Iki antradienio centrinė vyriausybė veikė gana pasyviai, kone bejėgiškai stebėdama prorusiškų aktyvistų veiksmus Donecko srityje. Pastarieji, padedami Rusijos specialiųjų agentų – vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ mažiausiai 9 miestuose užėmė vyriausybinius pastatus ir pareiškė siekiantys referendumo dėl autonomijos.
Susirėmimai tarp centrinės valdžios į regionų atsiųstų tvarkdarių ir separatistų įsiplieskė Kramatorsko oro uoste į pietus į vienu neramumų židinių tapusio Slovjansko miesto.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas, laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas netrukus pareiškė, kad Ukrainos specialiosios pajėgos atkovojo iš federalizacijos šalininkų anksčiau buvusį užimtą Kramatorsko oro uostą.
„Dabar man paskambino iš Donecko srities. Ukrainos specialiosios paskirties pajėgos išvadavo nuo teroristų oro uostą Kramatorsko mieste“, – pranešė O.Turčynovas per parlamento plenarinę sesiją antradienį.
Iš Kramatorsko į pasaulį skriejo skirtingai pranešimai apie susirėmimus. Antai Rusijoje Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida skelbė apie 4-11 aukų, o politikai iškart reiškė susirūpinimą.
Rusija pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl pranešimų apie aukas Ukrainos rytuose, kur Kijevas vykdo antiteroristinę operaciją prieš prorusiškus separatistus.
„Pranešimai, kuriuos mes gauname, kelia didžiulį nerimą. Iš visko matyti, kad įvykiai ima plėtotis pagal blogiausią scenarijų“, – sakė Konstantinas Dolgovas, kuris yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žmogaus teisių srityje, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad per jėgos struktūrų operaciją Kramatorsko oro uoste, niekas iš ukrainiečių nenukentėjo.
„Aukų ir nukentėjusiųjų tarp kariškių nėra“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ vienas gynybos pareigūnų. Tačiau jis nieko nepasakė apie nuostolius priešininkų pusėje.
Anot šio šaltinio, per minėtą operaciją veikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai ir technika.
Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba paneigė informaciją, neva kariai perėjo į „liaudies šauktinių kariuomenę“ ir federalizacijos šalininkai užgrobė ginklų.
09 val. 40 min. Rusijos prezidentas V.Putinas antradienį Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui pareiškė, jog nori, kad ši pasaulinė organizacija aiškiai pasmerktų Ukrainos vykdomą „antikonstitucinę“ karinę operaciją prieš separatistus šalies rytuose.
V.Putinas per pokalbį telefonu Ban Ki-moonui sakė, kad Rusija tikisi „aiškaus Jungtinių Tautų ir tarptautinės bendrijos pasmerkimo antikonstituciniams Ukrainos veiksmams“, kurie, pasak Kremliaus vadovo, smarkiai pablogino krizę toje šalyje, sakoma Rusijos prezidento spaudos tarnybos išplatintame pareiškime.
09 val. 30 min. Rusijos prezidentas V.Putinas perspėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kad Ukraina dabar atsidūrė prie pilietinio karo ribos, kai Kijevas pasiuntė armiją prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.
„Rusijos prezidentas pažymėjo, kad smarkus konflikto eskalavimas iš esmės stato šalį prie pilietinio karo ribos“, - trečiadienį nurodė Kremlius pranešime apie dviejų lyderių telefoninį pokalbį.
Kita vertus, abu lyderiai pabrėžė svarbią suplanuotų keturšalių derybų dėl Ukrainos, kuriose ketvirtadienį dalyvaus aukščiausio rango diplomatai iš Rusijos, Europos Sąjungos, JAV ir Ukrainos, reikšmę.
„Buvo išsakyta viltis, kad per susitikimą Ženevoje pavyks pasiųsti aiškų signalą, kuris padės situaciją grąžinti į taikią vagą“, - sakoma pranešime.
Kremliaus pranešime Ukrainos armijos pasiuntimas į rytinę šalies dalį nusakomas kaip „antikonstitucinis kursas jėga nuslopinti liaudies protestų veiksmus.“
V.Putinas taip pat pažymėjo A.Merkel, jog yra svarbu stabilizuoti Ukrainos ekonomiką ir užtikrinti, kad Rusijos dujų tiekimas Europai nebūtų sutrikdytas.
Atskirame pokalbyje telefonu su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, V.Putinas dėl eskalacijos išimtinai kaltino Kijevo vyriausybę.
V.Putinas „nurodė, kad smarki eskalacija yra pasekmė neatsakingos Kijevo politikos, kuri nepaiso rusiškai kalbančių šalies gyventojų legitimių teisių ir interesų.“
Jis pridūrė, kad jėgos panaudojimas prieš „liaudies protestų judėjimus“ rytinėje Ukrainoje yra „nepriimtinas.“
23 val. 34 min. Unian.net skelbia paviešintus įrašus tarp separatistų, kurie užėmę administracijos pastatą ir jų koordinatorių iš Maskvos. Rusai tarpusavyje susirašinėjo „Skype“.
Nutekinti įrašai atskleidžia, kad separatistų veiksmai koordinuojami iš Maskvos, o artimiausiu metu provokatoriai laukia dar didesnio pastiprinimo.
