46 metų F.Cousteau, kurio projektas „Mission 31“ pagerino 30 parų gyvenimo po vandeniu rekordą, prieš pusę šimtmečio pasiektą jo senelio, kartu su kitais ekspedicijos dalyviai grįžo į Islamorados gyvenvietę apie 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.
F.Cousteau komandos draugai džiaugsmingai jį pasveikino ir glėbesčiavo pajūryje esančiame komplekse, priklausančiame Floridos tarptautiniam universitetui, kuris taip pat turi unikalią autobuso dydžio povandeninę laboratoriją „Aquarius Reef Base“, įrengtą 20 metrų gylyje.
„Tai buvo monumentali sėkmė daugeliu lygių“, – F.Cousteau sakė per spaudos konferenciją.
Jis sakė esantis „pakylėtas“ dėl atlikto darbo kokybės, tačiau „išsekęs“ dėl mėnesį trukusio gyvenimo po vandeniu, kur jo komanda atliko įvairius bandymus, dalis kurių buvo tiesiogiai transliuojami internetu.
„Pasiekėme daugiau negu įsivaizdavome, kad įmanoma, – F.Cousteau sakė naujienų agentūrai AFP. – Svarbiausias dalykas buvo 31 dieną sutalpinti maksimalų žmonių skaičių daugelyje platformų.“
Birželio 1-ąją pradėtos misijos tikslas buvo stebėti jūrų gyvūniją, taršos poveikį koralams ir ilgalaikio buvimo po vandeniu poveikį žmonėms.
Mokslininkai kasdien nardydavo už laboratorijos ribų, vykdydami eksperimentus, kurie taip pat buvo sutelkti į klimato kaitos ir vandenynų rūgštėjimo tyrimus.
F.Cousteau sudarė sąlygas vandenynų tyrimų entuziastams betarpiškai stebėti jo misiją per tiesiogines interneto transliacijas, kurios buvo rodomos tinklalapyje www.mission-31.com.
Jis surengė kelis šviečiamuosius seminarus mokykloms, muziejams ir akvariumams iš laboratorijos, kurioje buvo itin drėgna.
Prieš pradėdamas savo misiją, F.Cousteau sakė AFP, kad nori pagerbti savo senelį, 30 dienų gyvenusį po vandeniu Raudonojoje jūroje 7-o dešimtmečio pradžioje. Ta misija buvo tik viena iš daugybės garsiojo okeanografo jūrinių ekspedicijų.
J.Cousteau, naudodamas per tą savo misiją nufilmuotą medžiagą, sukūrė „Oskarą“ laimėjusį dokumentinį filmą „Pasaulis be saulės“ (Le Monde sans soleil) – vieną iš daugelio savo juostų.
Jacques'as Cousteau mirė 1997 metais.
„Manau, jam būtų patikusi galimybė kalbėtis su tiek daug žmonių“, – sakė Fabienas Cousteau.
Pasak jo, ši misija žymėjo „pirmąjį kartą, kai Cousteau ekspedicija galėjo dalytis (tyrėjų) kasdieniu gyvenimu“. F.Cousteau ta patirtis atrodė „keistoka, tačiau labai smagi“.
F.Cousteau sakė, kad jo komandos nariai ankštose patalpose gyveno be incidentų, nors jis visi pasiilgo savo šeimų ir draugų.
F.Cousteau ir jo komanda turėjo atlikti 16 valandų trukusią dekompresiją, kad galėtų saugiai grįžti į paviršių. To ilgo proceso metu jie žiūrėjo „Pasaulį be saulės“.
„Tai buvo malonus ir liūdnas momentas“, – F.Cousteau sakė sugrįžęs į įprasta gyvenimą. Tačiau jis pripažįsta, kad malonu kvėpuoti šviežiu oru ir jausti tvirtą žemę po kojomis.
„Palikti tokią ypatingą vietą buvo sunkoka“, – pridūrė jis.
F.Cousteau pažymėjo, kad po vandeniu buvo ne vien dirbama, bet ir prasimanoma pramogų. Vienu metu, nors ir nesėkmingai, jis mėgino žaisti futbolą po vandeniu – tuo metu, kai Brazilijoje vyksta pasaulio futbolo čempionatas.
Tyrėjas sakė, kad jo komanda dabar peržiūrės visus nufilmuotus vaizdus, kurie vėliau bus panaudoti dokumentiniam filmui, taip pat įvairių bandymų rezultatus.
Mokslininkas neatmetė galimybės, kad bus surengta kita, 32 parų misija. Tačiau F.Cousteau pripažino, jog jam būtų sunku jai vadovauti, nes tam reikėtų skirti itin daug laiko.
Okeanografui, kuris daug laiko praleisdavo su savo seneliu, keliaudamas laivu „Calypso“, 31 dienų misija po vandeniu tapo išsipildžiusia svajone.
„Tai buvo absoliučiai nuostabi patirtis daugybe atžvilgių“, – jis sakė šypsodamasis.
