Ukrainos nacionalinė saugumo ir gynybos taryba įpareigojo šalies ginkluotąsias pajėgas „įvesti tvarką“ rytiniuose regionuose, kur, kaip tvirtinama, separatistų veiksmus kontroliuoja Rusijos specialiosios pajėgos.
23 val. Po pirmadieninės sueigos Maidane Kijeve demonstrantai nusprendė surengti protesto akciją prie Ukrainos Aukščiausiosios Rados dėl valdžios pasyvumo kovoje su separatizmu, praneša liga.net.
Žmonės su savim atsinešė automobilių padangų. Apie tai tiesioginiame eteryje pranešė Hromadske.TV. Pažymima, kad žmonės labai susierzinę. Jie šaukia „Avakovai, atsistatydink!" ir „Užknisot!" Be to, jie nori, kad pas juos išeitų ir pasikalbėtų VRM vadovas Arsenas Avakovas, prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas ir Saugumo vadovas Andrejus Parubijus.
Sueiga, į kurią pakvietė kandidatas Anatolijus Gricenka ir Maidano šimtininkas Vladimiras Parasiukas, prasidėjo 19 val. Vienas iš organizatorių Dmitrijus Rezničenka sakė, kad vėl norima sukviesti Maidaną dėl nepasitenkinimo naujosios valdžios veiksmais. Saugumo sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Siumar mano, kad galimas Aukščiausiosios Rados šturmas pasitarnautų Rusijai.
Apie 150 žmonių reikalauja A.Avakovo ir O.Turčynovo atsistatydinimo. Pasak milicijos, piketuotojai elgiasi mandagiai.
21 val. Prancūzijos ir JAV prezidentai Francois Hollande'as ir Barackas Obama, abu išreiškė „susirūpinimą“ dėl smurto, kuris pasireiškė pastarosiomis dienomis Ukrainos rytuose. Abiejų šalių lyderiai savo nerimą parodė kalbėdamiesi telefonu. F.Hollande'as pasakė turįs vilties, kad Ženevoje ketvirtadienį susitikę Ukrainos, Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos atstovai „pradės dialogą“, kuriuo bus siekiama sušvelninti padėtį.
20 val. Europos Sąjunga pasirengusi, jei prireiktų, kitą savaitę sušaukti viršūnių susitikimą dėl krizės Ukrainoje, kad būtų tariamasi dėl griežtesnių sankcijų Rusijai, sakė pirmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras ir Laurent'as Fabiusas.
Po pokalbio su savo kolegomis iš JAV, Rusijos ir Vokietijos L.Fabiusas nurodė, kad Ukrainos rytuose „esama didelio organizuoto smurto veiksmų“. „Darosi akivaizdu, kad Rusijai tenka dalis atsakomybės už šį smurtą, – tęsė jis. – Mes turime veikti“.
19 val. 46 min. V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas informavo, kad Rusijos vadovas „sunerimęs stebi padėtį Ukrainoje".
Paklaustas apie V.Putino reakciją į prašymus įsikišti, D.Peskovas atsakė: „Deja, ateina gana daug panašių kreipimųsi iš rytinių Ukrainos regionų asmeniškai V.Putinui, prašoma pagalbos, įsikišimo vienokiu ar kitokiu pavidalu“.
„Rusijos prezidentas labai sunerimęs stebi padėties šiuose regionuose raidą“, – sakė D.Peskovas ir pridūrė: „Tai ir viskas, ką aš galiu pasakyti apie tai“.
Pasak BBC korespondento, D.Peskovas nurodė, kad Kremliuje nesvarstoma mažinti Rusijos mokestį Europos Tarybai.
18 val. 42 min. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina pažeidžia rusų žurnalistų teises, uždrausdama jiems rengti reportažus apie įvykius šalyje, skelbia „RIA Novosti“.
„Įvykiai Ukrainoje rodo, kad situacija tapo nebekontroliuojama“, - per spaudos konferenciją po susitikimo su Sudano užsienio reikalų ministru Ali Carti sakė S.Lavrovas.
18 val. Dokumentais patvirtinta Ukrainos saugumo tarnybos (UST) medžiaga rodo, kad Ukrainos rytinėje dalyje Rusijos Federacija (RF)vykdo plataus masto karinę agresiją, kurią įgyvendina RF ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (rus. GRU) žvalgybos ir diversijų grupės, pranešama tinklalapyje unian.net, kuris remiasi saugumo tarnybos spaudos centru.