Įrašus galite pamatyti čia.
22 val. 55 min. Pasak Ukrainos vicepremjero Vitalijaus Jaremos Doncecke, Slavjanske veikė Rusijos kariai. Jie užėminėjo administracijos pastatus ir kitus objektus.
20 val. 35 min. Ukrainos vidaus reikalų ministerija pateikė išsamią informaciją apie Kramatorsko karinio oro uosto išlaisvinimą iš separatistų. Antoteroristinėje operacijoje dalyvavo specialaus VRM padalinio „Omega“ ir saugumo tarnybos specialaus padalinio „Alfa“ kariai.
Operacija apsiėjo be aukų iš Ukrainos teisėsaugininkų pusės, iš separatistų pusės – vienas asmuo sužeistas. Tikslinamas paimtųjų į nelaisvę separatistų skaičius.
Ministerijos atstovai pabrėžė, kad šiuo momentu antiteroristinė operacija atlikta tiktai Kramatorske.
„Slavjanske kol kas nei technikos, nei žmonių nėra“, - sakė atstovas ir paprašė neskleisti nepatikrintos informacijos ir nekelti panikos tarp vietos gyventojų.
20 val. 25 min. Rusijos žiniasklaidoje pasirodė įvairių pranešimų apie antiteroristinės operacijos Ukrainos rytuose aukas, tačiau jų nepatvirtino nei Ukrainos pareigūnai, nei vietos separatistų atstovai. Nepaisant to, Rusija pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl pranešimų apie aukas Ukrainos rytuose, kur Kijevas vykdo antiteroristinę operaciją prieš prorusiškus separatistus.
„Pranešimai, kuriuos mes gauname, kelia didžiulį nerimą. Iš visko matyti, kad įvykiai ima plėtotis pagal blogiausią scenarijų“, – sakė Konstantinas Dolgovas, kuris yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žmogaus teisių srityje, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
20 val. 15 min. Ukrainos ginkluotosios pajėgos per operaciją Kramatorske paėmė į nelaisvę separatistų, konkretus jų skaičius neskelbiamas.
20 val. 10 min. Ukrainos saugumas perėmė Donecko apskrities administraciją užėmusių separatistų „Skype“ susirašinėjimus su Maskva. Iš susirašinėjimų aiškėja jų ryšiai su Krymo separatistų vadovu Sergejumi Aksionovu ir kitais prorusiškais Krymo atstovais. Buvo susirašinėjama apie „Krymo scenarijaus“ pakartojimą Donecke, separatistai važinėjo instrukcijų į Maskvą.
20 val. 05 min. Ukrainos gynybos ministerija konstatavo, kad Kramatorske padėtis stabilizavosi. „Šiuo metu situacija Kramatorsko oro uoste stabilizavosi. Ginkluotų konfliktų nefiksuojama. Tikrinama informacija apie sužeistuosius. Oro uostą kontroliuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai, operacijai ir toliau vadovauja Ukrainos saugumo tarnyba. Situacija sekama“, - teigia ministerija.
19 val. 15 min. Pasak Slovjansko merės, smogikus, šturmavusius miesto administracinius pastatus, priglaudė vietos stačiatikių centras.
Savo ruožtu „Unian“ korespondentui taip pat pranešė tarpusavyje nesusiję vietiniai Slovjansko ir Sviatogorsko gyventojai, kad vadinamasis rusų diversantų centras įsikūrę Sviatogorsko stačiatikių vienuolyne.
19 val. 05 min. Separatistų užimtoje Donecko apskrities administracijoje laikosi apie 500 kovotojų, pusė jų ginkluoti, praneša grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius. Jiems vadovauja 5 vadai, vienas iš jų neslepia, kad yra kariškis iš Rusijos Rostovo srities.
18 val. 57 min. Po Slovjansko miestą važinėja separatistų automobilis ir kviečia visus gyventojus kuo skubiau rinktis į mitingą.
18 val. 55 min. Partijos „Batkivščyna“ lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad tai, kas vyksta šalies Rytuose – Rusijos pradėtas naujo tipo karas prieš Ukrainą. „Vyksta Ukrainos užėmimas naujo tipo karu“, - sakė ji.
18 val. 45 min. Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčiukas „Facebook“ parašė, kad antiteroristinė operacija Ukrainoje dar neprasidėjo – dar tiktai baigiasi jos paruošiamasis etapas.
18 val. 40 min. Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas pasidžiaugė, kad Kramatorsko oro uostas apgintas nuo teroristų, ir pažadėjo, kad netrukus teroristų neliks ir Donecke.
„Aš įsitikinęs, kad greitai Donecke ir kituose regionuose teroristų nebebus, jie bus ant teisiamųjų suolo, kur jiems ir vieta“, - sakė jis.
18 val. 35 min. Kramatorsko „savigyna“ pripažįsta, kad Ukrainos kariškiai perėmė oro uosto kontrolę, bet pabrėžia, kad patį miestą tebekontroliuoja federalizacijos šalininkai. „Mes į jį nieko neįsileism“, - tvirtina jie. Mūšis oro uoste baigėsi, „savigyna“ praneša apie vieną sužeistąjį iš savo pusės.
