„Kai ukrainiečiai žudo ukrainiečius, manau, kad priartėti arčiau prie pilietinio karo nebeįmanoma“, - sakė ministras interviu televizijai „Bloomberg“.
S.Lavrovas pridūrė, kad „Ukrainos rytuose ir pietuose vyksta karas, tikras karas“.
„Ir jeigu tai padeda laisviems ir sąžiningiems rinkimams, aš nežinau, kas yra laisva ir sąžininga“, – sakė jis.
Ukrainoje gegužės 25 dieną rengiami prezidento rinkimai.
Tačiau trapi laikinoji vyriausybė, valdanti šalį po Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo vasario mėnesį, tęsia puolamąją operaciją prieš separatistus, kurių daugiausia šalies rytuose ir kurie dviejose srityse paskelbė nepriklausomybę po surengtų referendumų.
S.Lavrovas primygtinai reikalauja, kad sukilėlius būtina įtraukti į Vakarų palaikomas apskritojo stalo „nacionalinės vienybės derybas“, kurias globoja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), pasiūliusi tam tikras „kelio gaires“, nesisekant vykdyti praėjusį mėnesį Ženevoje pasirašytą susitarimą.
„Manome, kad norint, jog šis nacionalinis dialogas pavyktų, labai būtina, užtikrinti lygų visų Ukraino regionų dalyvavimą“, – sakė jis.
Turima omenyje ne tik separatistai rytuose ir pietuose, „bet ir vakarų regionai, kur taip pat esama klausimų, susijusių su mažumos apsisprendimu“, pažymėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
Tačiau jis dar tvirtino, kad Maskva neturi „jokių ketinimų“ siųsti karius į rytų Ukrainą po ten vykusio referendumo, priešingai negu Kremlius veikė Kryme, kurį galiausiai aneksavo.
„Mes gerbiame šio referendumo rezultatus ir mes neturime jokių ketinimų siųsti kariuomenę bet kur“, – sakė S.Lavrovas.
Be kita ko jis prakalbo apie „didžiulį įtarimą“, kad Ukrainoje veikia samdiniai iš Vakarų.
„Turime labai didelių įtarimų, kad tai gali būti tiesa“, – nurodė S.Lavrovas.
Kai Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) perspėjo, kad Rusijos ekonomikos laukia stagnacija, o Ukrainos – recesija, S.Lavrovas atmetė JAV ir ES sankcijų Rusijai grėsmę.
„Nemanau, kad ekonominės sankcijos yra svarstomos rimtai, turint omenyje Vakarų atsakomybę tarptautinei ekonominei sistemai“, – pažymėjo jis.
Slovjanske jau trūksta maisto
Savo ruožtu Ukrainos Donecko apskrities Slovjansko mieste, kurį kontroliuoja ginkluotos prorusiškos grupuotės, visiškai baigiasi maisto atsargos. Gyventojai baigia sunaudoti paskutinius pirmojo būtinumo prekių likučius. Apie tai pranešė į Kijevą iš Slovjansko grįžęs Nacionalinės gvardijos klausimų koordinatorius prie Maidano savigynos Andrejus Antoniščiakas, praneša liga.net.
„Slovjanske maisto klausimas siaubingas, pagal Slovjansko gyventojų informaciją, parduotuvių lentynose likę tiktai sultys, žmonės naudoja paskutines atsargas, kokios tik yra“, - pažymėjo jis.
Taip pat A.Antoniščiakas sakė, jog „jau prasidėjo samdinių plėšikavimas, jie pradeda vogti ir plėtši ukrainiečius, Slovjansko gyventojus“.
Unian.net praneša, kad naktį prie Slovjansko aidėjo šūviai, bet šaudymas ilgai netruko.
Teroristai apšaudė Ukrainos karius, stovinčius patikros poste už Slovjensko, kelyje Charkovas-Rostovas.
Nuo balandžio vidurio teroristai kontroliuoja Slovjanską. Mieste tęsiasi antiteroristinė operacija. Kovotojai kontroliuoja miesto centrą, užblokuoti administraciniai pastatai.
Be produktų gali likti ir Doneckas
Dėl teroristų veiksmų be produktų gali likti ir Donecko miestas. Apie tai pranešė Donecko meras Oleksandras Lukjančenka. Tiekėjai bijo į regioną vežti prekes.