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, šios grupės siekia terorizuoti vietos gyventojus, nutraukti Ukrainos, JAV, ES ir Rusijos derybas ir sunaikinti Ukrainos teisėsaugą.
16 val. 50 min. Horlivkoje separatistai pagrobė miesto internetinio puslapio Gorlovka.ua redaktorių. Į redakciją įsiveržė septyni asmenys su kaukėmis ir jėga išsitempė redaktorių iš kabineto. Redakcijos darbas blokuojamas, puslapis neveikia. Taip pat neveikia ir kitas Horlivkos interneto puslapis 06242.com.ua.
16 val. 35 min. Slovjanske separatistai surengė spaudos konferenciją, per kurią „liaudies savigynos būrio“ lyderis Viačeslavas Ponomoriovas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašydamas įsikišti į situaciją Donecko apskrityje.
„Kreipiamės į jus su prašymu palaikyti mus kovoje už Tėvynę. Prašome padėti apginti mūsų šeimas, vaikus ir senelius. Prašome jus asmeniškai atkreipti dėmesį į susiklosčiusią padėtį“, - pareiškė V.Ponomoriovas.
Taip pat jis pažadėjo, kad, miestą palikus merei Nelei Štepai, bus išrinkta snaujas meras, rinkimai įvyks centrinėje miesto aikštėje.
V.Ponomoriovas tvirtina, kad federalizacijos šalininkai visiškai kontroliuoja Slovjanską.
16 val. 30 min. Iš Juodosios jūros išplaukus JAV raketiniam eskadriniam minininkui „USS Donald Cook“, į ją bus atsiųstas kitas JAV karo laivas, pareiškė Rumunijos prezidentas Traianas Basescu pirmadienį Juodosios jūros uostamiestyje Konstancoje.
Praėjusią savaitę į Juodąją jūrą atsiųstas laivas „USS Donald Cook“ dalyvavo karinėse pratybose ir operacijose, kurių tikslas buvo suderinti bendrus veiksmus, pagerinti kovinę parengtį ir tarpusavio santykius. Pasak T.Basescu, Konstancoje dislokuotas prancūzų laivas taip pat demonstruoja sąjungininkų paramą.
Praėjusį mėnesį JAV eskadrinis minininkas kartu su Rumunijos ir Bulgarijos pajėgomis Juodojoje jūroje dalyvavo karinio jūrų laivyno pratybose, kurios, kaip sako pareigūnai, buvo suplanuotos dar prieš Rusijai aneksuojant Krymo pusiasalį.
16 val. 25 min. Horlivkoje separatistai šturmavo meriją ir nauju miesto vadovu paskelbė Horlivkos savigynos būrio vadą Aleksandrą Sapunovą.
Prie miesto tarybos pastato pakelta Donecko respublikos vėliava. Separatistai nusprendė antradienį surengti neeilinę miesto tarybos sesiją, kuriai vadovaus jų paskirtas miesto galva.
16 val. 16 min. Ginkluoti separatistai užėmė vietinį Slovjansko oro uostą. Tai matyti vaizdo įraše, kurį jie paskelbė internete. Teroristai pareiškė, kad taip bando apsisaugoti nuo pajėgų atvykimo iš Kijevo.
16 val. 10 min. Ukrainos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad Rusija nori sužlugdyti keturšales derybas Ženevoje.
„Rusija bijo derybų Ženevoje. Turime pagrindo manyti, kad Rusija darys viską, kas įmanoma, kad žlugtų derybos, kurios numatytos balandžio 17 dieną“, – pareiškė Ukrainos URM viceministras Danyla Lubkivskis.
URM informacinės politikos departamento vadovas Jevhenas Perebyjnisas, savo ruožtu, pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi šioms deryboms ir jau patvirtino, jog jose dalyvaus laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.
„Jeigu šios derybos bus sužlugdytos, tai dėl Rusijos kaltės; nes ji, mūsų nuomone, stengiasi daryti viską, kad sutrukdytų šioms deryboms“, – sakė J.Perebyjnisas.
