„Kad galėtų apsiginti ir išsaugoti savo gyvybes, Ukrainos kariams, dislokuotiems Krymo Autonominėje Respublikoje, leidžiama panaudoti ginklus“, - sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Krymo sostinėje Simferopolyje esančią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bazę antradienį atakavo Rusijos pajėgos, žuvo du žmonės, dar du buvo sužeisti.
Vakarų palaikomas Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas antradienį pareiškė, kad jo šalies konfliktas su Rusija pereina į „karinę stadiją“.
„Konfliktas pereina iš politinės į karinę stadiją“, – sakė A.Jaceniukas neiliniame vyriausybės susirinkime. -Rusų kariai pradėjo šaudyti į Ukrainos kariškius, o tai yra karo nusikaltimas“.
Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, per rusų karių ataką žuvo vienas karys, kitas sužeistas.
Gynybos ministerijos atstovas Vladislavas Selezniovas nurodė, kad incidentas įvyko Simferopolyje.
Kitas šaltinis, kaip nurodoma tinklalapyje www.unian.net, pranešė, kad buvo atakuotas Ukrainos karinės topografijos ir navigacijos centras, kur buvo nukautas vienas ukrainiečių karys.
„Mūsų šaltiniai pranešė, kad be vieno sužeisto, yra ir vienas žuvęs ukrainiečių kariškis per šturmą Simferopolyje. Šią žūtį patvirtino trys skirtingi šaltiniai“, - parašė socialiniame tinkle „Facebook“ šio centro vadovas Dmytro Tymčiukas.
Ukrainos karinio jūrų laivyno vadovas Serhijus Gaidukas anksčiau pranešė kad per išpuolį prieš (kariuomenės) bazę Simferopolio mieste vienas pareigūnas buvo sužeistas į koją.
Kada ir kur įvyko šis incidentas jis nenurodė, taip pat neįvardijo galimų išpuolio organizatorių.
Naujienų agentūros AFP korespondentas šiaurės rytiniame Simferopolio priemiestyje, kur dislokuotas ukrainiečių kariuomenės padalinys, sakė bazėje girdėjęs šūvių garsus ir matęs, kaip į ją atvyko du greitosios pagalbos automobiliai.
Visą teritorija aplink karinį padalinį užtvėrė iš pažiūros Maskvą palaikantys kariai.
„Pastarosiomis dienomis padaugėjo ginkluotų pasikėsinimų perimti (Ukrainos) karinius padalinius“, – S. Gaidukas sakė vyriausybės posėdyje.
Krymo niekada nepripažins
Ukraina niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pareiškė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį, kai Maskva pasirašė su separatistais šio pusiasalio prijungimo prie Rusijos teritorijos sutartį.
„Ukraina ir visas pasaulis niekada nepripažins Ukrainos žemės aneksavimo“, – sakė O.Turčynovas.
Anksčiau taip pat kalbėjo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Mes nepripažįstame ir niekada nepripažinsime nei vadinamosios nepriklausomybės, nei vadinamojo sutikimo dėl Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Ukrainos URM atstovas Jevhenas Perebyjnisas, pridurdamas, kad Kremliuje Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Krymo lyderių pasirašyta sutartis „neturi nieko bendra su demokratija, įstatymų viršenybe arba sveiku protu“.
O.Turčynovas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, aneksuodamas Krymą, elgiasi kaip nacių Vokietijos vadai.
Pasak jo, šiandien Rusijos prezidentas, „kuris mėgsta daug kalbėti apie fašizmą, kopijuoja praėjusio amžiaus fašistus, aneksuodamas viso pasaulio pripažintos nepriklausomos valstybės teritoriją“.
„Tai labai pavojingas politinis žaidimas. Tai provokacija ne tik prieš mūsų šalį. Tai mėginimas destabilizuoti padėtį regione, Europoje ir visame pasaulyje“, – pabrėžė O.Turčynovas žurnalistams per spaudos konferenciją.
„Laikinas Krymo Autonominės Respublikos okupavimas neleis Rusijai realizuoti savo grobikiškų planų, – sakė jis. – Mes norime perspėti prezidentą Putiną, kuriam tenka tiesioginė atsakomybė už šią provokaciją, ir politinę Rusijos vadovybę, kad jiems teks atsakyti prieš visą pasaulį už tuos nusikaltimus, kuriuos jie daro mūsų šalies teritorijoje“.
„Krymas buvo ir bus mūsų šalies dalis. Tokia yra Ukrainos ir visų civilizuotų pasaulio šalių pozicija“, – nurodė O.Turčynovas.
Maskvą smerkia ne tik Europos Sąjunga ir JAV
Ukrainos Krymo regioną aneksuojanti Rusija klampina save į tarptautinę izoliaciją, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ministras pabrėžė, kad Rusijos veiksmus smerkia ne tik Europos Sąjunga (ES), bet ir Jungtinės Valstijos, Kanada, Japonija, sustabdytas Rusijos dalyvavimas Didžiajame aštuonete, kuriam priklauso didžiosios pasaulio ekonomikos.
