„Garantuojame, kad prieš ginklus sudėjusius ir savo noru pastatus palikusius žmones nebus vykdomas kriminalinis persekiojimas, - Aukščiausiojoje Radoje kalbėjo O. Turčynovas. - Esu pasiryžęs tai patvirtinti prezidento dekretu“.
Savaitgalį rytiniuose Ukrainos regionuose prasidėjus pilietiniams neramumams, prorusiškai nusiteikę separatistai užėmė Donecko, Charkovo ir Luhansko sričių administracinius pastatus, taip pat Luhanske ir Donecke išgrobstė Ukrainos saugumo tarnybos ginklų arsenalus.
Artėja ultimatumo terminas
Šie taikūs ketinimai buvo pareikšti tuo metu, kai lieka vis mažiau laiko iki nustatyto galutinio termino – penktadienio ryto, kai separatistai turės palikti Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pastatą rytiniame Luhansko mieste ir srities administracijos būstinę Donecko mieste. Priešingu atveju vyriausybė žadėjo panaudoti jėgą.
Ginkluoti protestuotojai reikalauja, kad būtų surengti referendumai dėl Ukrainos rytinių regionų, kuriuose didelę gyventojų dalį sudaro rusakalbiai, atsiskyrimo nuo Kijevo ir prisijungimo prie Rusijos. Panašus referendumas nulėmė Maskvos praeitą įvykdytą Krymo aneksiją.
O.Turčynovas, atėjęs į valdžią vasario 22 dieną, kai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, nors to žingsnio Kremlius iki šiol nepripažįsta, sakė įstatymų leidėjams, kad naujausia separatistinė krizė gali būti išspręsta taikiai.
Aukščiausioje Radoje mažumą sudarančios prorusiškos frakcijos siūlė priimti įstatymą dėl amnestijos separatistams, tašiau provakarietiška parlamento dauguma atsisakė palaikyti tokį žingsnį.
Tačiau O.Turčynovas paskelbė, jog jam priimtinesnis taikus šios priešpriešos sprendinys ir kad jis pasiruošęs užtikrinti kovotojų saugumą, jeigu jie greitai paliks užimtus pastatus.
„Jeigu žmonės sudeda ginklus ir palieka administracinius pastatus, mums nereikia priimti įstatymo dėl amnestijos. Užtikriname, kad nebus jokio baudžiamojo persekiojimo“, – O.Turčynovas, kuris taip pat yra Aukščiausiosios Rados pirmininkas, sakė įstatymų leidėjams per rytinį plenarinį parlamento posėdį.
„Esu pasiruošęs oficialiai tai patvirtinti prezidento įsaku, – pridūrė jis. – Galime išspręsti šią problemą šiandien.“
Dauguma nesijungtų prie Rusijos
Donecke separatistai anksčiau paskelbė įkuriantys suverenią „liaudies respubliką“ ir kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasiųsti į kaimyninę šalys dešimtis tūkstančių karių, šiuo metu sutelktų prie Ukrainos rytinių sienų.
Ukrainos pietiniuose ir rytiniuose regionuose, kuriuos Rusija ilgai kontroliavo dar nuo carinės imperijos laikų, rusakalbiai gyventojai nerimauja dėl ukrainiečių nacionalistų stovyklai artimų naujųjų lyderių Kijeve ir tikisi pagalbos iš V.Putino.
Tačiau po minėtų dviejų pastatų okupacijos prorusiškų demonstrantų mitingai nebuvo gausūs, o kai kurios apklausos rodo, jog dauguma rytinių regionų gyventojų iš tikrųjų nepritartų prisijungimui prie Rusijos Federacijos.
Derybose Donecke – darbininkiškame anglių kasybos pramonės regione, kur V.Janukovyčius pradėjo politinę karjerą – dalyvauja kai kurie aukščiausi Ukrainos saugumo pareigūnai taip pat turtingiausias šalies verslo magnatas.
Pasak pareigūnų, verslininkas Rinatas Achmetovas ir Donecko srities gubernatorius palaiko Kijevo pastangas, kad kovotojai sušvelnintų savo reikalavimus.
„Jie siekia taikaus sprendinio, ir tai pripildo mus optimizmo“, – sakė premjero pirmasis pavaduotojas Vitalijus Jarema.
R.Achmetovas, kurio turtą žurnalas „Forbes“ vertina 11,4 mlrd. JAV dolerių – buvo vienas iš pagrindinių V.Janukovyčiaus finansinių rėmėjų. Manoma, kad šis oligarchas turi didžiulę įtaką Donecko regione.
Tačiau jis akivaizdžiai stengėsi užmegzti glaudesnius ryšius su naujaisiais provakarietiškais lyderiais, kurie tikriausiai laimės gegužės 25 dieną vyksiančius pirmalaikius prezidento rinkimus.
Balandį - keturšalės derybos
Tiek Vašingtonas, tiek Europos Sąjungos (ES) šalys kaltino Kremlių kurstant neramumus Ukrainos rytuose, kad sukurtų dingstį invazijai į tą regioną, nors tokius kaltinimus Maskva įnirtingai neigia.
Viltys, kad gali būti pasiektas proveržis didžiausioje nuo Šaltojo karo Rytų ir Vakarų santykių krizėje, padidėjo antradienį, kai JAV ir ES diplomatais sugebėjo įtikinti Maskvą ir Kijevą susitikti keturšalėse derybose ateinančią savaitę.
Vienas šaltinis Briuselyje sakė, kad tas susitikimas gali būti surengtas Vienoje balandžio 17 dieną.
Ant kortos pastatytas ne vien didelės Europos valstybės teritorinis vientisumas ir politinė ateitis, bet ir Vakarų šalių santykiai su Maskva ir visi galimi šios krizės padariniai pasauliniam saugumui tolesniais metais.
V.Putinas trečiadienį pasiuntė signalą, kad planuojamose derybose Maskva propaguos jo pasiūlymą paversti Ukrainą federacija, kurios rytiniai regionai galėtų savarankiškai kurti diplomatijos ir prekybos santykius su Rusija. Tačiau tokį scenarijų Kijevas atmeta be jokių išlygų.
„Tikiuosi, kad Rusijos užsienio ministerijos iniciatyva dėl padėties išlyginimo, jos keitimo į geresnę pusę duos rezultatų – ir kad rezultatai bus teigiami“, – V.Putinas sakė per vyriausybės posėdį, kuris buvo transliuojamas televizijos
„Tikiuosi, kad laikinai einantys pareigas (Ukrainos lyderiai) nepridarys nieko, ko nebūtų įmanoma ištaisyti“, – pridūrė jis, konkrečiai neįvardydamas, kokios galėtų būti tos klaidos.
Tačiau viena aukšto rango JAV pareigūnė pareiškė, kad Vašingtonas neturi didesnių lūkesčių dėl būsimų derybų rezultatų, nors ir palankiai vertina tiesioginio dialogo galimybę.
„Turiu pasakyti, kad neturime didelių lūkesčių dėl šių derybų, tačiau tikime, kad jos yra labai svarbios, paliekant atviras diplomatines duris. Pažiūrėsime, ką jos atneš“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland.