15 val. 55 min. Ukrainos prezidento pareigas einantis O.Turčynovas telefonu kalbėjosi su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu ir patarė padėtį rytų Ukrainoje. Donecko ir Luhansko srityse Rusija kartoja Krymo scenarijų. Pasak O.Turčynovo, Ukraina būtų ne prieš atlikti bendrą antiteroristinę operaciją kartu su JT taikdarių pajėgomis.
15 val. 25 min. Ukraina perdavė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai dalį įrodymų, kad teroristų veiksmus Ukrainos rytuose inspiravo Rusija. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė užsienio reikalų viceministras Danila Lubkivskis. Ukraina pažadėjo visus įrodymus pateikti artimiausiu metu.
15 val. 20 min. Ukrainos laikinasis prezidentas ir parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą.
„Rusijos Federacija reaguoja labai neadekvačiai, o tai dar kartą patvirtina, jog būtent Donbase nėra priešpriešos tarp ukrainiečių, tačiau vyksta slapta ir jau ne visai slapta Rusijos agresija prieš mūsų šalį“, - sakė jis pirmadienį per Aukščiausiosios Rados Taikinamosios tarybos susitikimą.
Pasak O.Turčynovo, Rusija vieša palaiko tuos asmenis, „kuriuos ji permeta į Ukrainos teritoriją“.
„Ji remia teroro aktus, remia teisėsaugininkų bei piliečių žudymą, ir jau tai daro viešai“, - pabrėžė laikinasis prezidentas.
O.Turčynovas taip pat pažymėjo, kad Rusija netgi kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą su iniciatyva surengti posėdį dėl situacijos Pietryčių Ukrainoje.
„Tačiau dar vakar civilizuotų šalių atstovai davė atkirtį (Rusijai), - pridūrė jis.
15 val. 15 min. Viso labo 20 separatistų grupė užėmė Donecko apskrities Ždanivkos miesto tarybos pastatą ir iškabino „Donecko respublikos“ vėliavą. Pastato užėmimui niekas nekliudė.
Užėmimo organizatorius paskelbė, kad dabar Ždanivka – Donecko respublikos dalis, o vietos valdžia, esą, perėjo į separatistų pusę.
15 val. 10 min. Pirmadienio popietę separatistai įteikė Luhansko gubernatoriui Michailui Bolotskiui reikalavimą atsiskirti nuo Kijevo – jis turi pasirodyti tiesioginiame televizijos eteryje ir viešai paskelbti, kad yra nepavaldus Kijevo valdžiai. Jeigu to nepadarys, tai grasinama trečiadienio popietę surengti Luhansko miesto administracijos pastato šturmą. Šiuo metu svarbią instituciją saugo gausios Ukrainos vidaus kariuomenės pajėgos.
14 val. 50 min. Per Horlivkos milicijos pastato šturmą nukentėjo daugiau kaip dešimt milicininkų. Padalinio vadovas Andrejus Kriščenka su daugybinėmis traumomis paguldytas į ligoninę. Kiti daugiau kaip 10 milicininkų patyrė įvairaus sunkumo traumas. Kur jie šiuo metu – nežinoma.
14 val. 45 min. Į Slovjansko miestą atvyko keletas karinių sunkvežimių, kuriuose, pasak liudininkų – pastiprinimas kovotojams.
Iš žurnalistų, bandžiusių filmuoti atvykusius, buvo atimta aparatūra.
Slovjansko miesto taryboje „žali žmogeliukai“ 15 valandą žada surengti spaudos konferenciją.
Kariškiai ginkluoti kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir Dragunovo snaiperių šautuvais.
Anksčiau šie asmenys prisipažino atvykę iš Krymo.
14 val. 30 min. Vokietija pirmadienį pareiškė įžvelgianti daug ženklų, kad Rusija pralaiko prorusiškus ginkluotus aktyvistus, užiminėjančius vyriausybinius pastatus rytų Ukrainoje.
„Esama daug ženklų, kad ginkluotos grupuotės, veikiančios rytų Ukrainoje, yra palaikomos Rusijos, – sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas. – Pažvelgus į kai kurių tų grupuočių išvaizdą, uniformas ir ginkluotę, būtų sunku pasakyti, kad tai savigynos pajėgos, spontaniškai suformuotos civilių.“
14 val. 25 min. Didžioji Britanija pirmadienį paragino Europos Sąjungą susitarti dėl „tolesnių sankcijų“ Rusijai, reaguojant į augančią krizę Ukrainoje.
