Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienio vakarą pareiškė nurodęs ginkluotosioms pajėgoms atnaujinti operacijas prieš sukilėlius.
Kalbėdamas kitą dieną po JAV viceprezidento Joe Bideno vizito, O.Turčynovas pridūrė: „Užsitikrinome Jungtinių Valstijų palaikymą, kad jos mus nepaliks vienų su agresoriumi. Tikimės, kad Rusijos agresijos atveju ta pagalba taps labiau apčiuopiama.“
Laikinasis prezidentas pažymėjo, kad antradienį netoli Slovjansko miesto Donecko srityje buvo rasti „dviejų nukankintų žmonių“ kūnai.
Nustatyta, kad vienas iš jų yra anksčiau dingęs kaimyninio Horlivkos miesto tarybos narys Volodymyras Rybakas, priklausęs O.Turčynovo partijai „Batkivščyna“ („Tėvynė“).
„Teroristai, kurių įkaitais faktiškai tapo visas Donecko regionas, peržengė ribą, pradėję kankinti ir žudyti Ukrainos patriotus. Jie įžūliai metė iššūkį ne vien mūsų šaliai, bet ir visai tarptautinei bendruomenei, demonstratyviai išsityčioję iš sprendimų, priimtų (praeitą savaitę vykusioje taikos konferencijoje) Ženevoje“, - pridūrė O.Turčynovas. Pirmasis premjero pavaduotojas Vitalijus Jarema, atsakingas už saugumo reikalus, savaitinio ministrų kabineto posėdžio kuluaruose sakė žurnalistams, kad nauji ginkluoti veiksmai praeitą naktį dar nebuvo vykdomi, tačiau pridūrė: „Artimiausioje ateityje bus imtasi atitinkamų priemonių, ir jūs pamatysite rezultatus.“
„Antiteroristinė operacija tęsiama laikinojo prezidento nurodymu. Per Velykas jų aktyvioji fazė buvo pristabdyta, tačiau šiandien aktyvioji fazė tęsiasi. Teisėsauga siekia likviduoti visas grupuotes, šiuo metu veikiančias Kramatorske, Slovjanske ir kituose Donecko bei Luhansko sričių miestuose“, – sakė V.Jarema. Didėjant konfrontacijai, kuri, kaip daugelis baiminasi, gali peraugti į pilietinį karą, vienas Ukrainos žvalgybos lėktuvas buvo apšaudytas, kai skraidė virš Slovjansko.
Į turbopropelerinį lėktuvą „Antonov An-30“ pataikė kelios kulkos, tačiau jis saugiai nusileido, o nei vienas įgulos narys nenukentėjo, nurodė Gynybos ministerija Kijeve.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), pasiuntusi savo stebėtojus į Ukrainą, taip pat pranešė, kad sukilėliai pagrobė Kramatorsko miesto milicijos viršininką. Tą incidentą ESBO vadina provokuojančiu veiksmu, kuris „gali tik padidinti esamą įtampą ir paskatinti tolesnį smurtą“.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu išreiškė jam „gilų susirūpinimą“ tuo, kad Maskva nesiima žingsnių deeskaluoti situaciją Ukrainoje, pranešė Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas.
J.Kerry taip pat įspėjo, kad jei nebus pažangos įgyvendinant praėjusią savaitę Ženevoje pasirašytą susitarimą, Rusija sulauks naujų sankcijų, pridūrė pareigūnas.
Pastarasis diplomatijos vadovų pokalbis įvyko tuo metu, kai Kijevas atnaujino karines operacijas prieš prorusiškus separatistus, Rusijai prie Ukrainos rytinių sienų jau anksčiau sutelkus dešimtis tūkstančių karių.
Tie žingsniai išryškino augančią įtampą tęsiantis rimčiausiai konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo laikų.
Valstybės sekretorius per pokalbį telefonu su S.Lavrovu „išreiškė gilų susirūpinimą dėl pozityvių deeskaluojančių Rusijos žingsnių stygiaus, kalbėjo apie tai, jog daugėja įrodymų, kad separatistai toliau užiminėja pastatus ir ima į nelaisvę žurnalistus bei kitus civilius asmenis“, sakė minėtas amerikiečių pareigūnas.
„Jis paragino Rusiją sušvelninti eskalacinę retoriką, rytuose angažuotis diplomatiškai dirbti su ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) bei Ukrainos vyriausybe, taip pat viešai paraginti tuos asmenis, kurie yra užėmę pastatus, mainais į amnestiją sudėti ginklus ir atsitraukti“, sakė pareigūnas.
Jis pridūrė, jog J.Kerry „taip pat pakartojo, kad jei nebus pasiekta pakankamai didelės pažangos įgyvendinant Ženevos susitarimą, Rusija sulauks daugiau sankcijų“.
JAV diplomatijos vadovas taip pat pasikalbėjo su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir pagyrė „svarbius žingsnius“, kurių ėmėsi laikinoji šalies vyriausybė, kad būtų sumažinta įtampa.
