Mūšis kilo netoli Slovjansko esančiame kaime, miesto apsiausties „fronto linijoje“, sakė sukilėlių atstovė. Kijevas prie Slovjansko, kuriame gyvena mažiausiai 110 tūkst. žmonių, vykdo „antiteroristinę“ operaciją.
Sukilėliai kone kasdien puola miesto televizijos bokštą, išprovokuodami trumpus susišaudymas su miestą apsupusia armija.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo oficialiame „Facebook“ puslapyje parašė, jog sukilėliai „vėl pradėjo šaudyti į televizijos bokštą Slovjanske“.
Jis pranešė, kad separatistai, kurie pasirodė esantys gerai ginkluoti ir gerai parengti, paleido į bokštą 14 minosvaidžio sviedinių, o armija atsakė šūviais.
Kariškiai nuostolių nepatyrė, nurodė ministras. Apie sukilėlių nuostolius taip pat nepranešama.
Rusija nesikalbės su Ukraina dėl dujų, kol nesumokėtos skolos
Maskva pirmadienį atmetė galimybę surengti naujas derybas su Ukraina dėl kainos, kurią ši moka už Rusijos gamtines dujas, kol Kijevas nėra padengęs esamų skolų.
Toks pranešimas didina tikimybę, kad Rusija įvykdys savo grasinimą kitą mėnesį nutraukti tiekimą Ukrainai. Toks žingsnis sukeltų pavojų tiekimui mažiausiai 18-ai Europos Sąjungos (ES) valstybių.
„Mes sakome, jog tam, kad būtų aptarinėjamas koks nors kompromisas, pirmiausia turi būti sumokėtos skolos“, – sakė Rusijos energetikos ministro pavaduotojas Anatolijus Janovskis, kurį citavo naujienų agentūros.
„Sumokėkit skolas, o tada galėsime dėl kažko susitarti“, – pridūrė jis.
Ukraina atsisakė padengti įsiskolinimus, kurie, pasak Rusijos energetikos ministerijos, yra 3,51 mlrd. dolerių, – protestuodama dėl Maskvos sprendimo beveik padvigubinti kainą už dujas šiai savo kaimynei po to, kai vasario mėnesį Kijeve buvo nuverstas Kremliaus remiamas režimas.
Trečiadienį - pirmoji apskritojo stalo diskusija
Ukrainoje trečiadienį įvyks šalies politinių jėgų ir visuomeninių grupių atstovų apskritojo stalo diskusija, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai, sveikindamas numatytą susitikimą kaip žingsnį krizės sušvelninimo link.
Ši diskusija rengiama po savaitgalį Ukrainos rytuose vykusio prorusiškų separatistų organizuoto referendumo dėl nepriklausomybės nuo Kijevo, kuris dar padidino įtampą neramumų krečiamoje šalyje.
„Mums reikia nacionalinio dialogo Ukrainoje dalyvaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, kad būtų aptartos esminės temos, tokios kaip decentralizacija, konstitucijos klausimai, konstitucijos reformos“, - sakė ministerijos atstovas Steffenas Seibertas žurnalistams per įprastą vyriausybės spaudos konferenciją pirmadienį.
„Sveikiname faktą, kad buvo padaryta pažanga rengiantis apskritojo stalo diskusijoms, ir trečiadienį įvyks pirmasis susitikimas“, - pridūrė jis.
Ministerijos atstovas atsisakė patikslinti, kokios visuomeninės grupės dalyvaus diskusijoje.
Kremlius kaltina Vakarus dėl smurto Ukrainoje
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį atmetė Vakarų kaltinimus Rusijai dėl Ukrainos krizės ir sakė, kad Vašingtonas ir Briuselis nepakankamai stengiasi užkirsti kelią smurtui šioje šalyje.
Interviu laikraščiui „Komersant“, kuris jį išspausdino pirmadienį, Dmitrijus Peskovas JAV ir Europos Sąjungos (ES) kaltinimus, kad Rusija kursto neramumus Rytų Ukrainoje, pavadino „visiška nesąmone“.
„Kodėl Vakarai negalėtų užkirsti kelio šarvuočių naudojimui Slovjanske ir Kramatorske ir išvengti šaudymo į taikius žmones? Jie nepasinaudojo savo įtaka ir su niekuo dėl to nesusiduria, bet Rusija lieka kalta“, – sakė jis.
„Jiems nerūpi, kaip įgyvendinami susitarimai, ar vykdomas dialogas, ar šaudymas buvo sustabdytas“, – pridūrė jis.
„Svarbiausia jiems yra surengti rinkimus ir nutraukti teisinį klausimą dėl perversmo, kurį jie organizavo, teisėtumo“, – tvirtino D.Peskovas.
Ukraina rengiasi pirmalaikiams prezidento rinkimams gegužės 25 dieną, nes protestai vasario mėnesį nuvertė promaskvietišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.
D.Peskovas sakė, kad V.Putinas paskelbs viešą komentarą dėl sekmadienį Rytų Ukrainoje sukilėlių surengtų referendumų, kai tik paaiškės jų galutiniai rezultatai.
Promaskvietiški sukilėliai rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose „referendumus“ surengė nepaisydami V.Putino netikėto praėjusios savaitės prašymo juos atidėti.
D.Peskovas nurodė, kad V.Putinas ne prašė, o tik rekomendavo sukilėliams atidėti balsavimus, ir sakė, jog jie dėl susidariusios situacijos buvo priversti surengti referendumus.
„Net atsižvelgus į Rusijos prezidento autoritetą buvo sunku prašymą paisyti“, – sakė D.Peskovas.
Rusija nenori naujų tarptautinių derybų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad kol kas neplanuojama jokių naujų tarptautinių derybų dėl Ukrainos ir kad pažanga siekiant šios krizės deeskalavimo įmanoma tik tuo atveju, jei priešininkų stovyklos Ukrainoje surengs tiesiogines derybas.
S.Lavrovas, kuris su Ugandos užsienio reikalų ministru dalyvavo spaudos konferencijoje Maskvoje, taip pat pakartojo Kremliaus poziciją, kad Rusija gerbia sekmadienį Rytų Ukrainoje surengtų referendumų dėl savivaldos rezultatus.