„Aš šiandien įrodinėsiu, kad reikia imtis tolesnių sankcijų, atsakant į Rusijos elgesį... (Krizės) eskalavimas turi sulaukti pasekmių“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
14 val. 20 min. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainoms rytiniams regionams, kuriuose gyvena daug rusakalbių, turėtų būti leista prisidėti rengiant būsimos valstybės struktūros projektą, dėl kurio, pasak Kijevo, ateinantį mėnesį gali būti surengtas referendumas.
S.Lavrovas pažymėjo, jog Rusija nėra suinteresuota, kad Ukraina suskiltų, tačiau Maskva nori, kad Kijevas sudarytų vienodas galimybes visiems šalies piliečiams.
„Dar nežinau detalių apie referendumą, kuris, kaip buvo paskelbta, vyks gegužės 25 dieną“, – S.Lavrovas sakė per spaudos konferenciją po susitikimo su Sudano diplomatijos vadovu.
„Sulipdyti kažkokį tekstą Aukščiausioje Radoje, nedalyvaujant regionams, o vėliau pateikti jį referendumui – tai neatitinka kriterijų, apie kuriuos kalbama (Ukrainos) pietryčiuose, – aiškino jis. – Mes palaikome pietvakarių poziciją.“
„Tegul kiekvienas politinis veikėjas kiekvienas regionas be jokių išimčių išsako savo interesus – ir tuo remdamiesi ieškosime bendro vardiklio. Tuomet pasieksime konstituciją, kuri iš tikrųjų vienija ir užtikrina žmonių interesus“, – pažymėjo S.Lavrovas
14 val. Horlivkos milicijos būstinė jau užimta. Buvo užimta budėtojų dalis, kur buvo keletas milicijos darbuotojų. Po šturmo pastatas užsidegė. Iš pirmojo aukšto lango matėsi dūmai. Ant administracinio pastato separatistai iškabino Rusijos ir vadinamosios Donecko Respublikos vėliavas.
Pastate šturmo dalyviai sumušė vieną iš milicininkų. Separatistai kurį laiką neleido greitosios pagalbos automobiliui išvežti sužeistojo ir reikalavo, kad jis atsiklauptų ant kelių.
Po šturmo Horlivkos milicijos batalionas perėjo į prorusiškų aktyvistų pusę.
13 val. 25 min. Luhanske grupė asmenų, buvusių prie užimto Ukrainos saugumo tarnybos pastato, pasuko link Luhansko apskrities administracijos pastato.
13 val. 15 min. Bent 100 prorusiškų separatistų pirmadienį puolė milicijos būstinę Ukrainos rytiniame Horlivkos mieste, pranešė vienas incidento liudininkas.
Ukrainos televizijos reportaže buvo matomas greitosios pagalbos medikai, teikiantys pagalbą žmonėms, kurie veikiausiai buvo sužeisti per pagrindinės milicijos būstinės šturmą tame Donecko regiono mieste, turinčiame apie 300 tūkst. gyventojų.
Separatistai įėjo į Horlivkos milicijos būstinę, milicininkai atsisakė sudėti ginklus. Mitinguotojai grasina - jeigu milicija nepereis "į liaudies pusę", jie bus sušaudyti.
13 val. 10 min. Situacija Ukrainos pietrytiniuose regionuose turi būti sureguliuota derybų keliu, nenaudojant jėgos, pareiškė ekspremjerė ir kandidatė į prezidento postą Julija Tymošenko.
„Pirmasis pasirinkimas yra skubus jėgos panaudojimas, kuris beveik neabejotinai veda prie didžiulio masto kraujo praliejimo“, - interviu Ukrainos televizijai sakė partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė.
„Esu tikra, kad atsakingi valstybės lyderiai negali sutikti su tokiu pasirinkimu“, - pabrėžė ji.
„Antrasis pasirinkimas yra derybos aukščiausiu tarptautiniu lygiu. Visi dabar to tikisi. Jei aukščiausi užsienio reikalų ministerijų pareigūnai dabar susitinka Ženevoje, tai rodo, kad visas pasaulis dabar sutelkęs dėmesį į Ukrainą ir mėgina spręsti Ukrainos problemas“, - sakė J.Tymošenko.