18 val. 20 min. Slovjansko separatistinių savigynos pajėgų koordinatorius Nikolajus, nenorintis skelbti pavardės, nepatvirtino informacijos apie prasidėjusį miesto šturmą. "Slovjanske padėtis įtempta, bet šarvuotos technikos ir kariškių kol kas nėra", - sakė jis.
18 val. 08 min. Charkove milicija krečia separatistų organizacijos "Borotba" būstinę. Taip pat identifikuoti 26 separatistai, kurie bandė užimti miesto administracijos pastatą Nikolajeve,
17 val. 55 min. Pranešama, kad Ukrainos pajėgos jau atrėmė separatistų ataką Kramatorsko oro uoste. Rusijos žiniasklaida rašo apie 4 žuvusiuosius.
„Oro uostas – patikimai apsaugotas, todėl ataka buvo atremta. Iš mūsų pusės nukentėjusiųjų nėra. O lėktuvai ir sraigtasparnis buvo pakelti, nes buvo neaišku, kaip baigsis šturmas, todėl, kad apsaugotume techniką, ją pakėlėme į dangų“, - sakė šaltinis iš Ukrainos jėgos struktūrų.
17 val. 50 min. Ukrainos pirmasis vicepremjeras Vitalius Jerema pranešė, kad jau nustatyta, kas yra „žalieji žmogeliukai“, veikiantys Kramatorske ir Slovjanske – tai 45-ojo Rusijos desantininkų gvardiečių pulko kariai. Šis pulkas pasižymėjo kovose Šiaurės Kaukaze, Gruzijoje.
17 val. 45 min. Slovjansko merė Nelia Štepa pareiškė, kad į miestą atvykę ginkluoti asmenys atsivežė apie tūkstantį automatų, apie 100 granatsvaidžių „Mucha“, kurie pramuša tanko šarvus. Taip pat „žalieji žmogeliukai“ konfiskavo iš milicijos 400 pistoletų ir 20 automatų ir išdalino gyventojams. Pasak merės, laukiama antradienio vakaro, kada prasidės antiteroristiniai veiksmai, ir jie tada pasikvies Rusijos karius. Tačiau, pasak jos, niekas Slovjanske nenori į Rusiją.
17 val. 35 min. Socialiniuose tinkluose rašoma, kad Kramatorske numušti du Ukrainos sraigtasparniai. Oficialiai ši informacija nepatvirtinta.
17 val. 30 min. „Į Slovjanską ką tik įvažiavo Ukrainos VRM kolona: 500 kariškių, 20 šarvuočių, 2 sraigtasparniai, keletas autobusų“, - „Twitter“ pranešė žurnalistė Ana Lazareva.
Ukrainos kariškiai šarvuota technika visiškai užblokavo įvažiavimus į miestą.
17 val. 23 min. Kramatorsko gyventojai praneša, kad Ukrainos šarvuotoji technika pajudėjo link Slovjansko, kur vietos valdžios ir saugumo įstaigas užėmę laiko ginkluoti asmenys. Tarp jų, kaip skelbiama, gali būti įsimaišę ir Rusijos specialiųjų pajėgų kariai. Pranešama, kad Kramatorske blokuojamas mobilusis ryšys.
17 val. 12 min. Prorusiški aktyvistai skelbia, kad per šturmą Kramatorsko aerodrome sužeisti du jų nariai. Ukrainos valdžios teroristais vadinami ginkluoti asmenys tvirtina, kad aerodrome yra dešimtys Ukrainos šarvuočių, tankų ir kitos sunkiosios technikos. Tuo tarpu Kremliaus propagandos ruporu vadinamas kanalas "Russia Today" jau skelbia apie 11 žuvusiųjų.
17 val. 02 min. Ukrainos tynybos ministerija patvirtino, kad Kramatorske vyksta karinė operacija. Liudininkai praneša, kad netoli aerodromo girdisi šūviai. Vietos gyventojai tikino girdėję papliūpas iš automatinių ginklų, o danguje ratus nuolat suka šturmo lėktuvai Su-25 ir naikintuvai Su-27. Pranešama, kad per mūšius sužeisti keli žmonės.
16 val. 53 min. Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, kaip pranešama, užfiksuotas naikintuvas Su-27 skraidantis virš Kramatorsko karinio aerodromo. Vaizdo įraše girdimas vyro balsas. Vyras pasakoja, kad danguje skraido naikintuvas. Tada jis pastebi, kad naikintuvas esą kažką paleido. Vėliau girdisi garsas, panašus į Su-27 naudojamo pabūklo GSH-30 papliūpą.
16 val. 42 min. Rusijos gynybos ministerija paaiškino, kodėl neperduoda Ukrainai žadėtos karinės technikos. Ši esą gali būti panaudota prieš taikius gyventojus Rytų Ukrainoje. Ukrainiečiai anksčiau šiandien pasiskundė, kad žadėjusi atdiuoti visą Kryme likusią karinę technika Rusija nesilaiko pažadų. Esą į Ukrainą trukdoma išgabenti 60 šarvuočių BTR ir 27 benzinvežius.
