Kai Afrikoje per 4 tūkst. gyvybių pasiglemžęs Ebolos virusas pateko į JAV, kur užkrėtė bent du žmones ir vieną jų pražudė, amerikiečiai ėmėsi nepaprastų saugumo priemonių. Oro uostuose atvykę keleiviai tikrinami griežčiau, ypač lankęsi Afrikos šalyse.
O sunegalavusius skubama izoliuoti – taip nutiko vakar Bostone, kai iš Dubajaus atskridusiame lėktuve blogai pasijuto iškart 5 keleiviai. Medikai su apsauginiais kostiumais ligonius išsivedė iš orlaivio, o likę iš baimės išbalę 182 keleiviai buvo paleisti tik po patikrinimo.
Mat išgydyti Ebolos virusu užsikrėtusį žmogų itin sunku – iki 80 proc. atvejų baigiasi mirtimi. Tai parodė ir vakarykštė Jungtinių Tautų darbuotojo mirtis Vokietijoje – slaugydamas ligonius Afrikoje vyras užsikrėtė Ebolos virusu, buvo pervežtas gydyti į Vokietiją, bet mirė.
Dabar laikoma blogu tonu juokauti apie Ebolos virusą lėktuvuose, oro uostuose, mat medikai reaguoja į kiekvieną įtartiną atvejį. Ir vis arčiau Lietuvos, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje.
Žinia įvarė baimės
Žinia, kad į ligoninę Lodzėje pirmadienį buvo atgabentas 31 metų vyriškis, telefonu išsakęs panašius negalavimo simptomus, kokiais skundžiasi sergantieji Ebolos virusu, paskleidė didžiulį nerimą Lenkijoje.
Vyriškiui pareiškus, kad blogai pasijuto grįžęs iš statybų Vokietijoje, kur dirbo su afrikiečiais, Lodzės medikai nusprendė imtis ypatingų atsargumo priemonių.
Pas ligonį medikai vyko apsirengę specialiais apsaugos kombinezonais ir lydimi dviejų policijos automobilių.
Minėto vyriškio tyrimų mėginiai buvo skubiai lėktuvu išgabenti į Visuomenės sveikatos institutą Varšuvoje, kuris vienintelis turi laboratoriją, galinčią nustatyti Ebolos virusą.
Galiausiai lenkai galėjo atsikvėpti – šalies sanitarijos inspekcijos vadovas Janas Bondaras pranešė, kad Ebolos viruso įtarimai nepasitvirtino, o minėtas vyriškis per pastaruosius dvejus metus niekur nebuvo išvykęs.
Jis buvo tiesiog sunkiai apsinuodijęs alkoholiu.
Tačiau, laikantis naujų instrukcijų, kraujo tyrimai buvo paimti iš visų asmenų, kurie dalyvavo apžiūrint minėtą vyriškį ir gabenant jį į ligoninę.
Tokiu būdu siekiama įsitikinti, ar tariamu Ebolos virusu neapsikrėtė medicinos personalas.
Vieni ramina, kiti gąsdina
Savotiška panika Varšuvoje kilo praėjusios savaitės pabaigoje, kai Vokietijos žiniasklaida pranešė apie pacientą, paguldytą į Lipsko, esančio Lenkijos pasienio regione, ligoninę dėl Ebolos viruso.
Siekdama nuraminti visuomenę premjerė Ewa Kopacz pareiškė, kad susitiko su atitinkamų institucijų vadovais ir jie garantavo, jog kovai su Ebolos virusu yra pasiruošta tinkamai, tad nerimauti nėra jokių priežasčių.
Premjerės pareiškimas nublanko prieš gąsdinantį garsaus užkrečiamųjų ligų specialisto, profesoriaus Andrejaus Horbano pareiškimą televizijai TVN. Profesorius, einantis oficialias užkrečiamųjų ligų konsultanto pareigas, pareiškė, kad šalis nepasiruošusi kovai su šiuo virusu, tad medikai esą išsilakstys, o ne gydys ligonius.