13 val. 05 min. Regionų partija pasisakė prieš jėgos scenarijų ir armijos naudojimą rytiniuose Ukrainos regionuose. Trečiadienį, balandžio 16 d., partija Donecke surengs neeilinį suvažiavimą.
13 val. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino Vakarų šalis ribas peržengiančia veidmainyste dėl krizės Ukrainoje, kur protestai rytiniuose ir pietiniuose regionuose išprovokavo naują smurto prasiveržimą praeitą savaitgalį.
„Ne pro šalį prisiminti, kaip smurtas Maidane (Nepriklausomybės aikštėje Kijeve), kuris pareikalavo dešimtis žmonių gyvybių, buvo vadinamas demokratija, o taikūs protestai, dabar vykstantys pietryčiuose, vadinami terorizmu ir skelbiama apie armijos panaudojimą vadinamajai antiteroristinei operacijai surengti, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas. – Veidmainystė tiesiog peržengia visas ribas.“
12 val. 40 min. S.Lavrovas pareiškė, kad Maskva norėtų sulaukti Vašingtono paaiškinimų dėl Rusijos žiniasklaidos pranešimų, esą JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Johnas Brennanas aplankė Ukrainos sostinę savaitgalį.
„Norėtume suprasti, ką reiškia pranešimai apie nepaprastąjį CŽV direktoriaus, pono Brennano, vizitą Kijeve, – S.Lavrovas sakė žurnalistams Maskvoje. – Kol kas negavome jokių protingų paaiškinimų.“
12 val. 30 min. Kinijoje besilankantis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pranešė, kad tiek Berlynas, tiek Pekinas nėra suinteresuoti Krymo aneksijos precedentais, rašo „Reuters“.
„Įvykiai Ukrainoje kelia rūpestį, Vokietija ir Kinija suinteresuotos užtikrinti, kad Krymo atvejis tarptautiniuose santykiuose netaptų precedentu“, - kalbėjo ministras.
JAV valstybės departamento sekmadienį išleistame pranešime rašoma, kad dabartinius neramumus, kaip ir Kryme, kursto Rusija.
„Daugelis separatistų vilki neperšaunamomis liemenėmis ir uniformomis, nuo kurių nuplėšti skiriamieji ženklai, taip pat nešiojasi Rusijoje pagamintus ginklus, - rašoma pranešime. - Dabartinės operacijos labai panašios į vasarį vykusias Kryme, kuomet viskas baigėsi neteisėta Rusijos karine intervencija į pusiasalį. Balandžio 12-tosios įvykiai rodo, kad Maskva dabar naudoja tokią pačią taktiką - skatina separatizmą, pamina Ukrainos suverenitetą ir pažeidžia tarptautinę teisę“.
11 val. 57 min. Separatistai ruošiasi šturmuoti Donecko apskrities Jasinovatajos miesto administracijos pastatą. Prie jo susirinkę asmenys su Georgijaus kaspinais.
11 val. 50 min. O.Turčynovas neatmeta galimybės kartu su prezidento rinkimais gegužę surengti referendumą dėl Ukrainos federalizacijos. Referendumas būtų surengtas, jeigu parlamentas priimtų atitinkamą sprendimą.
„Esu tikras, jog didelė ukrainiečių dauguma per tą referendumą, kuris, jeigu parlamentas taip nuspręstų, galėtų būti surengtas kartu su prezidento rinkimais, palaikytų nedalomą, nepriklausomą, demokratinę ir vieningą Ukrainą“, – jis sakė pirmadienį per parlamentinių frakcijų seniūnų ir komitetų pirmininkų pasitarimą Kijeve.
„Esu tuo įsitikinęs ir neabejoju, kad visi čia sėdintys palaiko tokią poziciją“, – pridūrė O.Turčynovas.
11 val. 45 min. Slaviansko mieste tvyro didelė įtampa. Žmonės mėgino dirbti kaip įprasta, tačiau švietimo įstaigos buvo uždarytos, o tėvams buvo patarta neišleisti vaikų iš namų.
38 metų banko darbuotojas Oleksejus Myzenka buvo savo įprastoje darbo vietoje, bet nurodė, kad kartu su žmona paragino savo sūnų, studijuojantį rytiniame Charkovo mieste, neiti į paskaitas pirmadienį.