16 val. 40 min. Liga.net praneša, kad Rytų Ukrainoje esantį Kramatorsko karinį aerodromą bandė šturmuoti ginkluotų asmenų grupuotė. Skelbiama, kad ginkluoti asmenys, praminti "žaliaisiais žmogeliukais" atakavo bazės administracijos pastatą. Kiek anksčiau tie patys nežinomi ginkluoti asmenys su Rusijoje populiariomis Šv.Giorgijaus juostelėmis šturmavo Kramatorsko milicijos būstinę ir ją nusiaubė.
Taip pat pranešama, kad vienas Ukrainos šturmo lėktuvas Su-25 bandė leistis ant nusileidimo tako, tačiau į orlaivį buvo pradėra ugnis iš automatinių ginklų. Į orą pakilo daugiau šturmo lėktuvų Su-25, kurių kabinos yra šarvuotos ir atsparios lengvųjų šaulių ginklams.
15 val. 42 min. Ukrainos rytuose kelyje į Slovjanską, kur prorusiški kovotojai yra užėmę vyriausybinius pastatus, antradienį pastebėta 10 tankų, 10 šarvuočių ir septynių autobusų su Ukrainos specialiosiomis pajėgomis virtinė.
Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, minėtoji kolona kolona yra maždaug už 40 kilometrų į šiaurę nuo šio miesto.
Dabartiniai Ukrainos vadovai anksčiau antradienį paskelbė, kad atsiskirti siekiančiame rajone pradėta „plataus masto antiteroristinė operacija“.
15 val. 25 min. Bliūkšta dar vienas Rusijos ir jos palaikomų prorusiškų aktyvistų aktyviai skleidžiamas mitas apie Ukrainoje neva pažeidžiamas rusakalbių teises. Rytų Ukrainoje gyvenantys etniniai rusai melavo apie išpuolius prieš juos, kad pateisintų Rusijos kišimąsi, sakoma antradienį Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro paskelbtoje atskaitoje.
„Nors pavienių išpuolių prieš etninių rusų bendruomenę būta, jie nebuvo sistemingi ar plačiai paplitę“, - sakoma ataskaitoje, kuri buvo parengta po dviejų JT generalinio sekretoriaus patarėjo žmogaus teisių klausimais Ivano Šimonovičiaus vizitų Ukrainoje praėjusį mėnesį.
„Maidano protestų nuotraukos, smarkiai išpūsti pasakojimai apie ukrainiečių nacionalistų priekabiavimą prie etninių rusų bei neteisingi pranešimai apie tai, kad jie ginkluoti ateina persekioti etninių rusų Kryme buvo sistemingai naudojami kurti baimės ir nesaugumo atmosferą, kuri kelia abejonių dėl pritarimo Krymo integracijai į Rusijos Federaciją“, - teigiama dokumente.
Ataskaitoje, kurioje analizuojami įvykiai iki balandžio 2 dienos, raginama skubiai imtis pastangų užtikrinti įstatymo viršenybę, pagarbą žmogaus teisėms ir padaryti galą vadinamajai neapykantos kalbai - nacionalistinei retorikai bei rasinės ir religinės neapykantos kurstymui.
Vienas dešiniojo sparno judėjimas - „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), aktyviai dalyvavęs Maidano protestuose Kijeve, privertė sunerimti rusakalbių mažumą, rašoma ataskaitoje.
Pasak dokumento, būta daugybės pranešimų apie „Pravyj sektor“ aktyvistų smurtą prieš politinius oponentus ir buvusios valdančiosios Regionų partijos atstovus. Būtina ištirti įtarimus dėl galimo šio judėjimo aktyvistų dalyvavimo teisėsaugos institucijų pareigūnų nužudymuose, pažymima ataskaitoje.
Tačiau dokumente taip pat teigiama, kad remiantis visais vertinimais, su kuriais susipažino JT delegacija, „Pravyj sektor“ baimė yra neproporcinga.
Kryme, kur kovo 16 dieną vyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, būta „patikimų pranešimų“ apie priekabiavimą, savavališką areštą ir kankinimus, kurių taikiniais tapo aktyvistai ir žurnalistai, pasisakę prieš plebiscitą.
„Iš esmės nustatyta“, kad rusakalbiams gyventojams nebuvo grasinama, rašoma ataskaitoje.
Pasak dokumento, JT pareigūnai gavo „daug pranešimų apie balsų klastojimą“ per referendumą.
Ukrainoje gegužės 25 dieną numatyti prezidento rinkimai. JT pabrėžė, jog svarbu tinkamai tam pasirengti užtikrinant laisvą informacijos ir idėjų politiniais bei visuomeninei svarbiais klausimais sklaidą tarp piliečių, kandidatų ir išrinktų atstovų.
„Tai reiškia, kad laisva spauda ir kita žiniasklaida gali komentuoti visuomeninės reikšmės klausimus be cenzūros ar suvaržymų ir pateikti viešąją nuomonę“, - rašoma ataskaitoje.
15 val. 08 min. Anksčiau skelbusi, kad Ukrainai perduos Kryme laikytą karinę techniką Rusija jau ėmė laužyti pažadus. Be paaiškinimo neoficialiame pasienyje tarp rusų okupuoto Krymo ir Ukrainos žemyninės dalies buvo sustabdyta per 60 šarvuočių ir 27 benzinvežiai, skelbia portalas liga.net.
