Mirusį generolą ketinama laidoti Varšuvos Powazki karinėse kapinėse, kur amžinojo poilsio atgulė gausybė 1920 m. Varšuvos mūšio aukų, žuvusiųjų 1939 m. per nacistinės Vokietijos invaziją ir 1944 m. Varšuvos sukilimo dalyvių. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis paskelbė, jog W.Jaruzelsio laidotuvės bus rengiamos penktadienį, tačiau nacionalinis gedulas dėl to skelbiamas nebus. Tuo pasipiktino buvęs W.Jaruzelskio kolega ir Lenkijos „Demokratinio kairiųjų aljanso“ lyderis Leszekas Milleris.
Mirusiam generolui simpatizuojantys piliečiai tvirtina, jog W.Jaruzelskis turi būti laidojamas pagal visas karines tradicijas, įskaitant išrikiuotą garbės sargybą. Oponentai atkerta, jog velionis nenusipelnė vietos prestižinėse kapinėse, nes „yra tautos išdavikas, kurio rankos suteptos krauju“.
Sekmadienį miręs 91 m. komunistinės Lenkijos generolas 1981 m. visoje šalyje įvedė karo padėtį, bandydamas nuslopinti opozicinį „Solidarumo“ judėjimą. Per 18 mėnesių trukusias represijas tūkstančiai politinių aktyvistų buvo suimti, mažiausiai 100 asmenų neteko gyvybės. Nuo 1981 iki 1985 m. W.Jaruzelskis buvo Lenkijos premjeru, vėliau iki pat komunistinės sistemos žlugimo 1990 m. buvo faktinis šalies vadovas.
Už savo vaidmenį gniuždant „Solidarumą“ W.Jaruzelskis buvo teisiamas, tačiau bausmės generolui pavyko išvengti dėl pernelyg trapios jo sveikatos ir vėžio. Pats generolas tvirtino, jog karo padėties paskelbimas leido išvengti sovietų invazijos į Lenkiją, kaip kad 1956 m. įvyko Vengrijoje, o 1968 m. - Čekoslovakijoje.