Varšuvos užkrečiamųjų ligų ligoninei vadovaujantis A.Horbanas tvirtina, kad jie yra pasiruošę gydyti ligas, platinamas vien oro ir lašeliniu būdu, o Ebolos virusu užsikrečiama per skysčius, tiesioginį kontaktą.
Profesorius pareiškė, kad ligoninės nėra aprūpintos atitinkamo saugumo kombinezonais, trūksta specialiosios technikos, patalpų, išmokyto personalo.
Pažadėjo daugiau pinigų
Sveikatos apsaugos ministras Bartoszas Arlukowiczius pareiškė, kad yra pasipiktinęs A.Horbano pareiškimu, ir kitą dieną jį skubiai išsikvietė pokalbio.
Po susitikimo ministras pareiškė, kad skirs pinigų papildomai technikai ir personalui mokyti, o visuomenė neturi priežasčių nerimauti dėl Ebolos viruso.
Tai, kad A.Horbano gąsdinimai nėra laužti iš piršto, patvirtino kiti gydytojai. Užkrečiamųjų ligų intensyviosios terapijos specialistas Andrzejus Pihowiczius pareiškė, kad trūksta visko kovojant su Ebolos virusu.
Poznanės užkrečiamųjų ligų ligoninės atstovas Stanislawas Rusekas priminė, kad Berlyne vieną Ebolos karštlige sergantį ligonį prižiūrėjo 60 medikų, o jie tokių galimybių neturi.
Vroclavo universiteto profesorius Krzysztofas Simonas priminė, kad prieš kiek laiko vienam tariamai Ebolos virusu užsikrėtusiam pacientui poliklinikoje buvo nurodyta pačiam vykti tikslesnio tyrimo į Varšuvą.
Vyriškis tirtis vyko savo automobiliu, nors privalėjo būti vežamas tam pritaikyta greitosios medicinos pagalbos mašina, o jį tikrinantys privalėjo vilkėti apsauginius kombinezonus.
Vienas įtariamasis mirė
Varšuvos visuomenės sveikatos institutas patvirtino, kad pranešimus dėl galimo Ebolos viruso jau gauna ir atlieka tyrimus nuo rugpjūčio pabaigos.
Iš pradžių buvo manyta, kad šiuo virusu užsikrėtė vienas Čekijos pasienyje esančio Cešyno miesto gyventojas, vėliau įtarimų kilo dėl vieno gdanskiečio, grįžusio iš Afrikos.
Šių ir kitų pacientų tyrimai nepatvirtino Ebolos viruso patekimo į Lenkiją. Panika dėl Ebolos viruso lėmė tai, kad susitelkę į vieno paciento šios ligos simptomų paieškas, medikai nepastebėjo maliarijos požymių, ir negydomas žmogus mirė.
Lietuviai susitvarkytų tik trumpai
Lietuvoje taip pat jau ne juokais susirūpinta Ebolos viruso grėsme. Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptartas Ebolos viruso hemoraginės karštligės prevencijos, valdymo veiksmų bei pasirengimo šiam užkratui plano vykdymas.
Kol kas atrodo, kad geriausia Lietuvos gynyba – viltis, kad virusas mūsų šalį tiesiog aplenks. Ekspertų teigimu, jau aptartas scenarijus, kas nutiktų, jei vis dėlto Ebolos virusu užsikrėtęs asmuo atvyktų į mūsų šalį.
Pacientas būtų gabenamas į Vilnių, Žvėryne įsikūrusią infekcinių ligų ligoninę. Tačiau nors joje jau ir paruošta palata užsikrėtusiajam, medikai pripažįsta, kad jiems trūks individualių apsaugos priemonių.
Planuojama parengti dar porą palatų, tačiau joms šiuo metu trūksta įrangos. Be to, jei kiltų Ebolos viruso grėsmė, Lietuvos medikai individualių apsaugos priemonių turi tik trims dienoms, o eksperimentinių vaistų, nuo kurių buvo išgydytas vienas amerikietis, iš viso neturi.