Pasak Krymo regioninio žiniasklaidos centro atstovo Vladislavo Selezniovo, rusų kariškiai nenori atiduoti juos dominančios karinės technikos. Feodosijoje buvusio Ukrainos jūrų pėstininko bataliono technikos esą iš viso neišleidžia iš karinio dalinio teritorijos, kurią dabar kontroliuoja rusai.
14 val. 59 min. Donecke prorusiškai nusiteikę kaukėti aktyvistai nuo apskrities administracijos pastato nuplėšė ir žemyn nusviedė Ukrainos herbą.
14 val 52 min. Apie demokratijos trūkumą ir visuotinės apkalusos būtinybę Ukrainoje nuolat pabrėžianti Rusija, regis, neketina pripažinti jokių Ukrainos rinkimų rezultatų. Apie tai informavo Rusijos Valstybės Dūmos Nepriklausomų valstybių sandraugos komiteto pirmininkas Leonidas Cluckis.
"Nesiūlysime jokių stebėtojų ir nepripažinsime tų rinkimų", - rėžė Rusijos parlamentaras, kalbėdamas apie gegužės 25 dieną vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus. Šiuose rinkimuose ketina dalyvauti apie tūkstantį stebėtojų iš Europos.
14 val. 32 min. Paaiškėjo daugiau detalių apie vieną kandidatų į Ukrainos prezidento postą, kuris pagarsėjo radikaliomis prorusiškomis pažiūromis, sumušimą. Politiką antradienį paryčiais sumušė įtūžusi minia.
Olehas Cariovas, tvirtinęs, kad Ukraina turėtų tapti Maskvos vadovaujamos Muitų sąjungos nare, o ne stengtis integruotis į Europą, buvo užpultas po to, kai davė interviu Ukrainos televizijai ICTV.
Pasak kritikų, iš šio politiko komentarų buvo galima daryti išvadą, jog jis pasisako už potencialią Rusijos pajėgų intervenciją Ukrainos neramiuose rytiniuose regionuose. O.Cariovas vėliau tai paneigė, sakydamas, kad yra kategoriškai nusistatęs prieš Rusijos pajėgų siuntimą į Ukrainą.
Įpykusių aktyvistų minia susirinko prieš televizijos studijos po to interviu, o įtūžį dar labiau pakurstė žinia, jog milicija kandidato automobilyje, stovėjusiame netoli to pastato, rado ginklų. Filmuotoje medžiagoje iš incidento vietos buvo matomi ginklai ir šovinių dėtuvės.
44 metų O.Cariovas, turintis itin mažą palaikymą, dvi valandas lūkuriavo televizijos studijoje, tačiau galiausiai išėjo į lauką. Nors jis buvo apsuptas asmens sargybinių, minia užpuolė kandidatą, apmėtė jį kiaušiniais ir galiausiai sumušė.
O.Cariovą buvo mėginama įsodinti į laukiantį greitosios pagalbos automobilį, bet ultradešiniojo nacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“) nariai jį sučiupo ir nuvežė į Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pastatą, o vėliau – į prokuratūrą.
Stovėdamas apnuoginta krūtine, pamušta akimi ir apibraižytu veidu, O.Cariovas sakė žurnalistams: „Aš neprašiau atsiųsti Rusijos pajėgų. Esu kategoriškai prieš tai nusistatęs. Esu prieš trečiosios šalies kišimąsi į Ukrainos reikalus. Kol neišmoksime klausytis vieni kitų, Ukraina neturės jokių galimybių.“
Išpuolis prieš O.Cariovą, kuris dažnai fotografuodavosi vilkėdamas marškinėlius su užrašu „Gimęs SSRS“, buvo įvykdytas tvyrant didelei įtampai dėl prorusiškų separatistų suaktyvėjimo rytų Ukrainoje, kurstančio ukrainiečių nuogąstavimus dėl galimos Rusijos karinės intervencijos.
Apklausos rodo, kad per gegužės 25 dieną vyksiančius rinkimus O.Cariovą palaikytų tik mažiau nei procentas rinkėjų.
Kitas prorusiškas politikas Mychaila Dobkinas, irgi siekiantis prezidento posto, pirmadienio vakarą buvo aplaistytas briliantine žaluma ir apibarstytas miltais. Maskva ne kartą pasmerkė Kijevo vyriausybę dėl nesugebėjimo užkirsti kelio radikalių nacionalistų išpuoliams.
14 val. 23 min. Ukrainos Donecko regiono milicijos atstovas Igoris Deminas pranešė, kad separatistai apleido šeštadienį Kramatorsko mieste užimtą milicijos pastatą.
„Jie išėjo savo noru“, - patikslino pareigūnas.
13 val. 29 min. Ukrainoje toliau lekia nepaklusnių ar valdžios Kijeve pasitikėjimą praradusių pareigūnų galvos. Laikinai prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas atleido Luhansko miesto saugumo tarnybos vadovą Oleksandrą Petrulievičių. Jis esą nevykdė savo pareigų. Prieš tai buvo atleistas Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Donecko srityje Valerijus Ivanovas.
