„Birželio 2-ąją, maždaug 15 val. vietos laiku raketos pataikė į regiono administracijos pastatą. Remiantis ribotais Stebėtojų Ukrainoje misijos stebėjimo duomenimis, šie smūgiai – iš orlaivio paleistų nevaldomų raketų pasekmė“, - toks vertinimas pateikiamas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) ataskaitoje.
Šiuos teiginius Ukraina iš pradžių aršiai neigė ir kaltino pačius separatistus sukėlus sprogimą. Ukrainiečių versijos laikėsi Lietuvos naujienų agentūros ir kiti portalai, o lrytas.lt pirmasis pateikė informaciją, kurią dabar atsargiai patvirtina ESBO.
Verda abipusis propagandos karas
Rytų Ukraina jau kurį laiką primena pirmąsias pilietinio karo savaites Sirijoje. Vyriausybės pajėgos nuožmiuose mūšiuose kaunasi su ginkluotais asmenimis, kuriuos viena barikadų pusė vadina liaudies gynėjais, pasipriešinimo kovotojais arba sukilėliais, o kita – separatistais ar teroristais.
Jei Krymą Rusija okupavo beveik be šūvių ir aukų, tai Rytų Ukrainoje vykstančiuose mūšiuose naudojama šarvuotoji technika, artilerija, aviacija. Aukų netrūksta abejose pusėse.
Neišvengiamai kenčia ir civiliai, kurių dalis savanoriškai padeda ginkluotiems separatistų kovotojams, o kita tiesiog atsiduria ne vietoje ir ne laiku. O kariaujančioms pusėms civilių aukos – dar viena propagandinio karo priemonė, siekiant parodyti žvėrišką ir neteisėtą priešininko elgesį.
Jau tapo įprasta, kad Rusijos ir Vakarų žiniasklaida viena kitą kaltina tendencingumu, nebūtų istorijų kurstymu, įsivėlimu į propagandos karą.
Tokioje kovoje atskirti išsigalvojimus nuo faktų vis sunkiau, o skirtingų barikadų pusių rėmėjai mato tik juodą arba baltą, nors kare yra ir vadinamoji „Niekieno žemė“.
Neigė antskrydžio faktą
Vienas incidentas Luhanske birželio 2-ąją, kai, skirtingais duomenimis žuvo nuo 5 iki 8 žmonių, parodė, kad apie karo veiksmus Ukrainoje išsigalvojimus skleidžia ir prorusiškų pajėgų, ir Ukrainos vyriausybės rėmėjai.
Propagandiniais reportažais pasižymėti jau spėjusio Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ korespondentas tryško fantazija – jo teigimu „Ukrainos bombonešis numetė į miesto centrą bombą, kuri sprogo greta Luhansko srities administracijos pastato“.
Tad pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie Ukrainos oro pajėgų surengtą antskrydį prieš Luhansko srities administracijos pastatą, kaip mat suabejota tokia separatistų pirmiausiai paskleista žinia. Juk tie patys separatistai ne kartą jau gyrėsi numušę dešimtis „fašistų“ sraigtasparnių, sunaikinę šarvuočius bei tankus, skleidė istorijas apie „sužvėrėjusių banderovcų“ ir „Dešiniojo sektoriaus“ smogikų nusikaltimus prieš Rytų Ukrainos miestų civilius.
Tačiau iš įvykio vietos pasirodžius pirmiesiems „YouTube“ vaizdo įrašams, abejonių liko nedaug – buvo surengtas antskrydis. Viename vaizdo įraše matyti, kaip danguje pasirodo šturmo lėktuvas Su-25 ir paleidžia raketų salvę, kitame – nuo šūvių staiga suklusę ir į dangų akis užvertę žmonės.
Žinoma, įrašas galėjo būti padarytas bet kur ir bet kada – tie patys separatistai jau yra apsižioplinę. Internete Luhankso ir Donecko „liaudies respublikų“ rėmėjai aktyviai dalijosi įrašais, kuriuose užfiksuoti neva ukrainiečių karių nužudyti prorusiški civiliai, nors ironiškai tai buvo 2012-ųjų vaizdai iš rusų karių operacijos Dagestane prieš islamistų kovotojus.
Kitame įraše parodytas neva numuštas ukrainiečių sraigtasparnis, nors akylesni iš karto atpažino, kad tai – prieš kelerius metus sudužęs naujutėlaitis tik Rusijos KOP naudojamas Ka-52.
Tačiau birželio 2-osios vaizduose iš Luhansko, ypač paviešinus stebėjimo kameros įrašą, matyti, kad prieš separatistų užimtą pastatą Luhansko centre įvykdytas antskrydis. Matoma, kaip iš Rytų pusės, nuo parko į pastato pusę vienas po kito teritoriją nuniokoja sprogimai.
Palyginus įrašą, kuriame matyti Su-25 paleista nevaldomų raketų salvė, antskrydžio momento įrašą ir galiausiai – stebėtinai greitai įvykio vietoje pasirodžiusių žmonių su kameromis įrašus lrytas.lt nesuabejojo – antskrydžio būta.
Tačiau tuojau pat po atakos Ukrainos vyriausybė paneigė karinių oro pajėgų neva įvykdytą antskrydį prieš Luhansko separatistų administraciją, pasirodžiusią informaciją pavadindama „Kremliaus propaganda“.
Antiteroristinės operacijos (ATO) štabo atstovas spaudai Vladislavas Selezniovas pareiškė, jog prieš Luhansko administracijos pastatą nebuvo jokios aviacijos operacijos.