L.Linkevičiaus teigimu, „neteko pastebėti, kad šiems sprendimams būtų palaikymas“ ir tarp posovietinių Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių.
„Įvyko Ukrainos suverenios valstybės dalies aneksija, prijungimas prie Rusijos teritorijos. Ratifikavimas parlamente turbūt tikrai nebus problema. Rusija toliau klampina save į politinę izoliaciją“, - BNS sakė L.Linkevičius.
Pasak jo, Vakarai pradėjo „kalbėti sankcijų kalba, nes negirdimi raginimai grįžti į teisinį kelią“.
„Sankcijų kalba, matyt, yra būtina, nusiųsti aiškią žinią, kad tarptautinė bendruomenė netoleruos tokio iššūkio tarptautinei teisei, ir 21 amžiuje svetimų valstybių teritorijos aneksija yra nepriimtinas veiksmas“, - sakė ministras.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad Rusijos įvykdytas Ukrainos Krymo regiono aneksavimas po jame įvykusio referendumo ir nepriklausomybės paskelbimo pažeidžia tarptautinius įstatymus.
„Vadinamasis referendumas pažeidžia tarptautinę teisę; nepriklausomybės deklaracija, kurią vakar pripažino Rusijos prezidentas, prieštarauja tarptautinei teisei, ir prisijungimas prie Rusijos Federacijos, mano tvirta nuomone, taip pat nesutampa su tarptautine teise“, – sakė ji.
A.Merkel pabrėžė, kad tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) – palaiko šį požiūrį.
Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, iš dalies grįžtant prie istorinių Rusijos sienų, bet tarptautinei bendruomenei griežtai prieštaraujant.
Vokietijos kanclerė dar akcentavo, kad, esant tokiai Rytų ir Vakarų priešpriešai, „mes ... neprarandame dialogo, derybų vilties“.
„Mes norime geros raidos, ypač Ukrainoje, kad tinkamai būtų pasirengta rinkimams, – sakė ji. – Tačiau nuomonių skirtumai dėl Krymo išliks“.
Prancūzija ėmė dvejoti dėl „Mistral“ laivų pardavimo
Paryžius gali nutraukti vieno milijardo eurų vertės ir 1000 darbo vietų užtikrinusį kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, jeigu Maskva nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.
„Jeigu (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas toliau darys, ką daro dabar, mes galime atšaukti tą perdavimą. Tačiau mes raginame kitus – manau, visų pirma britus – taip pat pasielgti su Rusijos oligarchų aktyvais Londone. Sankcijos turi paliesti visus“, – L.Fabiusas sakė televizijai TF1, pridūręs, kad kontrakto dėl „Mistral“ laivų pardavimo neigiamai paveiktų Prancūziją.
Šios pastabos išryškina ES vyriausybių rūpestį, ko imtis po jau patvirtintų kelionių draudimo ir turto įšaldymo kai kuriems Rusijos pareigūnams.
Rusijos valstybinė karinės pramonės bendrovė „Rosoboroneksport“ ir Prancūzijos bendrovė DCNS sutartį dėl dviejų „Mistral“ klasės laivų statybos pasirašė 2011 metų birželį.
„Šių sutarčių nutraukimas yra numatytas, bet... tai įvyks tik tuo atveju, jeigu mes pereisime prie trečiojo sankcijų etapo, bet mes dar jo nepradėjome“, – sakė L.Fabiusas sakė.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras išreiškė viltį, kad šito neprireiks, tačiau leido suprasti, kad tai realu.
„Nėra priežasties, kodėl Prancūzija viena turi imtis tokio pobūdžio veiksmų, – sakė jis radijui „Europe 1“. – Tai gali būti numatyta tik visuotinio (sutarčių) nutraukimo rėmuose, kuris apimtų ir kitas Europos šalis“.
„Viena vertus, mes negalime manyti, kad aprūpinsime Rusiją ginklais neribotą laiką, ypač atsižvelgiant į tai, kaip ji elgiasi. Kita vertus, yra darbo vietų ir ekonominė realybė“, – kalbėjo L.Fabiusas.
L.Fabiusas patvirtino, kad Prancūzijos gynybos ministras atšaukė savo vizitą Maskvoje, kuris turėjo įvykti antradienį, nes, pasak jo, būtų netinkama, jei jis būtų sutapęs su diena, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo aneksavimo įstatymą.
Tačiau ministras patvirtino, kad V.Putinui tebegalioja kvietimas į 1944 metų birželio 6-osios sąjungininkų bendros operacijos minėjimą.
Prancūzijos pareigūnams teko patikslinti L.Fabiuso pareiškimą, iš kurio buvo galima suprasti, kad Rusija yra išbraukta iš Didžiojo aštuoneto galingųjų ekonomikų sąrašo.
Šis klausimas tebėra svarstomas, tačiau sprendimas dar nėra priimtas, sakė jie.
Praėjusių savaitę likusios septynios Didžiojo aštuoneto šalys, protestuodamos prieš Maskvos veiksmus Kryme, nusprendė nutraukti pasiruošimą Sočio viršūnių susitikimui, kuris turėjo įvykti birželio mėnesį.