13 val. 14 min. Aukščiausiosios Rados deputatas Vitalijus Klyčko pareiškė, kad Ukraina privalo apginti savo valstybingumą, todėl atėjo laikas ryžtingiems veiksmams.
„Antiteroristinė operacija yra valdžios gebėjimų išbandymas. Būtina panaudoti visas pajėgas ir ypač šalies ginkluotąsias pajėgas... Būtent to laukia mūsų piliečiai - ir Donbase, kur prašoma apsaugos, ir tie žmonės, kurie naktį ėjo prie parlamento ir dabar ten stovi, reikalaudami mobilizacijos savo šalies gynimui“, - sakė partijos UDAR frakcijos parlamente lyderis, kalbėdamas Rados tribūnoje.
V.Klyčko pažymėjo, kad Ukrainos įstatymai leidžia surengti didelio masto jėgos operaciją pasitelkiant visus Ukrainos valstybės resursus.
„Jei reikia dar kokių nors įstatymų pataisų ar patikslinimų - turime tai padaryti šiandien. Kad nebūtų jokio jėgos struktūrų atstovų atsikalbinėjimo dėl savo pareigų nevykdymo. O tuos, kurie nevykdo įsakymų, reikia bausti visu griežtumu“, - sakė buvęs pasaulio bokso čempionas.
UDAR lyderis taip pat pridūrė, kad atsakomybėn turi būti patraukti ir tie, kas palaiko ant užimtų administracinių pastatų laiptų kalbas rėžiančius asmenis.
12 val. 38 min. Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pranešė, kad šalies saugumo pajėgos naktį iš pirmadienio į antradienį pradėjo dar vieną operaciją pietrytinės Donecko srities šiaurinėje dalyje.
„Praeitą naktį Donecko srities šiaurėje prasidėjo antiteroristinė operacija, – jis sakė parlamentui antradienį. – Tačiau ji bus vykdoma etapais, atsakingai ir pasvertai. Šių veiksmų tikslas, dar kartą pabrėžiu – apginti Ukrainos piliečius, sustabdyti terorą, nusikalstamumą, mėginimus suskaldyti mūsų šalį į gabalus.“
A.Turčynovas, kuris taip pat yra Aukščiausiosios Rados pirmininkas, pridūrė, kad šiuo metu atnaujinama milicijos dalinių sudėtis, įskaitant Ukrainos rytinius regionus, Kijevo vyriausybei reaguojant į incidentus, kai teisėsaugos pareigūnai niekaip nesipriešindavo separatistų išpuoliams arba pereidavo į prorusiškų jėgų pusę.
„Eikite dirbti į miliciją, eikite į Nacionalinę gvardiją, eikite ginti Tėvynės stodami į ginkluotąsias pajėgas“, – šalies vadovas kreipėsi į žmones, piketuojančius prie parlamento ir reikalaujančius ryžtingesnių valdžios veiksmų, siekiant užtikrinti tvarką pietryčių Ukrainoje.
Tuo tarpu Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus pranešė, kad pirmasis Nacionalinės gvardijos batalionas, suformuotas iš ankstesnį prorusišką Kijevo režimą nuvertusio Maidano judėjimo savigynos savanorių, išvyko į šalies rytus.
12 val. 24 min. Ukrainos pasienio tarnyba skelbia, kad iš Krymo į Ukrainos teritoriją nuo neramumų pradžios neįleido apie 12 tūkst. Rusijos piliečių. Esą vien per pastarąsias paras į Ukrainą mėgino patekti apie 250 provokatorių su rusiškais pasais. Ukrainos saugumo tarnybų duomenimis, neįleisti asmenys planavo rengti diversines operacijas.
12 val. 20 min. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį perspėjo Kijevą nenaudoti jėgos malšinant prorusiškų separatistų neramumus rytų Ukrainoje, sakydamas, kad tokie „nusikalstami“ veiksmai veikiausiai sužlugdytų galimybę surengti keturšales derybas Ženevoje.
„Jeigu bus panaudota jėga pietryčiuose, tai veikiausiai sužlugdys galimybes surengti susitikimą, kuris dabar planuojamas Ženevoje“, – sakė ministras per spaudos konferenciją po derybų su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi.
„Negalima siųsti kvietimų į derybas ir tuo pačiu metu skelbti nusikalstamus įsakymus naudoti ginkluotą jėgą prieš žmones, – S.Lavrovas sakė Pekine. – Negalima siųsti tankų prieš savo piliečius ir tuo pačiu vesti derybas.“
„Dabar, kai iš Kijevo, iš (Ukrainos) vakarinių regionų į pietryčius siunčiama (karinė) technika, deeskalavimas ir kvietimas mažinti įtampą įgyja ypač aktualią reikšmę“, – pridūrė jis.
12 val. 05 min. Donecke šiuo metu esanti Estijos nacionalinio transliuotojo „Eesti Rahvusringhaaling“ korespondentė tvirtina, kad įvykiai mieste labai panašūs į vykusius Kryme prieš pat referendumą.
„Būdama čia galiu pasakyti, kad dauguma žmonių Donecke į Kijevo vyriausybę žiūri labai „skersai“ dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir faktą, jog mieste dominuoja rusakalbiai, - ETV televizijos kanalui sakė korespondentė Astrid Kannel. - Labai sunku čia atvykti ir ką nors atsiimti, jei tam nėra vietinės paramos“.
