Iš viso 12 lėktuvų ir du laivai iš JAV, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos dalyvauja paieškose, tikintis rasti bent menkiausių dingusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ MH370 reiso lainerio nuolaužų, kurios galėtų suteikti apčiuopiamų katastrofos įrodymų.
Malaizija anksčiau šią savaitę paskelbė, kad palydovų priimtų paskutinių lėktuvo signalų matematinė analizė parodė, jog „Boeing 777“ nukrito kažkur Indijos vandenyne ir kad žuvo visi 239 jame buvę žmonės.
Naujausi duomenys smarkiai sumažino paieškų teritoriją, tačiau ji tebėra milžiniška - apie 1,6 mln. kvadratinių kilometrų - maždaug Aliaskos dydžio.
Laineris dingo kovo 8 dieną, tuojau po to, kai pakilo iš Kvala Lumpūro, skrisdamas į Pekiną. Šis incidentas tapo viena didžiausių mįslių per šiuolaikinės aviacijos istoriją.
Tyrėjai aiškinasi įvairius tikėtinus scenarijus, tokius kaip mechaninis arba elektros sistemų gedimas, pagrobimas, diversija, teroro išpuolis, tikėtinas kurio nors iš pilotų ar kitų lėktuve buvusių žmonių psichikos sutrikimas.
Lėktuvo nuolaužų ir jo „juodųjų dėžių“ paieškos gali užsitęsti ne vienerius metus, nes regione vandenyno gylis kai kur siekia 7 kilometrus.
Kai 2009 metais Atlanto vandenyne sudužo iš Rio de Žaneiro į Prancūziją skridęs oro bendrovės „Air France“ laineris, jo skrydžio duomenų įrašymo prietaisai buvo iškelti tik po dvejų metų, nors tyrėjai jau po kelių dienų išsiaiškino, kurioje vietoje nukrito orlaivis.
Ieškodami MH370 reiso lėktuvo nuolaužų, gelbėtojai lenktyniauja su laiku, nes akustinius signalus skleidžiančių „juodųjų dėžių“ akumuliatorių energija tikriausiai išseks po dviejų savaičių.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Redingo universiteto okeanografas Davidas Ferreira sakė, kad vandenyno dugnas regione, kuriame tikriausiai sudužo Malaizijos lėktuvas, yra menkai ištyrinėtas.
„Daugiau žinome apie Mėnulio paviršių negu apie dugno reljefą toje Indijos vandenyno vietoje“, - pripažino D.Ferreira.