„Mūsų lėktuvai neskrido virš Luhansko regioninės administracijos pastato, - sakė V.Selezniovas, pridūręs, jog dėl pastate įvykusios nelaimės kalti patys separatistai. Incidentą greičiausiai sukėlė neatsargus elgesys su ginklais, arba kažkas bandydamas numušti lėktuvus pataikė į pastatą.
Anot pareigūno, internete paviešinti „atakos“ vaizdai aiškiai nėra antskrydžio padariniai, nes po aviacijos smūgio „iš pastato nieko nebūtų likę“. ATO atstovas patvirtino, jog Ukrainos karo lėktuvai sunaikino dvi separatistų įrengtas kelio užkardas.
Tuo tarpu unian.net tinklalapyje pranešta, kad Luhansko teroristai mėgino numušti Ukrainos lėktuvą, bet pataikė į administracijos pastatą.
„Šovė iš nešiojamojo zenitinio raketinio komplekso) ir pataikė į vadinamąją šiluminę gaudyklę“, – neva teigė „liudininkas“. Anot BBC šaltinio, kažkoks sviedinys pataikė į oro kondicionavimo sistemą.
Lieka neatsakytų klausimų
Tokios „liudininkų“, Ukrainos atstovų bei ekspertų oficialios ir socialiniuose tinkluose gausiai komentuojamos versijos iš karto sukėlė daug abejonių.
Argumentais tapo vaizdai iš įvykio vietos. Tai, jog pastarojoje kaip mat atsirado būrys paskui separatistus laisvai slampinėjančių žurnalistų – daugiausiai iš Kremliaus propagandinių kanalų, žinoma, galėjo sukelti įtarimų, kad atsivėręs kraupus vaizdas – sumaitoti žuvusiųjų, žūstančiųjų ir sužeistųjų kūnai šalia pastato – eilinis bandymas karo nusikaltimais apkaltinti ukrainiečius.
Kita vertus, vaizdo įrašuose matoma, kad padaryta žala – gerokai per didelė, jei tai būtų buvusi netyčia teroristų paleista priešlėktuvinė raketa iš NZRK ar granatsvaidžio. Net su visa kovine priešlėktuvinės raketos „Strela“ galvute, kuru vargu ar įmanoma keliose vietose parke, gatvėje ir pastate (keliose skirtingose vietose) palikti tokias žymes.
Be to, įraše, kuriame užfiksuota ataka, matosi spartūs smūgiai, būdingi ne vienam šūviui, o orlaivių naudojamiems 30 mm pabūklo sviediniams arba nevaldomoms raketoms S-8 (kai kurios galėjo būti su kasetiniais užtaisais). Jie paleidžiami salvėmis, kad kovinės galvutės padengtų didesnį plotą ir sunaikintų taikinį ar taikinius. Būtent tokią ginkluotę naudoja Su-25.
Beje, vėliau buvo iškelta versija, kad Rusija gali panaudoti okupuotame Kryme užgrobtus Ukrainos lėktuvus provokacijoms, tačiau Kryme rusai užgrobė naikintuvus Mig-29, kurie nors ir techniškai gali atakuoti sausumos taikinius, ne veltui vadinami naikintuvais – jie pirmiausiai yra skirti oro mūšiams. Galiausiai virš Luhansko buvo matomas būtent raketas paleidęs Su-25.
Jei pastarasis būtų paleidęs ne raketas, o gerokai didesnę sprogmenų masę turinčią bombą ar bombas, sugriovimai būtų buvę nepalyginamai didesni.
Vis dėlto neaiškumų bei neatsakytų klausimų lieka daugybė. Kodėl Ukrainos lėktuvas vidury dienos atakavo miesto centre esantį taikinį aplink kurį būta ne tik ginkluotų separatistų, bet ir civilių?
Vienoje versijų teigiama, kad priešlėktuvinės ginkluotės priemonių – nuo 23 mm zenitinių pabūklų iki NZRK - turintys ir jau nesyk jas panaudoję separatistai bandė iš apgyvendintų vietovių numušti ukrainiečių lėktuvą. Pastarojo pilotas atsakė ugnimi į numanomą priešininkų poziciją – Luhansko srities administracijos pastatą.
Tiesa, ar šis yra legitimus antiteroristinės operacijos taikinys? Ten įsikūręs separatistų štabas, iš ten koordinuojami Ukrainos saugumo pajėgas puolančių separatistų veiksmai.
Kodėl tada pulta tik sykį, kodėl atakuota nevaldomomis, itin dideliu taiklumu nepasižyminčiomis raketomis mieste, netoli gyvenamųjų pastatų, nors tai itin rizikinga civilių aukų norintiems išvengti ukrainiečiams – tai lieka neatsakyta.
Jei antiteroristinės operacijos tikslas – sunaikinti teroristus ir išvengti civilių aukų, šis pastatas – tikrai ne pirmos būtinybės taikinys. Separatistų įrengtų postų aplink miestą netrūksta. Bet net jei ir bandyta įbauginti separatistus, sukelti jų gretose paniką ir priversti palikti pastatą – ar tai pavyko?
Pastatą toliau kontroliuoja tie patys, dar labiau įpykę, saviškių, tarp jų ir moterų netekę ir gedintys separatistai. Kodėl ukrainiečiai aršiai neigia antskrydžio versiją, nesunku suprasti – niekas nenori būti susitepęs krauju.
Ir beveik nėra abejonių, kad separatistai bei juos remianti Rusija pasinaudos šiuo incidentu bei nelabai įtikinamomis ukrainiečių ne tik sutelkti savo rėmėjus, bet ir apjuodinti valdžią Kijeve.