„Pirmadienį nemačiau jokių veiksmų iš Ukrainos pusės. Temačiau, kaip vietinė Donecko valdžia ramiai tariasi dėl valdžios užgrobimo mažesniuose miesteliuose“, - kalbėjo A. Kanel.
Anot korespondentės, įvykiai Donecke labai panašūs į Krymo situaciją.
„Viskas ramu, verslai veikia kaip įprasta ir valdžia perduodama normaliomis priemonėmis. Nemačiau nė vieno ukrainiečių kareivio, tėra vienintelė Ukrainos vėliava, nupiešta ant sienos. Prorusiškai nusiteikę separatistai turi savo Donecko respublikos simbolius, kabo Rusijos ir Sovietų Sąjungos simbolika, - tvirtino žurnalistė. - Dalyvavau labai emocionalioje šachtininkų demonstracijoje. Sužinoję, kad esu estė, žmonės netvardė savo jausmų, teko išgirsti, jog esu „provokatorė“. Čia viską valdo emocijos, ir Kijevo šiose gatvėse niekas neremia“.
11 val. 55 min. Pranešama, kad Kijeve du prorusiškų pažiūrų politikus užpuolė proukrainietiškos stovyklos aktyvistai, didėjant įtampai dėl neramumų Rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai užėmė kai kuriuos valstybinių institucijų pastatus beveik dešimtyje miestų.
Prorusiškas įstatymų leidėjas Olehas Cariovas, iškėlęs savo kandidatūrą gegužės 25 dieną vyksiantiems pirmalaikiams prezidento rinkimams, buvo sumuštas dešimčių įtūžusių aktyvistų antradienį paryčiais, kai išėjo iš vienos televizijos studijos. Protestuotojai apmėtė jį kiaušiniais, išplūdo, o galiausiai užpuolė.
O.Cariovo atstovų pranešime spaudai sakoma, kad jis buvo „žiauriai sumuštas“.
Kitas prorusiškas politikas Mychaila Dobkinas, irgi siekiantis prezidento posto, pirmadienio vakarą buvo aplaistytas briliantine žaluma ir apibarstytas miltais. Maskva pasmerkė Kijevo vyriausybę dėl nesugebėjimo užkirsti kelio radikalių nacionalistų išpuoliams.
11 val. 50 min. Aštrėjant padėčiai Rytų Ukrainoje, kandidatė į prezidento postą Julija Tymošenko paragino tarptautinę bendriją suteikti „tiesioginę karinę paramą“ jos šaliai. Ukrainiečių tauta kovoja už savo laisvę, pabrėžia buvusi premjerė savo pareiškime.
„Atėjo metas skelbti bendranacionalinį pasipriešinimą rusų agresoriui visomis turimomis priemonėmis“, - teigiama pareiškime. Tarp jų yra ir bendra mobilizacija.
53 metų politikė dar sekmadienio vakarą priešinosi krizės sprendimui karinėmis priemonėmis. Tada ji sakė, kad pirmenybė turi būti teikiama deryboms.
„Greitas jėgos naudojimas neabejotinai sukeltų didelį kraujo praliejimą ir anksčiau ar vėliau - atitinkamą Rusijos Federacijos agresiją“, - sakė J. Tymošenko.
Kijevas nekontroliuoja padėties ?
Dažnai keliamas klausimas, kodėl Ukrainos valdžia iki šiol nesiėmė veiksmų Kijeve šiuo metu nėra populiarus. Ukrainos plieno barono Serhijaus Tarutos, Kijevo vyriausybės paskirto neramios rytines Donecko srities gubernatoriumi, padėjėjai sako, kad jis daug dirba regiono sostinėje, tačiau dėl saugumo priežasčių negalėjo atskleisti, kur įsikūrė jo biuras. Gubernatorius yra „karo padėčiai tinkamame operatyviniame štabe“, sakė S.Tarutos atstovas Oleksandras Omelčukas.
Tokios neįprastos darbo sąlygos atskleidžia nepatogią tiesą apie Vakarų šalių palaikomą vyriausybę Kijeve: jos kontrolė Donecko srityje, kurioje didelę gyventojų dalį sudaro rusakalbiai, yra itin trapi – praktiškai neegzistuojanti.
Šis faktas aiškiai atsiskleidė savaitgalį, kai prorusiškų protestuotojų sukilimai išplito regione tarsi krūmynų gaisras. Tai viename, tai kitame mieste pareigūnai ir saugumo pajėgų nariai, kurie turėtų būti lojalūs Kijevui ir palaikyti centrinės vyriausybės valdžią, pasitraukdavo be kovos, o kai kur netgi pereidavo į priešininkų stovyklą ir prisidėdavo prie protestuotojų.
Kijevas ir jį remiančios Vakarų šalys teigia, kad tokia padėtis susiklostė dėl Rusijos agentų ciniškai vykdomo manipuliavimo, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
Kad ir kokios būtų priežastis, akivaizdu, jog Kijevas nebekontroliuoja didelės šalies teritorijos dalies, todėl kyla klausimų, ar valstybė gali toliau funkcionuoti dabartiniu pavidalu, jau nekalbant apie Ukrainos ambicijas kada nors įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas atmeta pareiškimus, kad Ukraina yra suskilusi.
