Pastaruoju metu Libiją krečia politinė krizė, kurią išprovokavo dviejų konkuruojančių ministrų kabinetų kova dėl valdžios, užvirusi tokiu metu, kai šalies rytuose generolo atskalūno pajėgos kaunasi su islamistais.
Džihadistai ir kiti kovotojai, padėję per NATO remtą sukilimą 2011-aisiais nuversti ilgamečio diktatoriaus Muamaro Gaddafi režimą, kaltinami dėl smurto, kuris nesiliovė ir pasibaigus maištui.
Gerai ginkluotos buvusių sukilėlių formuotės, nušalinusios M.Gaddafi, įsitvirtino savo bastionuose šioje gentiniu pagrindu smarkiai pasidalijusioje šalyje, o kai kurios netgi užėmė naftos terminalus, sutrikdydamos žaliavinės naftos eksportą.
Apžvalgininkai įspėjo, kad smurtas gali sužlugdyti rinkimus, tačiau valdžia įsitikinusi, kad balsavimas vyks sklandžiai.
Viliamasi, kad naujasis Visuotinis nacionalinis kongresas (VNK) ras būdų išspręsti konfliktą dėl valdžios tarp liberalų ir islamistų, kurie siekia sužlugdyti pastangas reformuoti Libiją ir mėgina pakirsti visą valstybės valdymo sistemą.
VNK, kuris nuo M.Gaddafi nušalinimo buvo aukščiausia politinė valdžia Libijoje, buvo išrinktas 2012 metų liepą, per pirmuosius šalies istorijoje laisvus rinkimus.
Tačiau parlamentas neišvengė kontroversijų ir sulaukė kaltinimų, kad siekia užgrobti valdžią. Virtinė vyriausybių skundėsi dėl jo galių, teigdamos, kad VNK uzurpavo ir įstatymų leidžiamosios, ir vykdomosios valdžios įgaliojimus, todėl jos negali pažaboti kovotojų.
Politinė krizė kulminaciją pasiekė šių metų vasarį, kai parlamentas artėjant jo kadencijos pabaigai pratęsė savo įgaliojimus iki gruodžio.
Tai išprovokavo gatvių protestus ir privertė įstatymų leidėjus sušaukti rinkimus.
Teisę balsuoti turi beveik pusketvirto mln. Libijos gyventojų, nors rinkimams užsiregistravo tik 1,5 milijono. Prieš dvejus metus balsuoti buvo užsiregistravę gerokai daugiau rinkėjų - daugiau nei 2,7 milijono.
Į 200 vietų Kongrese pretenduoja 1 628 kandidatai. 32 vietos yra numatytos moterims, o visiems būsimiems įstatymų leidėjams draudžiama priklausyti kokiai nors politinei partijai.