Prorusiški kovotojai pirmadienio vakarą užėmė Kramatorsko milicijos skyrių, o anksčiau okupavo to miesto administracijos pastatą.
Po susitikimo su Kijevo valdžios pareigūnais surengtoje spaudos konferencijoje J.Bidenas perspėjo Rusiją gresiančia izoliaciją, jeigu ji toliau mėgins „suskaldyti Ukrainą“. Viceprezidentas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios skelbti tolesnes sankcijas Maskvai.
Tačiau Rusija sako, kad Ukrainos naujoji valdžia, kurią Maskva laiko neteisėta, yra kalta dėl praeitą savaitę per derybas Ženevoje pasiekto taikos susitarimo pažeidimų.
Pasak Maskvos, Ukrainos ultranacionalistai, dalyvavę kelis mėnesius trukusiuose protestuose, kurie vasarį nuvertė Kremliaus palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių, sekmadienį surengė kruviną išpuolį rytiniame Slovjansko mieste.
Per tą incidentą žuvusių kovotojų laidotuvės buvo surengtos antradienį. Slovjansko ortodoksų cerkvės varpai garsiai gaudė, o moterys verkė, kai buvo išnešami trys karstai.
Maskva grasina imtis atsakomųjų veiksmų
Maskva imsis atsakomųjų veiksmų, jeigu bus pažeidžiami jos interesai Ukrainoje – susiklosčius scenarijui, panašiam į padėtį Pietų Osetijoje 2008 metais, kuri nulėmė karą su Gruzija, trečiadienį perspėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Jeigu būsime puolami, mes neabejotinai atsakysime. Jeigu mūsų interesai, mūsų teisėti interesai, rusų interesai, būtų tiesiogiai puolami – pavyzdžiui, kaip jie buvo puolami Pietų Osetijoje – nematau jokios kitos galimybės, tik atsakyti pagal tarptautinės teisės normas“, – S.Lavrovas sakė duodamas interviu valstybės kontroliuojamai televizijai RT.
S.Lavrovas taip pat pareiškė, kad Kijevas nevykdo susitarimų, praėjusią savaitę pasiektų per keturšales derybas Ženevoje, kuriose dalyvavo Ukraina, Rusija, ES ir JAV.
„Nieko iš to, dėl ko susitarėme Kijeve ir ką, suprantama, valdžia Kijeve turėjo pradėti vykdyti, jie neįvykdė“, - pridūrė jis.
S.Lavrovas pridūrė manantis, kad įvykiams Ukrainoje „diriguoja“ Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Neturiu jokio pagrindo negalvoti, jog amerikiečiai visiškai tiesiogiai diriguoja šiam šou“, – valstybės kontroliuojama televizija RT citavo S.Lavrovo komentarus apie įvykius Kijeve.
Diplomatijos vadovo nuomone, Jungtinės Valstijos daro didelę įtaką „ne šaliai, o režimui, kuris paėmė valdžią Kijeve“.
„Taip, jie (Ukrainos vyriausybė) paskelbė pristabdantys tai, ką jie vadina antiteroristine operacija – tačiau dabar kai Joe Bidenas apsilankė Kijeve, vėl buvo paskelbta, kad ta operacija pereina į aktyvią fazę, – pridūrė S.Lavrovas. – Suprantama, kad jie pasirinko JAV viceprezidento vizito momentą, kad paskelbtų apie tos operacijos atnaujinimą, nes ta operacija buvo pradėta tuojau po (CŽV direktoriaus) Joe Brennano vizito Kijeve.“
Pasak S.Lavrovo, iki šiol nebuvo paneigti ankstesni žiniasklaidos pranešimai apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos vaidmenį analizuojant padėtį Ukrainoje, JAV ambasados veiksmus per vadinamuosius Maidano protestus, vasarį nuvertusius Kremliaus palaikomą režimą Kijeve, taip pat faktą, jog Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinėje visas aukštas atiduotas Amerikos jėgos struktūrų darbuotojams.
„Kai tau kasdien skambina (JAV valstybės sekretorius) Johnas Kerry, kuris sako, ką privalome padaryti; kai supranti, kiek Jungtinės Valstijos yra tolimos Ukrainai ir kaip smarkiai jos sudirgusios, susidaro įspūdis, kad jie išties dideliu mastu vadovauja visam tam procesui“, – pažymėjo jis.
L.Linkevičius: Ženevos susitarimas nevykdomas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, jog būtų sunku tvirtinti, kad praėjusią savaitę Ženevoje pasirašytas keturšalis susitarimas dėl įtampos mažinimo Ukrainoje yra vykdomas.