Pasak mero, šiuo metu kalbama apie „tiekėjų nuogąstavimus“, nes dėl daugybės patikros postų Donecko ir Luhansko sritys yra „pusiau izoliuotos“.
Meras priminė, kad neseniai vadinamosios Donecko liaudies respublikos atstovai sustabdė automobilius, kurie vežė iš Dniepropetrovsko srities automobilių padangas Donecko troleibusais. Padangos buvo atimtos barikadų statybai.
Meras dar kartą pabrėžė, kad dėl maištininkų veiksmų regione „situacija išlieka labai rimta ir sudėtinga“.
Vokietijos vicekancleris: ES padarė klaidų dėl Ukrainos
Europos Sąjunga iš dalies kalta dėl krizės Ukrainoje, kai savo veiksmais iš pat pradžių sudarė įspūdį, kad Kijevas turi pasirinkti tarp Rusijos ir Bendrijos, trečiadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris.
Sigmaras Gabrielis, kuris taip pat yra ekonomikos ir energetikos ministras, taip pat pabrėžė, jog neteisina Rusijos prezidento Vladimiro Putino intervencijos į buvusią sovietinę satelitę.
„Žinoma, ES taip pat padarė klaidų, tačiau tai nepateisina Rusijos elgesio“, - sakė vicekancleris interviu dienraščiui „Rheinische Post“, turėdamas galvoje Briuselio pernai pateiktą pasiūlymą Kijevui pasirašyti asociacijos sutartį.
„Nebuvo išmintinga sudaryti įspūdį Ukrainoje, kad jie turi pasirinkti tarp Rusijos ir ES. Tačiau dar kartą pabrėžiu: tai nebuvo ir nėra šalies įstūmimo į chaosą pateisinimas“.
Geras V.Putino bičiulis, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kuris, kaip ir S.Gabrielis, yra socialdemokratas, sulaukė prieštaringų vertinimų pareiškęs, kad ES padarė „esminę klaidą“, „ignoruodama tai, jog Ukraina yra kultūriškai smarkiai susiskaldžiusi šalis“.
S.Gabrielis savo interviu, kuris paskelbtas trečiadienį, kai Ukrainoje turi prasidėti apskritojo stalo nacionalinės vienybės derybos, sakė, kad „Rusija, prezidentas V.Putinas turi raktą“ į krizės sureguliavimą.
„Jis turi panaudoti savo įtaką prorusiškiems separatistams ir užtikrinti, jog toliau nebebus eskaluojamos emocijos ir nacionalizmas. Putinas turi prisiimti atsakomybę“, - sakė vicekancleris.
Vokietijos užsienio reikalų ministrui F.W.Steinmeieriui tęsiant diplomatines pastangas tarpininkauti sprendžiant krizę, S.Gabrielis pabrėžė, jog Berlynas laikosi požiūrio, kad „būtina išvengti bet kokio pobūdžio karinio konflikto“.
„Pasikartojantis reikalavimas įtraukti Ukrainą į NATO išties yra absurdiškas“, – sakė vicekancleris ir pridūrė: „Jei tai jau būtų nutikę, dabar būtume pačiame konfrontacijos įkarštyje“.
Rusija: Ukrainos prezidentas nebus visiškai teisėtas
Ukrainos prezidentas, kuris turi būti išrinktas gegužės 25 dieną, nebus visiškai teisėtas, interviu, kuris buvo parodytas trečiadienį, sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas.
„Laikome dabartinį Ukrainos režimą neteisėtu. Žinoma, režimo ar gegužės 25 dieną išrinkto prezidento, jei rinkimai įvyks, legitimumo laipsnis, mano nuomone, nebus visiškas“, – sakė Sergejus Naryškinas valstybės kontroliuojamai televizijai „Rossija-24“.
Jis įtikinamais pavadino separatistinio referendumo Ukrainos pietryčiuose rezultatus, nors jis buvo surengtas su trūkumais.
„Tomis sąlygomis, kokiomis dabar gyvena ir Donbasas, ir Luhansko sritis, vadinamosios Kijevo valdžios vykdomos baudžiamosios operacijos sąlygomis, nuostabu, kad pavyko surengti referendumą – taip, su pažeidimais, taip, su klaidomis“, – sakė jis.
Parengė Jurgita Noreikienė
