš Uzbekistano grįžo tik subyrėjus Sovietų Sąjungai, būdamas 48 metų amžiaus.
Krymo sostinėje Simferopolyje totorių asamblėjos Medžliso pirmininko pavaduotojas Narimanas Dželalovas kalbėdamasis su AFP perspėjo, kad rusakalbiai krymiečiai visai gali elgtis su totoriais „kaip užkariautojai“, jeigu pusiasalis vėl bus prijungtas prie Rusijos.
Dauguma totorių, regis, nori, kad jų regionas liktų Ukrainos dalis, su perspektyva vėliau įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Krymo rusakalbių stovykloje nuomonių dėl totorių esama įvairių.
„Mes draugaujame su totoriais, jie yra mūsų broliai“, - sakė buvęs armijos karininkas Vladimiras, kuris dabar priklauso vienai savigynos grupių, siekiančių Krymo prijungimo prie Rusijos.
Priešais regiono vyriausybės pastatą Simferopolyje, kur vis dar budi neginkluotos prorusiškos pajėgos, viena pagyvenusi moteris vaikštinėjo labai susijaudinusi: ji girdėjusi, kad totoriai planuoja nuversti Lenino statulą šioje aikštėje.
Pasak jos, ji padarys visa, ką gali, kad sustabdytų juos, bet prašo jos vardo neskelbti.
„Antraip jie mane nužudys, suprantat“, - sakė ji.