„Nenorime, kad jam kas nutiktų, - sakė O.Myzenka. - Aišku, kad kai kurie žmonės išsigandę. Tačiau ji vis tiek laukia eilėse savo pensijų.“
O.Myzenka pridūrė, kad jo žmona, dirbanti mokytoja, telefonu gavo miesto administracijos perspėjimą, kad pamokos atšaukiamos iki atskiro pranešimo.
62 metų Iryna Zemlianskaja, dirbanti vaistininke, sakė: „Aš einu į darbą. Jie žadėjo panaudoti jėgą daug kartų, tačiau nieko nepadarė. Niekas daugiau nebebijo.“
11 val. 40 min. Kandidatė į prezidentus Julija Tymošenko pasisakė prieš antiteroristinę operaciją. Jos įsitikinimu, jėgos panaudojimas beveik garantuotai reikš kraujo praliejimą ir atitinkamą Rusijos reakciją.
11 val. 15 min. Apie 150 separatistų bando patekti į Donecko apskrities Horlivkos miesto milicijos padalinį. Milicininkai užsibarikadavo ir ruošiasi atremti galimą šturmą.
11 val. 05 min. Vangiai vykstant antiteroristinei operacijai, Ukrainos prezidento pareigas einantis O.Turčynovas atleido Ukrainos saugumo tarnybos Kovos su terorizmu centro vadovą Vitalijų Cyhanoką ir vietoj jo paskyrė Vasilijų Krutovą.
Taip pat jis paskirtas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo pirmuoju pavaduotoju.
Atitinkami dekretai pirmadienį buvo paskelbti oficialioje valstybės vadovo interneto svetainėje.
O.Turčynovas taip pat pakeitė SBU Kovos su terorizmu taržinybinės koordinacinės komisijos sudėtį.
Remiantis pirmadienį prezidento spaudos tarnybos paskelbtu potvarkiu, šioje komisijoje V.Cyhanoką pakeitė V.Krutovas.
V.Cyhanokas SBU vadovo pirmuoju pavaduotoju buvo paskirtas gegužės 1 dieną, o SBU Kovos su terorizmu centro vadovo pareigas pradėjo eiti balandžio 7 dieną, nurodoma prezidento dekretuose.
10 val. 55 min. Ukrainos specialiosios tarnybos šalies teritorijoje sulaikė Rusijos centrinės žvalgybos valdybos darbuotojus, dalyvavusius kurstant susipriešinimą Rytų Ukrainoje.
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos vadovo Andrejaus Parubijaus, tarp sulaikytųjų yra ir Ukrainos piliečių – tai yra, agentų, kurie buvo „užkonservuoti“.
„Tai, ką mes matėme Slavianske – teroristai, atvykę iš užsienio, - pabrėžė A.Parubijus ir piktinosi, kad smogikai prisidengia civiliais gyventojais. - Mes jiems – patrankų mėsa“, - sakė jis.
10 val. 40 min. Į palei Ukrainos sieną esančią Moldovos Padniestrės sritį iš Rusijos masiškai vyksta „sportiškos išvaizdos žmonės“ civiliais drabužiais. Apie tai pranešė grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas.
Pradžioje žmonių grupės atvyksta į Kišiniovą, tada organizuotai vyksta į Padniestrę.
Pirmadienio naktį kai kuriose Rusijos armijos dalyse, esančiose Ukrainos pasienyje, buvo paskelbta pilna karinė parengtis.
Taip pat fiksuojamas Rusijos karinių pajėgų gausėjimas palei Ukrainos rytines sienas.
Slavianske stiprinamos barikados
120 tūkst. gyventojų turinčiame Slavianske, separatistai užgrobė trijų aukštų milicijos vadavietę ir Ukrainos saugumo tarnybos (UST) atstovybę, o pirmadienio rytą mieste tvyrojo įtampa. Priešais policijos būstinę solidarumą separatistams reiškė apie 40 protestuotojų, o ginkluoti sukilėliai šildėsi prie laužų. Įėjimai į pastatą vis dar užbarikaduoti, nėra jokių ženklų, jog sukilėliai ketina paklusti Ukrainos prezidento ultimatumui.
