Izraelio antskrydžių kampanija prieš Gazos Ruožą valdančią teroristinę organizaciją „Hamas“ dar tik įsibėgėja, o šiame nedideliame žemės ruoželyje per pastarąją savaitę žuvo jau dešimtys žmonių.
Palestiniečių šaltiniai praneša apie 95 užmuštus žmones, jų teigimu – civilius. Prieš žurnalistus ir fotografus palestiniečiai šiomis dienomis vėl raudojo nešdami žuvusių giminaičių, tarp jų ir vaikų, lavonus.
Tokie vaizdai – lyg iš 2008–2009 bei 2012 m. vykusių panašių Izraelio baudžiamųjų akcijų, kai Izraelio aviacija bombardavo Gazos Ruožą, o vėliau prasidėjo ir sausumos operacija.
Panašiai, regis, bus ir šįsyk, mat Izraelis pašaukė 40 tūkst. rezervistų, kurių dalis jau sutelkti prie Gazos, tankų ir savaeigės artilerijos pabūklų įgulos rikiuoja sviedinius. Visi laukia įsakymo pulti.
Vaizdai vėl kartojasi
Nesiskiria nei vaizdai, nei priežastys: žydai keršija „Hamas“ judėjimui už jo pradėtą teroristinę kampaniją prieš Izraelio miestus – palestiniečiai nuo praėjusios savaitės į Izraelio teritoriją paleido jau beveik 800 raketų.
Dauguma šių dešimtis kilogramų sprogmenų galinčių gabenti ne itin taiklių raketų nukrito dykumoje, dalį numušė Izraelio priešraketinė gynybos sistema „Iron Dome“ („Geležinis skydas“), bet izraeliečiams jos vis tiek kelia siaubą.
Regis, viskas kartojasi – abi pusės kaltina viena kitą, apsikeičia smūgiais. Tačiau šįkart konflikto baigtis gali būti visiškai kitokia.
Valdžią prirėmė į kampą
Iš pirmo žvilgsnio naujas Izraelio ir palestiniečių konfliktas abi puses užklupo netikėtai ir vėl viskas bus taip pat.
Praėjus vos kelioms savaitėms po palestiniečių teroristų įvykdyto 3 jaunų žydų naujakurių nužudymo Izraelis pažadėjo kerštą.
Gazą valdanti „Hamas“ jo iškart sulaukė – antskrydžiais buvo taikomasi į teroristų bazes, sandėlius, raketų paleidimo aikšteles.
Palestiniečiai savo ruožtu ėmė kasdien raketomis terorizuoti Izraelio miestus. O juose pasigirdus sirenoms žmonės turi bėgti į slėptuves arba ieškotis artimiausios priedangos.
Izraelyje, kur pastaruosius metus vyravo daugiausia ekonominės problemos, daugelis žmonių buvo primiršę konfliktą su palestiniečiais ir raketų atakas iš Gazos Ruožo.
Staigus konflikto eskalavimas siejamas su palestiniečių kalinių paleidimu iš Izraelio kalėjimo. Tam ypač priešinosi Izraelio valdančiajai koalicijai ypač svarbios radikalios dešiniųjų jėgų partijos.
Žydų ortodoksų teigimu, Izraelis turi ne kalinti, o tiesiog naikinti teroristus – čia ir dabar.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu yra savotiškas šių radikalų įkaitas, mat norėdamas išsaugoti vyriausybę privalo atsižvelgti į jų nuomonę ir duoti griežtą atsaką „Hamas“.
Kai kurie izraeliečiai santykius su „Hamas“ apibūdina ciniškai: kas kelerius metus juos reikia nušienauti kaip suvešėjusias piktžoles, o tada esą vėl įsivyraus ramybė. B.Netanyahu, regis, neliko nieko kito, kaip į „Hamas“ teroristų išpuolius atsakyti karine jėga.
Paskutinis „Hamas“ karas?
Vis dėlto, nepaisant dabartinių, ir, neabejojama, būsimų graudžių vaizdų iš Gazos, kuriuose užfiksuoti griuvėsiuose raudantys palestiniečiai, „Hamas“ šis konfliktas yra itin pavojingas.
Praėjusių karų su Izraeliu metu ši palestiniečių grupuotė mėgavosi didele vietos gyventojų ir netgi tarptautine parama. „Hamas“, kaip „vargšų, skriaudžiamų palestiniečių“ atstovus, rėmė ne tiktai Egiptas, Sirija ir Iranas, bet ir kai kurie europiečiai.
Europos Sąjunga „Hamas“ yra įtraukusi į teroristinių organizacijų sąrašą, o didžiausi palestiniečių teroristų rėmėjai Sirija ir Iranas neseniai taip pat nuo jų nusisuko, mat „Hamas“ parėmė Sirijos sukilėlius.
Būtent Iranas padeda Sirijai kovoti su sukilėliais, tad remti „Hamas“ pinigais ir, svarbiausia, ginkluote nebeįmanoma.
Dar vienas svarbus „Hamas“ karinių pajėgumų šaltinis – Egiptas taip pat nusisuko nuo palestiniečių.
Egipte kariškiams nuvertus „Hamas“ palankią Mohamedo Mursi valdžią, sunaikinta didžioji dalis tunelių, kuriais palestiniečiai gabendavosi raketas į Gazą. Likusios raketos – likučiai sandėliuose arba iš Sudano kontrabandos keliais atgabentos atsargos.
Be rėmėjų, ginklų ir senkančių atsargų likęs „Hamas“ stojo į kovą su gerai pasiruošusiu Izraeliu.
Tad neatmetama galimybė, kad naujas karas „Hamas“ gali būti paskutinis, mat nuo šios teroristinės organizacijos gali nusisukti didelė dalis ją palaikančių vietos gyventojų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad net ir pralaimėjus „Hamas“ Izraelio problemos su Gaza baigtųsi.
Mat neapykanta žydų valstybei Gazoje skiepijama nuo mažų dienų, o „Hamas“ vietą gali užimti dar radikalesnės teroristinės grupuotės.