„Dabar, deja, galime teigti, kad toliau tęsiasi pastatų užgrobimas, toliau tęsiasi žmonių grobimas, kaip žinia, rasta pora žmonių nukankinti. Kalbėti, kad Ženevos susitarimai vykdomi, sunku. Reikia konstatuoti, kad situacija tokia, kokia ir buvo, praktiškai galbūt galima išlošti kažkiek laiko, bet jokiu būdu neišgydyti ligos“, - BNS Seime sakė ministras.
Jis trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto narius informavo apie keturšales Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainos ir Rusijos derybas Ženevoje.
„Sveikinome pastangas pradėti diplomatinį dialogą, nes jis nevyko ilgą laiką, ir išreiškėme atsargią viltį. Matant susitarimo tekstą jau tuomet kilo nemažai klausimų, ar iš tikrųjų bus pasirengusi, ypač Rusija, vykdyti, nes matėme, kaip vyko įtampos eskalavimas, nebuvo atitraukta kariuomenė nuo sienų (...), simboliškai tik buvo atitraukta, tęsėsi pastatų užgrobimai, todėl vilties buvo nedaug“, - kalbėjo ministras.
Jis apgailestavo, kad pesimistinės prognozės pasitvirtino - įtampa Ukrainoje neslūgsta, nepaisant to, kad šios šalies valdžia stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus. Kaip vieną iš pavyzdžių, L.Linkevičius minėjo Aukščiausiojoje Radoje registruotą Amnestijos įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad asmenys, kurie užgrobė pastatus, bet nepadarė kitų nusikaltimų, jeigu jie atiduos ginklus ir apleis neteisėtai užgrobtus pastatus, nebus persekiojami teisiškai.
„Manau, kad Ukraina parodė pakankamai susilaikymo, tai matome iš situacijos, karinės konfrontacijos nebuvo, bet kartu noriu pabrėžti, jog Ukrainos valdžia turi visą teisę, o gal net pareigą įvesti tvarką savo teritorijoje, o ne stebėti pasyviai kaip žiūrovai slenkančios šalies okupacijos“, - BNS sakė užsienio reikalų ministras.
Jis teigė matąs būtinybę į Ukrainą daugiau siųsti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų, kad jie fiksuotų tai, kas vyksta šioje valstybėje.
Pasak L.Linkevičiaus, jeigu Ženevos susitarimas nebus vykdomas, Europos Sąjunga ir JAV griežtins sankcijas Rusijai.
„Matome kaip galimybę kalbėjimą truputį kietesne kalba. Tas turi būti daroma net tik Europos Sąjungos, bet ir nacionaliniu lygiu. Tai bus daroma, kaip matome iš JAV pareiškimų, po viceprezidento J.Bideno vizito“, - tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Balandžio 17 dieną per keturšalias derybas Ženevoje sutarta, kad visos šalys susilaikys nuo smurto, gąsdinimų, provokuojančių veiksmų, kad visi neteisėti ginkluoti būriai turi būti nuginkluoti, neteisėtai užimti pastatai grąžinti teisėtiems savininkams, okupuotos aikštės, gatvės ir kitos viešosios vietos visuose Ukrainos miestuose turi būti išlaisvintos.
Žurnalistams Ukrainoje nesaugu
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė trečiadienį pareiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie rytiniame Ukrainos Slaviansko mieste sulaikytą JAV žurnalistą, rašo „RIA Novosti“.
„Esu labai sunerimusi dėl neigiamos tendencijos žurnalistų saugumo Ukrainoje atžvilgiu, - sakė už žiniasklaidos laisvę atsakinga ESBO atstovė Dunja Mijatovič. - Raginu visus atsakingus liautis priekabiauti ir puldinėti žurnalistus bei leisti jiems daryti savo darbą. Simonas Ostrovskis nedelsiant turi būti paleistas į laisvę“.
ESBO kol kas negavo oficialaus patvirtinimo dėl S. Ostrovskio arešto, „RIA Novosti“ sakė D.Mijatovič atstovas.
Slaviansko mieste Ukrainos rytuose pastarosiomis savaitėmis nerimsta protestai, kuriais reikalaujama šalies federalizacijos. Ukrainos valdžia jėga bandė nuslopinti protestus, be to, mieste savaitgalį ginkluoti savigynos pajėgų nariai surengė mirtiną ataką.
Kaip pranešama, nežinomi uniformuoti asmenys antradienį Slavianske sulaikė „Vice News“ dirbantį amerikiečių žurnalistą S. Ostrovskį, ESBO citavo žiniasklaidos pranešimus.
Transliuotojo „Vice News“ pranešime sakoma, kad „žinoma apie situaciją ir ryšys palaikomas su JAV Valstybės departamentu bei kitomis atitinkamomis vyriausybės institucijomis, siekiant užtikrinti mūsų draugo ir kolegos S. Ostrovskio laisvę ir saugumą“.
Šios savaitės pradžioje nežinomi uniformuoti asmenys Slavianske buvo trumpam sulaikę Baltarusijos, Italijos ir Prancūzijos žurnalistus, informavo ESBO.