Jis pirmadienį sakė, kad valdymo problemos yra šalies masto ir kad jų priežastis yra faktas, jog Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo sukoncentravęs valdžią savo rankose, prieš pabėgdamas iš šalies vasario pabaigoje.
„Nesitikėjome, kad visa centrinės ir regionų valdžios sistema taip greitai subyrės“, – pripažino O.Turčynovas.
Donecko sritis yra Ukrainos pramoninio akmens anglių kasybos regiono širdis, kurioje sutelkta didelė dalis šalies sunkiosios pramonės ir gyvena 4,3 mln. žmonių – apie dešimtadalis Ukrainos gyventojų.
O.Turčynovo atstovė sakė, kad Kijevo vyriausybę tebekontroliuoja šalies rytinę dalį, kur S.Taruta yra vienas iš paskirtų vadovauti verslininkų milijardierių, tačiau ji atsisakė pakomentuoti išsamiau.
Kijevo administracija paskelbė nuo pirmadienio ryto pradedanti didelio masto antiteroristinę operaciją prieš maištininkus rytuose, tačiau praėjus 12 valandų jokių veiksmų nesimatė.
„Vyriausybė deda visas pastangas atkurti pasitikėjimą institucijomis, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų viceministras Danyla Lubkivskis. – Ukraina priešinasi.“
Braškantis lojalumas
Akivaizdūs krinkančio Kijevo valdymo ženklai buvo pastebimi visame Donecko regione, kur dauguma gyventojų kalbą rusiškai, o ne ukrainietiškai. Daugelis jų jaučiasi artimesni žmonėms, gyvenantiems kitapus sienos – Rusijoje.
Srities milicijos viršininko Andrejaus Anosovo pirmtakas buvo išvarytas prorusiškų protestuotojų, apsupusių milicijos būstinę Donecke.
Kai šias pareigas perėmė A.Anosovas, oficialiai pavaldus Kijevo vyriausybei, jis pasirodė prisisegęs juostelę su oranžiniais ir juodais dryžiais – prorusiškų jėgų Kryme ir rytų Ukrainoje simbolį.
„Aš perimu vadovavimą“, – A.Anosovas šeštadienį pareiškė prie jo būstinės susirinkusiems demonstrantams, sakydamas, kad dirbs „palaikydamas žmones“.
Vienas jaunas milicijos eilinis, mėginantis palaikyti tvarką per prorusišką mitingą priešais srities administracijos pastatą Donecke, reiškė abejones dėl būtinybės palaikyti Kijevo valdžią.
„Ką turėtume daryti? Paleisti šūvių papliūpą į močiutes, veteranus, moteris su vaikais ir kitus čia atėjusius vietos gyventojus? Ne milicijos darbas šaudyti į savo žmones“, – sakė jis.
„Aš čia gimiau ir nenoriu, kad man lieptų šaudyti į savo kaimynus“, – pridūrė pareigūnas, atsisakęs atskleisti savo vardą, nes jam neleidžiama reikšti savo privačios nuomonės tarnyboje.
Pastate, prie kurio budėjo šis milicininkas, anksčiau buvo gubernatoriaus biuras, tačiau dabar jis užimtas protestuotojų. Dėl to dalis S.Tarutos padėjėjų įsikūrė viešbutyje „Viktorija“, o dalis dirba iš namų.
Prieš mėnesį S.Taruta davė interviu naujienų agentūrai „Reuters“ srities vyriausybės pastate, kuris dabar yra užimtas aktyvistų.
Dabar jo atstovai spaudai sako, kad su gubernatoriumi neįmanoma susitikti asmeniškai arba gauti interviu telefonu, baiminantis, kad pokalbių gali būti klausomasi.
S.Taruta paskutinį kartą viešumoje buvo pastebėtas balandžio 11-ąją, o tarp gyventojų sklando gandai, kad jo nebėra mieste. Vienas iš gubernatoriaus padėjėjų, vardu Ilja, sakė, jog tai netiesa.
„Sakoma, kad jis yra mieste“, – teigė padėjėjas.
D.Medvedevas kaltina "neteisėtą valdžią"
Tuo tarpu Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Kijevo vyriausybė, kurią Maskva laiko neteisėta, „įkrito į savo išsikastą duobę“, mėgindama atkurti tvarką, kurią sugriovė, užgrobdama valdžią per ginkluotą sukilimą.
„Ukrainoje vėl praliestas kraujas. Šalyje – pilietinio karo nuojauta. Tai labai liūdna“, – D.Medvedevas rašė socialiniame tinkle „Facebook“.
Rusijos vyriausybės vadovo nuomone, Ukrainos tragedijos priežastis – jog teisėta valdžia nemėgino išsaugoti tvarkos šalies regionuose, kai juose pradėta užiminėti administracijos pastatus, „todėl tokią valdžią padaugino iš nulio“.
„Tuo tarpu neteisėti valdytojai – priešingai, tikisi atkurti tvarką, kurią patys ciniškai sutrypė, ateidami į valdžią per ginkluotą maištą, ir (dabar) krenta į savo išsikastą duobė“, – pridūrė D.Medvedevas.