Pasak "Reuters" korespondento, Rusijos vėliava pirmadienį 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku tebebuvo iškelta ant milicijos būstinės – vieno iš dviejų pastatų, kuriuos laiko užėmę separatistai. Ginkluoti kaukėti vyrai tebebudėjo prie barikadų, pastatytų prie milicijos skyriaus iš smėlio maišų.
Atvažiavęs sunkvežimis, regis, atgabeno daugiau padangų, kurios kraunamos ant barikadų, kad jas sutvirtintų.
Slavianske padėtis įtempta, nuo teroristų rankos jau žuvo keturi žmonės. Du saugumo tarnybos pareigūnai buvo nušauti šturmuojant patikros postą palei miestą, o dar du piliečiai buvo sušaudyti automobilyje tiesiog gatvėje.
Į tautą sekmadienį kreipęsis O.Turčynovas pareiškė, kad neramumus Ukrainoje kursto Rusija, tačiau pažadėjo nepersekioti sukilėlių, kurie iki pirmadienio 9 val. ryto savanoriškai sudės ginklus.
"Ukrainos herojų kraujas buvo pralietas Rusijos kare prieš Ukrainą, - kalbėjo prezidentas. - Agresorius nesustojo ir toliau destabilizuoja rytines šalies sritis. Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas nusprendė pradėti plataus masto antiteroristinę operaciją, kurioje dalyvaus kariuomenė. Neleisime Rusijai pakartoti Krymo scenarijaus rytuose".
Miliciją papirkinėja Rusija Ukrainos separatistams ir Rusijos diversantams taip puikiai sekasi veikti rytų Ukrainoje dėl to, kad jie dirba kartu su dalimi vietinių milicininkų. Apie tai pranešė karinių ir politinių tyrimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas, rašo liga.net.
„Anksčiau mes nustatėme, kad lojalių valdžiai VRM darbuotojų Donecko apskrityje 30 proc. (atitinkamai, 70 proc. - diversantai arba palaikantys ekstremistų pusę). Šiuo metu padarėm išvadą, kad mūsų vertinimai dėl lojalių valdžiai teisėsaugininkų buvo per geri“, - rašė jis.
„Šiandien mes gavom informaciją apie tai, kad kai kurie iš separatistų grupių lyderių davė savo pavaldiniams nurodymus nešaudyti į vietinius milicininkus – atseit, jie „savi““, - pažymėjo D.Tymčiukas.
Pasak jo, rusai papirkinėja vietinius milicininkus, taip pat ir žadėdami didelius atlyginimus. Milicininkams, per mėnesį Ukrainoje uždirbantiems 300 dolerių, sakoma,, kad gretimoje Rostovo apskrityje eilinis Rusijos policijos darbuotojas gauna 1200 dolerių. Taip ukrainiečiams sukeliamas noras „tapti Rusijos dalimi“.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą kurstant smurtą
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą kurstant kruviną smurtą Rytų Ukrainoje. Skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čurkinas įspėjo Ukrainos vyriausybę dėl karinės operacijos prieš ginkluotus prorusiškus aktyvistus, kurie keliuose šalies miestuose laiko užėmę administracinius ir policijos pastatus. Ukrainos atstovas JT Jurijus Sergejevas tuo tarpu kalbėjo apie „Rusijos inscenizuotą“ puolimą, praneša agentūra AFP.
V.Čurkinas sakė, kad tik Vakarai gali nutraukti „pilietinį karą“ Ukrainoje. Kijevas esą turi nedelsiant liautis naudoti jėgą prieš šalies rytuose gyvenančius ukrainiečius ir pradėti „tikrą dialogą“.
JT ambasadorė JAV Samantha Power savo ruožtu kaltino Rusiją, kad ji pati kursto neramumus Ukrainoje. Įvykiai yra surežisuoti Rusijoje ir Rusijos, sakė ji. Pareigūnė paragino Maskvą atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.
Britų ambasadorius JT Markas Lyallas Grantas teigė, kad Rusija mėgina žmonėms Ukrainoje primesti savo valią, skelbdama „neteisingą informaciją, baugindama ir vykdydamas agresiją“. Jo kolega iš Prancūzijos Gerardas Araud, turėdamas omenyje Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, sakė, kad scenarijus Rytų Ukrainoje primena įvykius Juodosios jūros pusiasalyje prieš mėnesį.
Parengė Jurgita Noreikienė
